Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Ragauskaitė. Rytoj jau ruduo

Regina Ragauskaitė, www.alkas.lt
2013-09-09 10:24:56
3
R. Ragauskaitė. Rytoj jau ruduo
G.Didelytės sodyba Rudnelės kaime
G.Didelytės sodyba Rudnelės kaime

Praveriu kaimo trobos duris – prieš mane atsiveria gamtos pasaulis. Pro šimtamečių liepų šakas sunkiai  sunkiasi saulės spinduliai, sodria žaluma dar švyti gluosnio lapijos kupolas, rasas kelia žolynai, apipinti pirmaisiais voratinkliais. Prie pirtelės, prie Skroblaus – meletos „orbita“. Taip šitą erdvę įvardino Rudnelės kaime gyvenusi ir kūrusi dailininkė Gražina Didelytė. Alksnio uokse meleta tebegyvena. Kai stovėdama ant lieptelio supliauškinu vandenį, ji iškiša savo žaliai pamargintą galvelę: smalsumas nugali, nors šiaip jau tai – atsargus paukštelis, retas jį yra matęs.

Šaltiniuotas Skroblaus vanduo atgaivina, nubaido miego likučius. Sugrįžusi į trobą išgeriu puodelį kavos (miesčioniškas įprotis!) ir stveriu pintinėlę (anūkė, pirmą kartą tokį daiktą pamačiusi, pavadino jį „meduku“. Gal Airijoje tokių pintinėlių, kašelių, kreželių nepina?) Giria – mano šventovė. Pirmiausia giliai giliai įkvepiu pušų, spyglių, samanų oro ir jaučiu, kaip visomis mano plaučių alveolėmis teka žalias gyvybės eliksyras. Mintis prisiderina prie žingsnio, neskubėjimas – mūsų laikmečio  prabanga. Aš nežinau, už kokius pinigus galima nusipirkti ramybę ir laiką sau.

Dailininkė Gražina Didelytė | lrs.lt nuotr.
Dailininkė Gražina Didelytė | lrs.lt nuotr.

Laikas sau. Vis labiau jį vertinu. Išsiplėšiu, išsireikalauju, saugau: išjungiu telefonus, televizorių, kompiuterį, atsiriboju nuo nereikalingos informacijos, tuščio plepėjimo – visa tai „ryja“ mano laiką. Vis prisimenu poetės Zitos Mažeikaitės persergėjimą būti budriems, nesiduoti, kad mus „suvartotų“. Klausausi, kaip nuščiuvusioje girioje sausuolį kala genys. Vadinasi, girioje nesu vieniša, bet vienumoje su savimi. Ji leidžia atpažinti esatį. Šią įmantrią frazę sugalvojau ne aš, tai naujausios Regimanto Žilio poezijos knygos pavadinimas – „Bendrabūvio esatyje atpažinta“. Paskutinės vasaros dienos bendrabūvyje – genelio taukšenimas, saldžiarūkštės bruknelės skonis, viržių violetas, meletos orbita, atmintyje iškylantys dailininkės paveikslai. Žmonės ir mintys, žodžiai ir daiktai – visa, kas buvo ir kas dar bus. Kiekvienas esame nuolatiniame santykyje su kitais. Daugybėje santykių, kurių išgyvenimas ir sudaro mūsų esatį.

Prie rašytojo Kazio Sajos sodybos – didžiausias triukšmas: kėkštai nepasidalina gilių, pešasi dėl slaptaviečių. Keli neša į Didelytės trikamienę liepą – bus aptikę patogią drevę. Kolektyvinės nuosavybės paukščiai, matyt, nepripažįsta, kiekvienas nori turėti savo aruodą. Kas bus, kai tos gilės ten sudygs? Kėkštai – pagarsėję ąžuolų sodintojai: paslepia savo lobį, paskui pamiršta, ima, žiūrėk, pavasarį ir prasikala daigelis, kartais atrandi tokių želdinių visai netikėtoje vietoje.

Kazys Saja kelia inkilus. Ruošiasi kitam pavasariui. Vienus remontuoja, sako, jau visą dešimtį metų buvo naudojami, sutrešusius keičia naujais. „Įkėliau dešimt inkilų“, – šypsosi rašytojas, šią vasarą atšventęs 81- ąjį gimtadienį. Nepatikėčiau, jei nežinočiau. Ryšys su gamta, nuolatinis proto mankštinimas, žingeidumas ir įgimtas smalsumas jam neleidžia senti. Gyvybinę energiją jis naudoja taupiai, atsiribodamas nuo tuštybės ir nuobodybės. Šitai jį gelbsti nuo neprasmingo laiko vartojimo. Pavakare susitariame susitikti „Andeinės“ galerijoje (taip ją pavadino dailininkė Gražina Didelytė) – išlydėsime vasarą. Lyg tie R.Granausko „Duonos valgytojai“ ruošiamės „apeiginiam“ susėdimui prie stalo: išsimaudę pirtyje, persirengę šventadieniniais drabužiais, susėdame prie ąžuolinio stalo, užžiebiame žvakelę. Čia, šitoje girių galerijoje, jaučiame jau kadai Anapilin išėjusios dailininkės dvasią; iš jos miniatiūrų sklinda ypatinga šviesa ir meilė viskam, kas gyva. Ant stalo vietoj duonos – naminis sūris su kmynais, jį pirkome Merkinėje iš svetingos dzūkės, kurios visas kiemas – ištisas darželis. Vienos gėlės nužydi, kitos dar tik skleidžiasi: štai astros, raudonkepuriai  jurginai, įvairiaspalviai  kardeliai, rožiniai  karkliukai, gelsvai  rusvi serenčiai žydės iki pirmųjų šalnų… Ant sūrio tepame šiųmečio liepų  medaus: kitoje sodyboje gyvena bitininkas.

„Andeinės“ galerija
„Andeinės“ galerija

Kalbos daug ir apie viską: apie politiką, apie literatūrą, filosofiją ir religiją. Rašytoją K.Sają tebedomina daug kas, įdomu ir kitiems jo paklausyti, ir savo „trigrašį“ įkišti. Man rūpi rašytojo nuomonė apie tarmes, jų „kenksmingumą“ bendrinei kalbai (anot kalbininko Antano Smetonos). Šis teiginys, prisipažinsiu, mane šokiruoja, ir ne tik todėl, kad 2013-ieji paskelbti Tarmių metais. Neseniai perskaitytas Arnoldo Aleksandravičiaus straipsnis „Maža garbė tarmėm kalbėti, didi gėda bendrinės kalbos nemokėti“ verčia diskutuoti. Jame cituojamas A.Smetona, kuris sako, kad „šiemetis viešas tarmių, kuriose knibždėte knibžda barbarizmų, garbinimas tikrai nubrauks kalbininkų bei Švietimo ir mokslo ministerijos pastangas mažinti jaunimo neraštingumą, pratinti visuomenę kalbėti taisyklingai“. Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Dainoros Eigminienės nuomone, kuri taip pat cituojama šiame straipsnyje, „reikėtų ne tik užsikimšti ausis, kam nors kalbant tarmiškai, bet ir neskaityti kai kurių mūsų klasikų knygų.“ Ypač daug tų barbarizmų K.Donelaičio, V.Kudirkos, Žemaitės kūriniuose… Va taip.

Šiurpstu nuo tokio puritoniško mąstymo: idant neužsikrėstume praėjusių šimtmečių barbarizmais, tuėtume neskaityti „Metų“, negiedoti „Himno“– jame gal ne visos sintaksinės konstrukcijos taisyklingos? Tačiau, mano nuomone, mokiniai atskirs žodžius,  atspindinčius  tos epochos, kurioje gyveno minimi kūrėjai,  dvasią, o tokios šnekamosios kalbos, kokia kalbėta prieš šimtą ar net porą šimtų metų,  jiems ir piršdamas neįpirši.

Kiekvienas laikmetis turi savą kalbą – joje laiko ženklai. Tokius mano pamintijimus nutraukia K.Saja užmindamas mįslę: „Kaip žemaičiai vadina pjuvenas?“ Nė vienas nežinome, tarp mūsų nėra nė vieno „tikro“ žemaičio, o K.Saja, gimęs Aukštaitijoje, vaikystę (mirus tėvams) praleido pas globėjus Žemaitijoje ir tą tarmę laiko gimtąja. Pjuvenos žemaitiškai vadinamos „žiogspira“, suprask – žiogo spira. Šis metaforiškas pavadinimas gimė, žmogui ilgai ir atidžiai stebint gamtą: žiogo koja panaši į pjūklą, o jo baltos spalvos spirukai stebinčiajam priminė pjuvenas. Tad kas galėtų ginčytis, kad tarmės nėra gyvos, vaizdingos kalbos versmė?

Kur buvus, kur nebuvus kalba pasisuka apie mokyklą, apie nesibaigiančias mokyklos reformas. Juk ryt – jau Rugsėjo pirmoji, o aš – mokytoja. „Mokytojo darbas pats atsakingiausias, – sako K. Saja. – Jei nebūčiau tapęs rašytoju, būčiau tikriausiai buvęs mokytoju. Visada sakysiu, kad mokytojo darbas – ne profesija, o menas“. Negaliu nesutikti, bet pastebiu, kad šiais laikais mokytojas – menininkas būtų labai greit išgrūstas iš mokyklos, mat ir mokiniams, ir jų tėvams tereikia gero paruošimo egzaminui, o tam užtenka sąžiningo amatininko. Nuolat girdžiu nuomonę, kad mokytojo pareiga laikytis dėstomo dalyko programos, o gyvenimui paruoš tėvai arba … patys mokiniai pasiruoš, tarsi gyvenimas būtų mažiau vertas už vienkartinį egzaminą. Sakau, vienkartinį, nes egzaminų gyvenime bus daug ir kiekvieną iš jų galima perlaikyti, gyvenimo – ne.

„Nereikia mums jūsų kultūros, išprusimo, mokykite to, už ką pinigus gaunate.“ Va taip. Visi čia sėdintieji prisimename kitokius mokytojus – tuos, kurie mūsų gyvenime turėjo didžiausios įtakos. Mokė nepamokslaudami, mokė savo vidine kultūra, savo gyvenimo pavyzdžiais.

„Ką aš pasakyčiau Rugsėjo 1-osios proga savo mokiniamas? – susimąsto K.Saja. Jis pasakoja per televiziją girdėjęs mokslininkus neseniai  atradus tokius gyvūnėlius – kirmėles, vadinamas likulomis. Ir nustatė, kad tos likulos, gyvendamos saugiai kažkur Amazonės džiunglėse,  dumble, per 600 milijonų metų nė kiek nepakito! Ištvėrė ledynmečius, jas aplenkė evoliucija. Jos tik mito ir dauginosi. Ir nepatyrė jokių „sukrėtimų“, todėl neturėjo galimybės vystytis. Kiekvienas žmogus turi pasirinkimą: tūnoti ramiai dumble ar priimti gyvenimo iššūkius. (Šis žodis ne iš Sajos žodyno, abstrakčių sąvokų, kaip ir skambių frazių, jis nemėgsta.) Išvada – „likula“ niekada netaps žmogumi. O žmogus –„likula“ gali.

„Platono puota“, – taip mūsų vakarojimą atsisveikindamas įvardija rašytojas. Kodėl Platono? Nes yra tokie Platono dialogai, kurie skatina klausiantįjį ir klausantįjį atpažinti savo esatį. Paskutinė vasaros diena tirpsta sutemose, dyla vasaros laikas. Sudilo ir mėnuo. Lauke tamsu – nors pirštu akin durk. Nė viena žvaigždelė nespindi danguje. Šviesos tik tiek, kiek turi savyje. Migla aptūloja kiemą, tvorą ir vartelius, suglosto išsitaršiusius  gauromečių gaurus, apkamšo žoleles – saugo, kad nesušaltų. Juk rytoj – jau  ruduo.

Rytoj – jau ruduo
Rytoj – jau ruduo

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R.Ragauskaitė-Jasukaitienė. Kas mus daro baudžiauninkais?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Lituanistas says:
    12 metų ago

    Gražus rašinėlis. Mokytoja, matyt, poetiškos sielos žmogus. Tačiau niekada nesutiksiu su teiginiu, kad esą ir mokiniams, ir jų tėvams tereikia gero paruošimo egzaminui. Reikia daug ko, bet jei mokytojas neparuošia gabiausių savo mokinių valstybiniam egzaminui taip, kad jie gautų bent 90 balų, jis veltui valgo valstybės duoną. Pabrėžiu – geriausių. Abiturientas, kokią specialybę besirinktų, gali likti už borto vien dėl lietuvių kalbos egzamino balo. Ir jei tikimės, kad kada nors Lietuvoje aukštosios mokyklos bus ne juodadarbių užsieniui tiekėjos, o specialistų Lietuvai rengėjos, lituanistas turi būti už tai atsakingas vienas pirmųjų. Menas, doros ir padorumo ugdymas tikrai nesikerta su programinėmis užduotimis. Mokytojo darbas – mokyti. Pirmų pirmiausia. Gražių rudens dienų autorei.

    Atsakyti
  2. egle says:
    12 metų ago

    Puikus,vaizdingas straipsnis.

    Atsakyti
  3. Audrius says:
    12 metų ago

    Buvau ton vieton, tėvukas nusvežė parodyc kur Sajų buvo suscikis. Tam klonin pabuvis ir upį apžūrėjis savaicį mastiau ir sapnavau kap žmones saniau gyveno su gamtu cvirtai susrišį. Raiks vasarų užsukc gal ir galerijų padaboc eitų ir ulyčiu raik nuaic kur tolyn pro Sajų aina per karklus, ragi ten tropelė kur nuves in šimtamecy miškų kuris turi man kų papasakoc.

    Su Dzievuliu
    Audrius Jezepčikas – Akstinas

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02
VNO atnaujinimas
Lietuvoje

Prasidėjo svarbus Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas

2025 07 02
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Mobilioji aplikacija
Lietuvoje

Dviračių ir pėsčiųjų takų kokybei nustatyti pasitelkiamos naujovės

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo
  • Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau
  • Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų
  • DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

Kiti Straipsniai

Jono Basanavičiaus gimtinė. Pasivaikščiojimas po Tautinio atgimimo ąžuolyną | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Ąžuolų apsuptyje – 5 dalykai, kuriuos galima nuveikti Jono Basanavičiaus gimtinėje

2025 06 24
Algirdas Svidinskas

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19
Baidarės | pixabay.com nuotr.

Kodėl sportas lauke yra toks naudingas sveikatai?

2025 06 09
Namas

Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos

2025 05 31
Šikšnosparnis europinis plačiaausis

Pamatę saugomą rūšį, praneškite apie tai – padėsite ją išsaugoti

2025 05 25
Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Tarptautinę biologinės įvairovės dieną – dėmesys darniam vystymuisi

2025 05 22
Tamsioji medunešė bitė

Saugokime bites – tiek namines, tiek laukines

2025 05 21
Aptikta virš 3,5 tonų gamintojo UAB „Medaus pirkliai“ galimai suklastoto medaus | vmvt.lrv.lt nuotr.

Aptikta virš 3,5 tonų gamintojo UAB „Medaus pirkliai“ galimai suklastoto medaus

2025 05 20
PakarklytA

R. Jezukevičienė. Du įmanomi būdai pavardėms susidaryti

2025 05 19
Kepsninė

Pavasarišką šilumą suteiks sūriu užkepti kepsniai kepsninėje

2025 05 18

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Agnė Bilotaitė | wipipedija.com foto

A.Bilotaitė siūlo griežtinti valstybės tarnautojų asmeninę atsakomybę

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai