Nuspręsta kas stovės Vilniaus Lukiškių aikštėje? (22)

small_iarfjx3212Liepos 15 d. Kultūros ministerija paskelbė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkurse dalyvavusių projektų vertinimo eilę ir atplėšė vokus su devizų šifrais tai yra informacija, iš kurios matoma, kokia organizacija ar menininkas pateikė konkursui projektus. Iki šiol komisija vertino anonimiškai pateiktus projektus. Galutinis sprendimas dėl konkurso laimėtojų bus paskelbtas patikrinus projektų teikėjų kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir išnagrinėjus pretenzijas, jeigu jos bus pateiktos.

Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkursą Kultūros ministerija paskelbė 2012 m. spalio mėnesį. Principines šios konkurso sąlygas suformavo Lukiškių aikštės sutvarkymo ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Menininkai turėjo galimybę daugiau nei pusę metų rengti projektus ir 2013 m. balandžio mėn. pateikė Kultūros ministerijai 28 projektus, iš kurių 18 atitiko projektų konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus.

Konkursui pateiktus projektus, atitikusius projektų konkurso techninę specifikaciją ir nepažeidusius konkurso sąlygų, vertino 7 ekspertų grupė: architektai: Rolandas Palekas, Artūras Blotnys ir Tomas Grunskis, menotyrininkai: Kęstutis Kuizinas ir Skaidra Trilupaitytė, skulptoriai: Alfonsas Vincentas Ambraziūnas ir Algirdas Bosas.

Dalis menininkų laisvės kovotojų atminimo įamžinimo svarbiausiu akcentu pasirinko figūrinį įvaizdį – Vyčio ženklą ar kitą figūrą. Kiti interpretavo Gedimino stulpų motyvą ar ieškojo ryšio su lietuvių liaudies ženklais, religiniais simboliais. Dauguma savo idėjas išreiškė tradicine menine kalba, konkurse dalyvavo mažai konceptualaus meno kūrėjų. Konkursui pateikti darbai, per juos sukūrusių autorių raišką, atspindi šiandienį Lietuvos visuomenės požiūrį į Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimą Lukiškių aikštėje.

Pasak ekspertų, Vilniaus Lukiškių aikštė yra svarbi ne tik atminties aspektu. Kaip miesto aikštė ši vieta turi ir kitas funkcijas. Konkurso sąlygų architektūrinėje užduotyje buvo numatyta, kad didesnioji aikštės dalis- žaliasis liepų žiedas, suoliukai, vejos salos, nauja kultūrinė erdvė ties Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia – bus skirta kasdieniam miestiečių poilsiui. Paminklui ir šventiniams, valstybės renginiams skirta atviroji aikštės dalis užims tik apie trečdalį Lukiškių aikštės teritorijos.

Projektų konkurso ekspertai pirmenybę teikė tiems darbams, kurių sprendiniai  integruoti į Lukiškių aikštės erdvę ir miesto kasdienį gyvenimą, taip pat tiems, kurių simbolika pakankamai talpi tam, kad būtų pagerbtas visų laikų Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.

Ekspertai atrinko penkis darbus, geriausiai atitinkančius konkurso sąlygas ir visuomenės interesą. Iš šių penkių darbų jie išskyrė vieną, kurį rekomendavo įgyvendinti.

1 vieta devizas: „Tautos dvasia“ (aut. Vidmantas Gylikis, Vytenis Hansell, Ramunė Švedaitė)

Tautos dvasios šviesa – sielos paukštis – taip būtų galima įvardinti šio poetinio įvaizdžio idėją, įprasminančią istorinių, nacionalinių, politinių ir bendražmogiškų ieškojimų kelią. Dvasios išraiška, sielos nerimas – iš narvo išlekiantis paukštis.

Medžiaga: nerūdijantis plienas, metalizuotas anglies pluošto audinys, granitas, brukas.

Ekspertų komentaras:

Šio konkurso tikslas – iš konkursui pateiktų projektų atrinkti geriausią, įtaigų, lengvai identifikuojamą, visuotinai priimtą, tautos dvasią ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą įprasminantį skulptūrinės kompozicijos projektą Lukiškių aikštei Vilniuje.

Konkurso kontekste – tai labiausiai subalansuotas pasiūlymas. Paminklo simbolika universali ir abstrakti, todėl atitiktų daugelio skirtingų vertintojų poreikius. Simbolis lakoniškas, tuo pačiu talpus tinkamomis temai prasmėmis. Memorialinei daliai skiriamas reikiamas dėmesys.

Paminklo projekto santykis su aikštės erdve yra geras. Mastelis tinkamas. Parterio sprendime naudojamos aikštę ir paminklą jungiančios kompozicinės priemonės, integruosiančios  paminklą į aikštės gyvenimą.

Vertikalės viršutinė dalis bus matoma iš tolimųjų apžvalgos taškų – svarbių Tauro kalno, dešiniojo Neries kranto vietų. Paminklas tarsi tirps erdvėje ir nekonkuruos su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštais, tuo pat metu jo dinamiškas siluetas taps reikšminga Lukiškių aikštės erdvės dominante.

