A.Ažubalis. Sprendimą dėl ambasadorių atšaukimo priėmusiems valdantiesiems tenka visa atsakomybė už pavojingas tokio precedento pasekmes (3)

Audronis Ažubalis | urm.lt nuotr.

Vyriausybė, ignoruodama 2013-08-26 Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) išreikštą poziciją dėl Lietuvos Respublikos ambasadorių tolesnio darbo Azerbaidžano ir Vengrijos Respublikose bei savavališkai inicijuodama jų atšaukimą, ne tik sulaužė bendradarbiavimo su Seimo Užsienio reikalų komitetu 23 metų tradiciją, bet ir sukūrė teisės bei nacionalinio saugumo principus paneigiantį precedentą. Sprendimą priėmusiems valdantiesiems tenka visa atsakomybė už pavojingas tokio precedento pasekmes:

1. Pirmą kartą atkurtos Lietuvos istorijoje aukštų Lietuvos pareigūnų, karjeros diplomatų likimas sprendžiamas remiantis svetimų šalių priešiškais motyvais surinkta, falsifikuota ir neteisėtai paviešinta informacija. Šiuo būdu Vyriausybės atstovai legitimavo trečiųjų šalių kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus bei išorinę mūsų svarbiausių valstybinių tarnybų kontrolę. Dabartinė reakcija į išplatintus įrašus parodė provokacijos autoriams, kad Lietuva galima lengvai manipuliuoti: pasiduodami spaudimui, tampame kur kas labiau pažeidžiami.

2. Ambasadorių atšaukimą inicijuojanti Vyriausybė vadovaujasi ne teisiniais argumentais, o viešai išsakyta pastaba, esą, Užsienio reikalų ministerijoje dirbantis diplomatas prarado vieno ar kito politiko politinį pasitikėjimą. Šiuo būdu Lietuvos diplomatinė tarnyba yra politizuojama – paverčiama nestabilia pavienių politikų simpatijų ir antipatijų įkaite, užuot užtikrinus jos atstovavimą visos valstybės interesams.

3. 2013-08-27 paviešintas pareiškimas apie papildomą, paskutinio posėdžio metu Užsienio reikalų komitetui nepristatytą informaciją bei ligšiolinės valdančiųjų dvejonės dėl jos atskleidimo verčia klausti, kodėl nuo Seimo URK narių slepiama informacija ir kodėl atvirai laužomas konstitucinis leidžiamosios ir vykdomosios valdžių bendradarbiavimo principas.

4. Paradoksalu, tačiau nepaisant informacinio saugumo spragas atvėrusio incidento, per pastarąjį mėnesį nepadaryta nieko, kad panašių provokacijų svarbiausios Lietuvos institucijos išvengtų ateityje. Nesugebėjimas užtikrinti informacijos konfidencialumo Lietuvą, kaip visateisę NATO narę ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią valstybę, daro nepatikimą. Neužtikrindama telekomunikacijų sistemų saugumo, Lietuva negali vykdyti įsipareigojimų valstybėms partnerėms, numatytų dvišaliuose susitarimuose „Dėl įslaptintos informacijos abipusės pasaugos“. Čia numatyta, kad įslaptinta informacija gali būti perduota diplomatiniais kanalais ir tik saugiomis telekomunikacijų sistemomis ir tinklais. Išryškėjęs faktas, kad Lietuvos Respublikos tinklai yra pažeidžiami, mūsų valstybei daro kur kas daugiau žalos nei konkrečiu atveju nutekintas ir paviešintas privačių telefoninių pokalbių turinys.

Apmaudu, kad nuo pat įrašų pasirodymo internete už Lietuvos diplomatiją ir užsienio politiką atsakingi pareigūnai taip ir neatsakė į svarbiausią klausimą: kokiu būdu ir kodėl trečiosioms šalims buvo paliktos galimybės klausytis aukštų Lietuvai atstovaujančių pareigūnų pokalbių? Maža to, Seimo Užsienio reikalų komitetas iki šiol nesulaukė deramo užsienio reikalų ministro paaiškinimo, kas numatoma daryti, kad neteisėto informacijos nutekėjimo grėsmės būtų užkardytos, o panašūs incidentai nepasikartotų. Kol šios aplinkybės nepasikeis, Lietuvos visuomenė turės rimtą pagrindą įtarti, kad aukščiausi politinio pasitikėjimo pareigūnai nėra savarankiški, o jų politiniai sprendimai galimai priklausomi nuo trečiųjų šalių spaudimo ir manipuliacijų.

Audronius Ažubalis yra Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas