Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Šiandien minima Pasaulinė pašto diena

www.alkas.lt
2013-10-09 10:58:11
0
Šiandien minima Pasaulinė pašto diena

Tarpukario Lietuvos pašto ženklai

Tarpukario Lietuvos pašto ženklai
Tarpukario Lietuvos pašto ženklai

Šiandien minima Pasaulinė pašto diena – būtent tą dieną 1874 m. buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga (PPS) – Tautų Sąjungos specializuota institucija tarptautiniams pašto ryšiams organizuoti ir tobulinti.

Pašto istorija per palyginti trumpą laiko tarpą nuėjo stulbinančiai progresyvų kelią – nuo pašto karietomis vežiojamų laiškų iki elektroninio pašto, kuriuo laiškas gavėjui išsiunčiamas akimirksniu. Pasaulinę pašto dieną žvilgtelėkime į Lietuvos pašto istorijos atkarpą.

1918 m. Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, vienu svarbių uždavinių tapo Lietuvos pašto organizavimas. Organizuojant Lietuvos paštą, iniciatyvos ėmėsi lietuviai, buvusieji rusų pašto žinybos tarnautojai ir jau spėjusieji iš Rusijos grįžti į nepriklausomą Lietuvą.

Pirmiausia buvo sudaryta Pašto valdyba. Lietuvos pašto įkūrimo data laikoma 1918 m. lapkričio 16 d., kai Lietuvos vyriausybė paskyrė pirmąjį Pašto valdybos direktorių. Juo tapo inž. Benediktas Tomaševičius, uoliai pradėjęs organizuoti Lietuvos pašto tinklą. Sudarius Pašto valdybos personalą, buvo atidaryti pašto skyriai apskrities miestuose, jų įgaliotiniams pavedant atidaryti pašto įstaigas mažesniuose miesteliuose.

1919 m. pabaigoje Lietuva jau turėjo tokį paštų tinklą, kuris galėjo tarnauti visuomenei ne blogiau nei caro taikos meto paštai. Pradžioje patyrusio personalo buvo nedaug, todėl į antraeiles valdininkų pareigas buvo priimami asmenys, moką lietuviškai skaityti, rašyti bei skaičiuoti, o laiškininkais galėjo dirbti moką skaityti ir rašyti. Pašto valdybai buvo priskirtos šios sritys: paštas, telegrafas, telefonas, o vėliau, atsiradus radijo tarnybai – radijo stočių techninė priežiūra ir abonentinio mokesčio surinkimo pareiga. Vėliau Kaune, kaip atskira įstaiga, veikė telefono-telegrafo stotis. Kaune buvo ir telefono-telegrafo dirbtuvės: taisomi aparatai, komutatoriai, gaminamos telefono būdelės.

Toliau plečiantis Lietuvos ekonominio ir kultūrinio gyvenimo sritims, plėtėsi ir pašto tinklo tankumas. Nors pašto personalo daugėjo, paštininkai visada būdavo perkrauti darbu. Pvz., mažame pašte dirbdavo tik du tarnautojai – viršininkas ir laiškininkas. Lietuvos pašto personalą sudarė trys grupės: 1) Didžiosios Lietuvos pašto personalas; 2) Mažosios Lietuvos pašto personalas; 3) Vilniaus krašto personalas. Didžiojoje Lietuvoje dirbo 2300 tarnautojų, Klaipėdos krašte – 645, Vilniaus srityje – 1280.

Atlyginimas paštininkams, kaip ir kitų sričių tarnautojams, buvo nustatytas kategorijomis. Pašto valdybos direktorius gaudavo XVI kategorijos (1200 litų per mėnesį) algą. Laiškininkai gaudavo III-II kategorijos atlyginimus (170-160 litų). Pašto valdyba buvo numačiusi kitokį kategorijų pergrupavimą, pradedant I ir baigiant VII kategorija, kad ir žemesnieji tarnautojai gautų didesnį atlyginimą, tačiau pirmoji rusų okupacija visus planus sutrukdė įvykdyti.

Dabar nepriklausomos Lietuvos pašto darbą mena Pašto, telekomunikacijų ir informatikos muziejus, įsikūręs Kaune, Rotušės aikštėje. Lietuvos ryšininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje pradėjo brandinti mintis įkurti ryšių muziejų Kaune, tuo labiau, kad tarpukario laikotarpiu (1938 m. gegužės mėn.) buvo įkurtas Kaune Pašto muziejus. Tačiau duris lankytojams muziejus atvėrė tik 1994 m. kovo 10 d. Pirmosios ekspozicijos pasakojo apie Lietuvos pašto ištakas ir telekomunikacijų raidą. Vėliau buvo parengtos radijo ir informatikos rinkinių parodos. Nuo atidarymo pradžios iki šių dienų muziejuje sukaupta 7617 eksponatų: senų dokumentų bei leidinių, pašto ženklų. Čia eksponuojamos senosios telefono stotys, telegrafo aparatai, rankinio jungimo komutatoriai, prieškariniai radijo imtuvai, detektoriniai radijo imtuvėliai, garsiakalbiai. Muziejaus pastatų kompleksas yra architektūros paminklai – jie saugomi valstybės.

Ryšiu istorijos muziejus. „Wikipedia“ nuotr.
Ryšiu istorijos muziejus. „Wikipedia“ nuotr.

Kompleksas – toks vienintelis Lietuvoje išlikęs – arklių pašto stotis su ūkinio kiemo pagalbiniais pastatais.

Pašto stotis buvo pastatyta vėlyvojo klasicizmo epochoje, dar prieš nutiesiant Peterburgo-Varšuvos-Karaliaučiaus plentą. Keliaujančiųjų patogumui viename iš pastatų buvo įrengtas traktierius. Pietinis pastatas kurį laiką buvo naudojamas važiuojančiam į užsienį carui ir jo šeimos nariams apsistoti. Jei galėtume persikelti į tuos laikus ir pavaikštinėti po Kauno senamiestį, be abejo, išgirstume arklių kanopų kaukšėjimą, ratų bildesį ir galbūt išvystume, kaip į pašto kontoros kiemą įsuka pašto karieta. Dabar pašto karieta stovi muziejuje. Ji meistro Kazimiero Plechavičiaus pagaminta pagal XVIII a. prūsų pašto karietų piešinius ir atvežta į muziejų 1994 m. Pastaruoju metu muziejuje vis dažniau organizuojami kultūros renginiai: miesto folkloro kolektyvų festivaliai, Pažaislio vasaros festivalio koncertai.

Šiandien minint Pasaulinę pašto dieną Lietuvos paštas tradiciškai skelbia Tarptautinio epistolinio rašinio konkurso temą. Šiemet konkurso organizatoriai viso pasaulio vaikus kviečia rašyti laiškus tema „Parašyk laišką, kokią įtaką mūsų gyvenimui daro muzika“.

„Epistolinio rašinio konkursas kiekvienais metais sulaukia vis didesnio mokinių susidomėjimo. Labai džiaugiamės, kad praėjusių metų nacionalinio etapo laureatės Šventosios pagrindinės mokyklos auklėtinės Gabijos Petrauskaitės rašinys buvo įvertintas ir tarptautinės komisijos – ji Gabijai skyrė bronzą. Tai – aukščiausias įvertinimas Lietuvos atstovui per visą šio konkurso istoriją. Tikimės, kad Gabijos laimėjimas paskatins ir kitus moksleivius sudalyvauti šiame konkurse“, – sakė Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Epistolinio rašinio konkursas organizuojamas dviem pakopomis. Pirmasis – nacionalinis etapas –  organizuojamas Lietuvos mokyklose. Iš nacionaliniam etapui atsiųstų rašinių speciali komisija išrenka 6 geriausius rašinius ir skiria 4 paskatinamuosius prizus.

Pirmosios vietos laimėtojo laiškas verčiamas į prancūzų kalbą ir išsiunčiamas Pasaulinės pašto sąjungos Tarptautiniam biurui, kuris atlieka tolimesnę nugalėtojų atranką antrajame etape.

Plakatas

Praėjusiais metais iš viso konkurse dalyvavo apie 1,5 milijono moksleivių iš 60 šalių, kurie rašė laiškus tema „Parašyk laišką, kuo brangus vanduo“. Lietuvoje nacionaliniame konkurso etape pernai dalyvavo per šimtas šalies mokyklų, kurios bendrai pateikė 120 darbų.

Daugiau informacijos apie konkursą bus paskelbta www.lmnsc.lt ir www.olimpiados.lt.

Tarptautinis jaunimo epistolinio rašinio konkursas rengiamas nuo 1971-ųjų. Jį rengia Pasaulinės pašto sąjungos Tarptautinis biuras kartu su Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO. Lietuvoje šį konkursą organizuoja AB Lietuvos paštas kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Konkursą remia Susisiekimo bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Paaiškėjo kitų metų pašto ženklų kūrėjai
  2. Lietuvos kariuomenės uniformos įamžintos naujame pašto ženkle
  3. Lietuvos paštas vėl laukia vaikų piešinių
  4. Lietuvos paštas perka „Snoro“ mažmeninį tinklą
  5. Klaipėdos centriniame pašte – paroda „Kai Klaipėda vadinosi Memeliu“
  6. Raseiniuose atsiveria modernus ir šiuolaikiškas paštas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Raketos
Lietuvoje

Kariuomenės sandėlius papildė GROM raketų atsargos

2025 07 04
Bitininkai | ŽŪM nuotr.
Gamta ir ekologija

Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai

2025 07 04
Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere Anželika Cholina | ciurlionis.lt nuotr.
Kultūra

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.
Etninė kultūra

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Jonas apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kariuomenės sandėlius papildė GROM raketų atsargos
  • Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai
  • Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina
  • Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

Kiti Straipsniai

Paštomatai | sumin.lrv.lt nuotr.

Paštomatų tinklo augimą labiausiai pajus regionų gyventojai

2025 05 13
Pašto ženklai „Europa. Nacionaliniai archeologiniai atradimai“ | post.lt nuotr.

Lietuvos piliakalnius matys visas pasaulis: nauji pašto ženklai įamžina archeologinį paveldą

2025 04 27
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus

Pavogė el. pašto paskyrą – pavogs ir duomenis

2025 03 29
Birutiečių veiklos šimtmetį įamžins ir pašto ženklas | post.lt nuotr.

Birutiečių veiklos šimtmetį įamžins ir pašto ženklas

2025 03 23
Paštomatai | sumin.lrv.lt nuotr.

Paštomatų tinklą ketinama plėsti bene dvigubai

2025 03 20
Pirmieji 2025 metų pašto ženklai – su žemaitiškomis segėmis ir kamanų apkalais | post.lt nuotr.

Pirmieji 2025 metų pašto ženklai – su žemaitiškomis segėmis ir kamanų apkalais

2025 01 24
Paštas, pristatymas | lrv.lt nuotr.

Mobilieji laiškininkai gyventojams suteikė virš 12 mln. paslaugų

2025 01 20
Paštomatas | Lietuvos pašto nuotr.

Keičiasi gyventojų įpročiai dėl pašto paslaugų

2025 01 18
Siunta

Siunčiant pašto siuntas reikės asmens dokumento

2024 12 31
Pinigai

Pensijas į namus pristatys ne tik Lietuvos paštas

2024 12 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Jonas apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
A.Butkevičius, lrs.lt nuotr.

A.Butkevičius „Chevron“ teiginius vadina melagingais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai