Pašto rinka Lietuvoje išgyvena spartų virsmą. Siuntiniai tampa pagrindiniu srauto šaltiniu, e. prekyba stiprėja, o popieriniai laiškai traukiasi. Ar dabartinis modelis išliks tvarus, kai sektorius vis labiau atveriamas konkurencijai?
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje išsiunčiamų popierinių laiškų sumažėjo beveik perpus – nuo 46,5 mln. 2021 m. iki 29 mln. 2023 m. Paslaugų struktūrą iš esmės keičia spartėjanti skaitmenizacija, auganti e. prekyba ir galimybė bendrai naudotis infrastruktūra.
Apie šiuos pokyčius diskutuota RRT surengtoje konferencijoje „Pašto sektoriaus transformacija ir ateities logistika“, kurioje pabrėžta, kad pašto sektorius ir visa rinka – valstybės infrastruktūros dalis, kuri turi gebėti reaguoti į globalius iššūkius, augančius klientų lūkesčius ir technologinę pažangą.
Paštomatai arčiau namų
„Pradėjome pokyčius, kurie leis artimiausią paštomatą pasiekti arčiau namų. Labiausiai pakeitimus pajus regionų gyventojai, senjorai, mat iki 2029 m. paštomatų tinklas Lietuvoje išaugs bene dvigubai. Tai – vienas svarbiausių tiek Susisiekimo ministerijos, tiek ministro Eugenijaus Sabučio prioritetų, kalbant apie pašto paslaugas“, – atidarydamas RRT konferenciją, sakė susisiekimo viceministras Juras Taminskas.
Renginyje politikos formuotojai, verslo lyderiai ir žinovai diskutavo apie Lietuvos pašto rinkos dabartį, e-komercijos ir pašto simbiozę, ateities logistikos kelius, pozicijas Europos kontekste ir laukiančius iššūkius.
„Šiandien pašto sektoriaus ašis – nebe laiškai, o siuntiniai: daiktai, prekės. Laiškai sparčiai nyksta dėl skaitmenizacijos. Mums, kaip rinkos reguliuotojui, svarbiausia, kad būtų užtikrinta kokybė, greitis ir prieinama kaina visiems pristatant siuntas“, – konferencijoje teigė RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vyr. patarėja Ernesta Vagonienė.
Lietuvos pašto Tinklo padalinio vadovės Giedrės Vaitekūnaitės teigimu, siekiant geresnio paslaugų prieinamumo, planuojama įrengti paštomatus visose gyvenvietėse, kuriose gyvena bent 500 žmonių, bet kur dar nėra įrengta paštomatų. Apie 300 tokių gyvenviečių vis dar neturi šios paslaugos infrastruktūros.
RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius, kalbėdamas apie pašto sektoriaus ateitį, išskyrė keturis prioritetus: užtikrinti paslaugų pasiekiamumą visoje šalyje, ypač atokiose vietovėse; įgyvendinti trijų dienų standartą (kiekviena siunta iš Lietuvos turi pasiekti bet kurį Europos tašką per 72 val.); sukurti bendrą, visiems prieinamą paštomatų ir paslaugų infrastruktūrą; bei spartinti skaitmenizaciją.