Pasirinkta pagrindinė medžiaga gerai derės prie akmens grindinio, taip pat bus ilgaamžė ir lengvai prižiūrima. Ši medžiaga taip pat bus tinkama atskleidžiant objekto siluetą tamsiu paros metu dirbtinio apšvietimo pagalba.             

2 vieta devizas: „Šviesa“ (aut. Kęstutis Antanėlis, Dalius Regelskis, Gintautas Tiškus)

Kompozicinė idėja grindžiama pasikartojančiu „T“ formos kryžiumi, simbolizuojančiu auką ir prisikėlimą. Trijų kolonų ritmas, be savo meninės išraiškos ir konstrukcinio krūvio, suvokiamas kaip magiškas skaitmuo „3“, įprasminantis tris lemtingus bandymus sukurti Lietuvą. Žalčio ženklas, apjungiantis tris kolonas, susieja šiuolaikinės stilistikos kūrinį su senąją lietuvių mitologija.

Medžiaga: metalo karkasas, grūdinto matinio stiklo apdaila.

Ekspertų komentaras:

Šis projektas modernus, didingai ir šiuolaikiškai išsprendžiantis triumfo arkos – Gedimino stulpų motyvą. Jo kalba prasminga ir simboliška.

Paminklas masyvus, tačiau neatrodo per didelis, nes neturi atskiro parterio (postamento). Projekto išskirtinumas- kuriama demokratiška aplinka, objektas integralus ir interaktyvus.

Skulptūros viršutinė horizontalioji dalis būtų matoma iš tolimesnių miesto apžvalgos taškų, tačiau gali konkuruoti su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kraigo siluetu. Nėra aišku, kokią įtaką paminklo vaizdui turėtų metalo konstrukcijos piešinys po matiniu stiklu, ypač, veikiant vidiniam skulptūros apšvietimui. Abejotina, ar paminklo  priežiūra nebūtų sudėtinga.    

3 vieta devizas: „Lietuvos laisvė“ (aut. Gitenis Umbrasas)

Projekto skulptūrinis kompozicinis sprendimas paremtas medinėje liaudies skulptūroje sutinkamu „Maloningosios“ motyvu. Tai šventosios figūra su sklindančiais iš delnų į žemę spinduliais. Prailgintų spindulių kolonada formuoja sakralią rotondinės koplyčios erdvę. Šviesos šaltiniai „spindulių“ papėdėse visą plastinę kompoziciją paverčia amžinosios ugnies simboliu.

Medžiaga: emaliuoti ir chemiškai apdoroti metalai.

Ekspertų komentaras:

Projekto išskirtinumas- originali ažūrinė, ore sklendžianti kompozicija, netikėtas santykis tarp figūros ir jos postamento. Paminklas skleidžia šviesią nuotaiką, subtiliai susietą su lietuviškais įvaizdžiais. Tačiau figūrinė kompozicija (Maloningoji ant mėnulio-laivelio) gali būti per daug  iliustratyvi. Skulptūros memorialinės dalies sprendimai nėra pakankamai atskleisti.

Kompozicija savo aukščiu, dydžiu ir proporcija tinkama aikštei. Draugiška ir interaktyvi. Tačiau santykinai didelės rotondinės erdvės paskirtis nėra aiški.

4 vieta devizas: „Laisvės motina“ (aut. Algirdas Kuzma, Stanislovas Kuzma)

Laivės motina – Tautos ir valstybės tęstinumą, amžinybę per atgimimą, motinos ir vaiko vienybę įprasminantis simbolis. Tai įtaigiausia idėja, žmonių sąmonėje žadinanti pagarbos ir dėkingumo jausmą, sąlytį su gimtąją žeme ir jos istorija.

Kompoziciją sudaro centrinė motinos su vaiku figūra ir šoninės figūros. Už jų – Lietuvos istorinis etnografinis ženklas – miškas, šilas, giria.

Medžiaga: granitas.

Ekspertų komentaras:

Šis kūrinys pasižymi autentiška plastika, grupinė daugiaprasmė kompozicija įtaigiai perteikia svarbius temos aspektus. Figūrose dominuoja liūdesio nuotaika, abejotina ar toks emocinis krūvis yra tinkamas šiai daugia funkcinei aikštei.

Projekto išskirtinumas- originalus, lyginant su kitais konkurso darbais, kompozicijos santykis su aikštės erdve, taip pat jungtis su esamomis liepomis. Kompozicija  susiejama su medžiais ties Tumo-Vaižganto gatve ir yra orientuota ta pačia kryptimi kaip ir Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, aikštė paliekama tuščia. Kompozicijos dydis tinkamas aikštės dydžiui, tačiau pačios skulptūros dydis (priėjus arti) gali būti slegiantis.  Pasirinkta medžiaga- ilgaamžė.

5 vieta devizas: „Proveržis“ (aut. Kęstutis Lanauskas, Robertas Antinis, Linas Tuleikis, Paulius Vaitiekūnas)

Tai erdvė, kurioje susipina dabartis ir istorija. Aikštėje susitelkiantis (kaip žmones) grindinys išauga į vertikalų simbolį – į tautos bendro siekio patvirtinimą. Tai proveržis menantis mūsų ryžtą išsaugoti laisvę, bendrą širdžių plakimą.

Aikštės grindinyje įsirėžęs plieno kardas – istorijos kirtis, tai laisvės kovų prisiminimas.

Medžiaga: granitas, plieno karkasas.

Ekspertų komentaras:

Projektas įdomus, originali mintis išreiškia veiksmo (įvykio) svarbą. Taupi medžiagos ir formos kalba.

Tačiau abejotina ar vertikalė būtų techniškai įgyvendinta tokia, kokia pateikta projekte- tuo atveju kompozicija galėtų prarasti įtaigą. 

Parterio erdvė išspręsta lakoniškai, projektas organiškai susijęs su aikštės erdve. Projekto išskirtinumas – aiški ir įtikinanti memorialinės dalies jungtis su Aukų g. memorialu,  taip pat pabrėžtas medžiaginis aikštės ir skulptūros vienalytiškumas.

Nugalėtojų prizinis fondas – 22 tūkst.litų.

Komisija priima galutinį sprendimą dėl projekto konkurso laimėtojo tik tada, kai Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjamos projektus pateikusių tiekėjų pretenzijos, jeigu jų gauta.

Pasak Kultūros ministerijos valdininkų į visuomenės nuomonę bus neatsižvelgta: „Visuomenės nuomonė įtakos sprendimui renkant nugalėtoją neturės. Yra sudaryta profesionali skulptorių, menotyrininkų, architektų ekspertų grupė. Visuomenė yra nehomogeniška ir vargu ar gali tinkamai įvertinti meninę projektų idėją ir jų organišką santykį su aikšte“, – Alkas.lt sakė KM Profesionaliojo meno skyriaus vyriausioji specialistė J.Krušinskaitė.

Skulptorius V.Jurevičius: šis konkursas yra neteisėtas

Skulptorius, architektas, sąjudininkas V.Jurevičius | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Skulptorius, architektas, sąjudininkas V.Jurevičius | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Kadangi pagal šio konkurso nuostatas, skulptoriai, norėję dalyvauti paminklo konkurse, turėjo pateikti pažymą, kad nebendradarbiavo su KGB, tai vienas iš konkurso dalyvių dalyvavęs vokų atplėšime 11-tą vietą konkurse užėmęs dailininkas architektas Valdas Jurevičius paklausė komisijos narių ir ministerijos valdininkų  ar tokias pecialias pažymas turėjo pristatyti ir projektų atrankos komisijos nariai?

„Ar mes, kūrėjai, ir tamstos esame viename lygmenyje? Mums teko pristatyti iš KGB archyvų pažymas, kad nebendradarbiavome su specialiosiomis tarnybomis. Todėl norėčiau, kad man atsakytumėte tiesiai šviesiai – kokioje sistemoje ir kokioje visuomenėje mes gyvename, jeigu vieni yra desovietizuoti, kiti dar ne. Ar jūs esate pristatę tokias pažymas kaip mes, kūrėjai“, – V.Jurevičių cituoja delfi.lt.

Paaiškėjo, kad iš projektus vertinusių komisijos narių jokių specialių pažymų dėl bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo su KGB reikalaujama nebuvo…

Dailininko ir architekto, buvusio Molėtų sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario V.Jurevvičiaus nuomone šis konkursas yra neteisėtas, nes pažeidžia kūrėjų ir daugelio Lietuvos žmonių teisės ir interesus.

„Vyriausybės sprendimas, manyčiau, buvo labai teisingas – tokios pažymos kūrėjmas būtinos, bet būtinos ir visiems kitiems, kurie dalyvauja konkurse. Kas dedasi ir šiandien Lietuvoje – puikiai suprantama, kad antra jėga, pasilikusi penktoji kolona, veikia stipriai ir dar ilgai veiks. Tai yra nenuginčijama“, –  V. Jurevičiuaus žodžius cituoja delfi.lt

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.

Vilniaus Lukiškių aikštė pradėta formuoti 1860 m. kuomet čia buvo įrengta didelė miesto turgavietė. 1920 m. čia buvo padėtas paminklinis akmuo, skirtas šioje vietoje nužudytiems 1863 m. sukilėliams atminti. 1920 m. lenkų aneksijos metu aikštė buvo pervadinta diktatoriaus Juzefo Pilsudskio vardu, o sovietų okupacijos metais ji buvo pavadinta Tarybų, vėliau Lenino aikšte. 1952 metais šioje aikštėje sovietinė Lietuvos valdžia pastatė paminklą rusų diktatoriui Leninui.  Šis sovietinis monstras buvo nugriaustas Sąjūdžiui atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 metų rugpjūčio mėnesį.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *