Nors šiais metais rugsėjo 1-oji – sekmadienis, o daugelyje ugdymo įstaigų mokslo metai prasidės pirmadienį, rugsėjo 2 d., Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) primena, jog nuo 2006 metų Lietuvoje galioja Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėse rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną.

Šio draudimo, kuris buvo priimtas daugiau nei prieš 18 metų, tikslas – ugdyti sąmoningą visuomenę bei priminti, kad alkoholio vartojimas ir mokslas bei žinios – tarpusavyje nesuderinami dalykai.

Departamentas pastebi, kad nuo draudimo rugsėjo 1-ąją prekiauti alkoholiniais gėrimais įvyko nemažai teigiamų pokyčių, kurie sietini ne tik su verslo socialiai atsakingu požiūriu ir elgesiu, bet ir su didėjančiu gyventojų sąmoningumu ir informuotumu alkoholio vartojimo klausimais.

Naujausio tyrimo duomenys atskleidžia valstybės vaidmens svarbą

Pagal naujausią, 2024 m. gegužės mėn. Departamento užsakymu atliktą reprezentatyvią 18-74 m. Lietuvos gyventojų apklausą, net septyni iš dešimties (72 proc.) gyventojų sutinka, kad valstybė turi apsaugoti savo gyventojus nuo žalos, susijusios su alkoholio vartojimu, o su tuo nesutinka tik kas penktas (19 proc.) apklaustas gyventojas. Galima pasidžiaugti, kad su tokiu teiginiu labiau sutinka jaunimas iki 30 metų (79 proc.).

Alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų vartojimas

Kaip rodo apklausa, alkoholinių gėrimų vartojimas tarp suaugusių Lietuvos gyventojų yra labiau paplitęs nei juos primenančių nealkoholinių gėrimų (nealkoholinio alaus, sidro, vyno ir pan.). Kada nors gyvenime alkoholį vartojo 86 proc. gyventojų, o nealkoholiniu gėrimus – 60 proc. gyventojų, bent kartą per 12 pastarųjų mėnesių alkoholį vartojo 79 proc. gyventojų, o nealkoholinius gėrimus – 47 proc. gyventojų, per paskutines 30 dienų atitinkamai 60 proc. ir 33 proc. gyventojų. Pastebima, kad nealkoholiniai gėrimai populiaresni tarp jaunimo nei kitose amžiaus grupėse. Per paskutines 30 dienų nealkoholinius gėrimus vartojo pusė (49 proc.) 18-29 m. amžiaus gyventojų.

Džiugina tai, kad nemaža dalis gyventojų norėtų visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. 2024 m. 1 iš 3 kada nors alkoholį vartojusių 18-74 m. gyventojų atsakė, kad bandė ar norėtų pabandyti visiškai atsisakyti alkoholio ir gyventi blaiviai.

Gyventojų požiūris į siūlomas ribojimo priemones

Du iš trijų (66 proc.) gyventojų pritartų siūlymui drausti pardavinėti nepilnamečiams asmenims (iki 18 metų) tokius nealkoholinius gėrimus kaip alų, sidrą, vyną ar kitus panašius gėrimus, kurie primena tos rūšies alkoholinius gaminius, o su tokiu siūlymu nesutinka ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų gyventojų. Dešimtadalis (9 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Tyrimas parodė, kad 43 proc. apklaustų gyventojų pritartų siūlymui drausti alkoholinius gėrimus primenančių gėrimų reklamą (nealkoholinio alaus, sidro, vyno ar kitų), o tokiam siūlymui nepritartų tokia pat dalis gyventojų (43 proc.). 14 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Tokių panašių į alkoholinius gėrimus gaminių reklamos draudimui dažniau pritaria moterys (49 proc. iš jų pritartų ir 40 proc. nepritartų), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (52 proc. pritartų ir 39 proc. nepritartų), o tokiam siūlymui labiau nepritaria vyrai (47 proc. nepritartų ir 36 proc. pritartų), bei vartoję alkoholinius gėrimus per paskutines 7 dienas (56 proc. nepritartų ir 28 proc. pritartų).

Gyventojų žinios ir sąmoningumas

Alkoholio vartojimas neigiamai atsiliepia sveikatai ir didina įvairių sveikatos problemų riziką, pavyzdžiui, psichikos ir elgsenos sutrikimų, įskaitant priklausomybę nuo alkoholio, kepenų cirozės, širdies ir kraujagyslių ligų, septynių rūšių vėžio, taip pat didina riziką patirti įvairius sužalojimus. Vis dėlto, daliai gyventojų dar trūksta žinių apie alkoholio vartojimo keliamą žalą sveikatai.

Nors 2024 m. apklausa parodė, kad 84 proc. gyventojų žino, kad alkoholio vartojimas gali sukelti kepenų vėžį, 58 proc. alkoholio vartojimą sieja su didesne rizika susirgti storosios žarnos vėžiu, o kas antras nurodė, kad dėl to galima susirgti gerklų, stemplės ar ryklės vėžiu, bet mažiau nei pusė (42 proc.) apklaustų gyventojų žino, kad alkoholio vartojimas didina riziką susirgti burnos vėžiu ir tik trys iš dešimties (30 proc.) alkoholio vartojimą siejo su didesne krūties vėžio rizika.

Taip pat pastebima, kad mažėja su alkoholio vartojimu siejamas rizikingas elgesys ir neigiamos patirtys. 2024 m. 22 proc. apklaustų gyventojų atsakė, kad dėl savo alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių ar įpročių kada nors jautė gėdą ar kaltę (per paskutinius 12 mėnesių – 5 %). Lyginant su 2017 m. atliktos panašios apklausos rezultatais, gyventojų, kurie per paskutinius 12 mėnesių patyrė tokius jausmus, dalis sumažėjo nuo 15 proc. iki 5 proc.

Taip pat perpus sumažėjo gyventojų, kurie nurodė kada nors vairavę būdami apsvaigę nuo alkoholio: nuo 17 proc. 2017 m. iki 8 proc. 2024 m. Pastebima, kad toks rizikingas elgesys daug labiau būdingas vyrams nei moterims. 2024 m. 14 proc. vyrų ir tik 2 proc. moterų nurodė, kad kada nors vairavo būdami apsvaigę nuo alkoholio. Alkoholinius gėrimus kartu su vaistais bent kartą gyvenime 2017 m. buvo vartoję 11 proc. apklaustųjų, o 2024 m. gerokai mažiau – 7 proc.

Valstybės alkoholio politika duoda teigiamus pokyčius

Departamentas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra stebimi teigiami alkoholio vartojimo situacijos pokyčiai. Pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas Lietuvoje pastebimai mažėjo. Lietuva pasižymėjo ir kaip labiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusi EBPO šalis (nuo 14,7 l 2011 m. iki 12,1 l 2021 m.). Be to, gausus epizodinis alkoholio vartojimas Lietuvoje buvo kiek mažiau paplitęs nei vidutiniškai EBPO šalyse. Alkoholio suvartojimas Lietuvoje 2022-2023 m. sumažėjo iki 11,0 litrų ir buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį.

Galime konstatuoti, kad valstybės alkoholio politika duoda teigiamus pokyčius mažinant alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą. Svarbu išlaikyti gerąją praktiką ir taikyti veiksmingas priemones mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą ir didinant gyventojų informuotumą bei sąmoningumą.