Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas (0)

Mokslo tarybos pirmininkas prof.Dainius H. Pauža

Mokslo tarybos pirmininkas prof.Dainius H. Pauža

Lietuvos mokslo taryba Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė siūlymą papildyti nacionalinių mokslo programų (NMP) sąrašą penkiomis programomis. Pagal jas būtų finansuojami nauji nacionalinės svarbos tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai programoje nurodyta kryptimi, kuriantys sąlygas spręsti ne tik Lietuvos, bet ir Europos visuomenei strategiškai svarbias problemas.

Atsižvelgdama į ekspertų išvadas dėl rengtinų NMP, Taryba siūlo pradėti rengti dvi naujas humanitarinių ir socialinių mokslų sričių (HSM) ir tris biomedicinos, fizinių, technologijos ir žemės ūkio mokslų sričių (GTM) programas. Tarybos skelbtai rengtinų NMP atrankai iš viso buvo pateikti 46 pasiūlymai. Juos galėjo teikti mokslo ir studijų, viešojo administravimo institucijos, mokslininkai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Pateiktame rengtinų NMP sąraše programų pasiūlymai išdėstyti prioriteto tvarka: „Modernybė Lietuvoje“ (HSM), Gerovės visuomenė“ (HSM), „Link ateities technologijų“ (GTM), „Sveikas senėjimas“ (GTM), „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ (GTM). Rengtinos NMP išsiskyrė iškeltos problemos naujumu ir aktualumu Lietuvoje, lėšų pagrįstumu ir geriausiai atitiko šalies mokslininkų galimybes pasiekti programos tikslus ir išspręsti jos uždavinius.

Rengtinų NMP pasiūlymuose pateikti programų įgyvendinimo terminai ir orientacinės lėšos kiekvienais programų vykdymo kalendoriniais metais. Pagal ekspertų išvadas GTM mokslo sričių pasiūlymai parengti sujungus kelis pasiūlymus į vieną, taip siekiant geriau atitikti NMP keliamus reikalavimus.

Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Dainiaus H. Paužos, kaip ir kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje nacionalinės mokslo programos orientuotos į valstybės poreikius. „Tai mokslo politikos instrumentas, padedantis nukreipti mokslinių tyrimų potencialą valstybei ir visuomenei aktualių reiškinių linkme“, – teigia prof. D. H. Pauža.

Jei Švietimo ir mokslo ministerija įtrauks siūlomas rengti programas į NMP sąrašą ir įgalios Tarybą jas administruoti, bus sudarytos atitinkamos programų grupės, kurios rengs programų įgyvendinimo projektus. Atsižvelgiant į viešų svarstymų rezultatus ir užsienio ekspertų vertinimus, parengti programų projektai bus teikiami tvirtinti Švietimo ir mokslo ministerijai. Numatoma, jog mokslinius tyrimus pagal naujas NMP programas, jei jų rengimui bus pritarta, galima būtų pradėti vykdyti ne anksčiau kaip 2014-2015 metais.

Naująsias NMP siūloma vykdyti 6-7 metus, pagal jas būtų finansuojami didelės apimties moksliniai tyrimai. Kai kurie jų pratęstų tyrimus pagal šiuo metu vykdomas NMP: „Ateities energetika“ (2010-2014 m.), „Lėtinės neinfekcinės ligos“ (2010-2014 m.), „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“ (2010-2014 m.), „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ (2009-2013 m.), „Sveikas ir saugus maistas“ (2011-2015 m.), „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ (2010-2014 m.).

Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji ekspertinė institucija mokslo plėtros klausimais. Ji įgyvendina programinį konkursinį mokslo finansavimą, administruoja reikšmingiausias Lietuvos mokslo plėtros programas, nustato mokslinės veiklos vertinimo kriterijus. Taryba yra Europos mokslo fondo narė, taip pat atstovauja Lietuvos mokslui Europos Sąjungos institucijų darbo grupėse, kitų tarptautinių organizacijų veikloje.

Kategorijos: Mokslas, Mokslo naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *