Šeštadienis, 28 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

V.Almonaitis. Rekstukų piliakalnis – dar viena Jūros gynybinės sistemos grandis

dr. Vytenis Almonaitis, www.alkas.lt
2013 05 08 00:15
1
V.Almonaitis. Rekstukų piliakalnis – dar viena Jūros gynybinės sistemos grandis
Rekstukų piliakalnio priešpilis | V.Almonaičio nuotr.
Rekstukų piliakalnio priešpilis | V.Almonaičio nuotr.

Gegužės 10 d., penktadienį, 16 val. Vilniaus universiteto istorijos fakulteto 211 auditorijoje vyks istoriko dr. Vytenio Almonaičio knygos „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ (Kaunas: Keliautojo žinynas, 2013) pristatymas. Dalyvaus knygo autorius, archeologas dr. Valdemaras Šimėnas, istorikas dr. Artūras Dubonis. Renginį ves istorikas dr. prof. Rimvydas Petrauskas.

Skelbiame ištrauką iš šios knygos.

Įvadas

Šio straipsnio [1] tikslas – pristatyti 2008 m. surastą iki tol buvusį mokslui nežinomą Rekstukų (Tauragės raj. Mažonų sen.) piliakalnį, aprašyti jo vietą ir išvaizdą, aptarti mitologinį pavadinimą. Kartu bus siekiama išsiaiškinti, kada galėjo būti suręsta bei naudojama ant piliakalnio stovėjusi pilis, kas buvo jos statytojai.

Piliakalnio vieta ir išvaizda

Apytikriai penketas – šešetas kilometrų į šiaurę nuo Tauragės, vaizdingose Jūros pakrantėse, įsikūrę du iš vieno „kelmo“ išaugę kaimai – Reksčiai ir Rekstukai. Abiems jiems savo vardą perdavė čia į Jūrą įalmantis mažas upokšnis Rekstys. Šį pavadinimą kalbininkas Aleksandras Vanagas įtikinamai kildina iš žodžio regzti [2]. Abu kaimai gana dažnai minimi kraštotyriniuose tekstuose, kelionių vadovuose, garsėja gamtos ir istorijos paminklais [3].

2008-ųjų gegužę šio teksto autorius Rekstukuose surado dar vieną kultūros paminklą – piliakalnį. Jis yra pietrytiniame kaimo pakraštyje, kairiajame Jūros krante, maždaug trys šimtai metrų į šiaurės vakarus nuo Šunijos žiočių (koordinatės: N 55°17’54.3″ E 22°15’30.6″).

Piliai statyti senieji gyventojai panaudojo aukštumos kyšulį, susidariusį tarp Jūros ir jos intako Kroklio slėnių. Vėliau ištisus šimtmečius šią kalvą ardė Jūra. Iki mūsų dienų išliko tik piliakalnio priešpilis, dalis gynybinių įtvirtinimų, maždaug trečdalis aikštelės. Pastaroji yra trikampė, nutįsusi šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apytikriai 20 m ilgio, siaurėjanti nuo 9 m iki vos 2 m. Pietrytiniame, smailiajame, piliakalnio kampe likęs tik pusmetrio aukščio pylimukas, tuo tarpu iš aukštumos pusės aikštelę tebejuosia keliolikos metrų ilgio ir apytikriai 3 m aukščio (nuo griovio dugno) gynybinis pylimas. Prieš jį iškastas atitinkamo ilgio, maždaug 10 m pločio ir 2 m gylio griovys. Piliakalnio prieigose įrengtas nedidelis priešpilis, kurio 15 X 20 m aikštelė nuo aukštumos atskirta antru gynybiniu grioviu. Tiesa, jis per amžius gerokai užslinko, tėra pusmetrio gylio. 2008 m. piliakalnis buvo apaugęs įvairiais medžiais ir krūmais, jo formų beveik nesimatė. Vėliau piliakalnio aikštelė ir gynybiniai įtvirtinimai šiek tiek apvalyti.

Dėl šio kultūros paminklo vertės ginčų nekilo. 2008 m. liepos mėnesį kalną apžiūrėję Kultūros paveldo centro archeologai Jonas Balčiūnas, Arūnas Strazdas ir Algirdas Skrupskelis nustatė, kad tai tikrai piliakalnis. Remdamasi archeologų ataskaita, Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2009 m. sausio 14 d. įtraukė Rekstukų piliakalnio ir priešpilio kompleksą į Kultūros vertybių registrą. Jo unikalus kodas – 32591 [4]. Tuo pačiu buvo papildytas Lietuvos piliakalnių sąrašas, kuriame 2008 m. buvo apie 850 tokių kultūros paminklų. Tauragės rajone tai tryliktas žinomas piliakalnis [5].

Minėti archeologai piliakalnyje ir šalia jo kultūrinio sluoksnio nerado, išreiškė nuomonę, kad „tai nebaigto įrengti, ar tik ką įrengto ir apleisto piliakalnio liekanos“ [6]. Jų teigimu, piliakalnis preliminariai datuotinas mūsų eros I tūkstantmečio pabaiga – II tūkstantmečio pradžia. Autoriaus nuomone, piliakalnio gynybiniai įtvirtinimai ne tokie jau menki, todėl jis gali būti ir kiek vėlyvesnis, įrengtas kovų su Vokiečių ordinu laikais.

Mitologinis kalno pavadinimas ir jo kilmė

2009 m. piliakalnio tyrimai pratęsti. Senas Rekstukų kaimo gyventojas Bronius Samoška (g. 1931 m.) autoriui paliudijo, kad kalną vietos žmonės vadino Kaukurine, arba trumpiau – Kaukure [7]. Deja, apklausti kaimo gyventojai apie Kaukurinę nebeprisiminė nei vieno padavimo.

Tikėtina, jog vietovardis kilęs iš žodžio kaukas. Tokiu atveju išeitų, jog Kaukurinė – tai vieta, kurioje laikosi kaukai – mažutės žmogaus pavidalo mitologinės būtybės, lietuviškieji nykštukai. Dažniausiai jie linkę pagelbėti žmonėms, atnešti naudos, tačiau supykę gali ir pakenkti [8].

Galimas ir kitoks vietovardžio paaiškinimas. Religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius teigė, kad Kaukaras (Kaukarus) – tai „galbūt lietuvių kalno dievybė, mitologizuotas, įasmenintas kalnas“ [9]. Ši hipotezė įtikėtina, juo labiau, kad vakarų Lietuvoje yra ir daugiau piliakalnių ar kalnų, vadinamų panašiais tikriniais vardais. Pavyzdžiui, Padubysyje (Raseinių raj.) ant Dubysos kranto iškilęs Kaukuras [10], o Aukštuosiuose Eisuliuose (vok. Obereisseln, rus. Garino; Karaliaučiaus sr.), kairiajame Nemuno krante, dunkso Kaukaras [11].

Galimi pilies statytojai

Rašytiniuose šaltiniuose Rekstukuose stovėjusios pilies pavadinimas neminimas, tačiau šį tą pasako vieta, kurioje jis įrengtas, ir gretimų gyvenviečių pavadinimai.

Jūros upė aukščiau Rekstukų piliakalnio | V.Almonaičio nuotr.
Jūros upė aukščiau Rekstukų piliakalnio | V.Almonaičio nuotr.

Jau minėta, kad, sprendžiant pagal gynybinių įrengimų dydį, čia stovėjusi pilaitė galėjo būti naudojama kovų su Vokiečių ordinu laikais. Joms prasidėjus, t. y. XIII a. pabaigoje, per Karšuvos žemę tekančios Jūros pakrantėse buvo įrengta gynybinė pilių sistema. Pusšimtį metų – maždaug nuo XIII a. devinto dešimtmečio iki XIV a. ketvirto dešimtmečio – ji kaip skydas dengė Žemaitiją ir visą Lietuvos valstybę iš vakarų pusės. Galimas kitų pilių vietas nurodo Jūros pakrantėse ir Akmenos žemupio rajone išlikę piliakalniai: Padievaičio, Lileikėnų, Pakisio, Dapkiškės, Spraudaičių (vad. Veringa), Vilkų Lauko (vad. Kūple), Kuturių, Pagramančio, Matiškių bei Dapkiškių [12]. Tarp dviejų pastarųjų įsiterpia naujai atrastas Rekstukų piliakalnis, ant kurio stovėjusi pilaitė galėjo būti dar viena šios sistemos grandis.

1311–1314 m. kovose su Vokiečių ordinu pasižymėjo žemaičių didžiūnas Mažonas, kurio valdas istorikai lokalizuoja Mažonuose [13]. Nuo šio kaimo ribos iki Rekstukų piliakalnio – tik pustrečio kilometro kelio. Taigi ant Kaukurinės stovėjusi pilaitė, tikėtina, „dengė“ Mažono rezidenciją. Galbūt ji, taip pat ant gretimo Matiškių piliakalnio buvusi pilis, pastatyta ar bent sustiprinta Mažono laikais, šio didžiūno iniciatyva.

Norint įrengti ir efektyviai panaudoti Jūros gynybinę sistemą, didžiojo kunigaikščio Vytenio valdymo laikais į Karšuvą keldinti karo tarnybininkai – leičiai. Istoriko Artūro Dubonio duomenimis, be kita ko, jie galėjo gyventi prie Jūros įsikūrusiuose kaimuose: Lylavėnuose (Litavėnuose), Gerviškėje, Tuščiuose, Sutkuose, Ridikiškėje ir Jatkančiuose (Zuikiškėje) [14]. Matyt, ne atsitiktinumas tai, kad prie šių kaimų yra minėtieji Kuturių, Pagramančio, Matiškių ir Dapkiškių piliakalniai.

Kyla klausimas: galbūt ir Rekstukų piliakalnis – leičių veiklos rezultatas? Ieškant atsakymo, verta priminti, kad šio straipsnio autorius 2007 m. išleistoje knygoje „Tauragės kraštas“ jau atkreipė dėmesį į Šunijos pakrantėse įsikūrusio Lėkiškės kaimo pavadinimą. 1653 m. sudarytame Tauragės dvaro inventoriuje jis vadinamas Leikiškiais (Leykiszki) [15]. Tikėtina, kad pirminė jo forma – Leičiškiai, kad jis mena čia gyvenusius leičius. Šiuo atveju svarbu, kad Lėkiškė įsikūrusi tarp Mažonų ir Rekstukų kaimų. Nuo dabartinės Lėkiškės žemių ribos iki surastojo piliakalnio yra tik geras pusšimtis metrų. Taigi tikimybė, kad, statant pilį ant Kaukurinės ir ją ginant, veikė leičiai – tikrai didelė.

Archeologų nuomonė, kad piliakalnis buvo naudojamas trumpai ar netgi nebuvo iki galo įrengtas, tokiai hipotezei neprieštarauja. Kryžiuočiai puolė labai aktyviai, todėl jau XIV a. ketvirtame dešimtmetyje lietuviai gynybines pozicijas prie Jūros turėjo apleisti ir trauktis į Žemaitijos gilumą. Pilis, jeigu ją leičiai buvo spėję pastatyti, tikrai galėjo būti naudojama trumpai, daugiausia – kelis dešimtmečius.

Kelios išvados

1. Naujai surasto Rekstukų piliakalnio išvaizda ir vieta, kurioje jis įrengtas, leidžia spėti, kad čia stovėjusi pilaitė galėjo būti viena iš XIII a. pabaigoje – XIV a. pirmoje pusėje naudotos Jūros gynybinės sistemos grandžių.

2. Piliakalnio atradimas sustiprina anksčiau keltą hipotezę, kad gretimame Lėkiškės (seniau – Leikiškių) kaime gyveno leičiai – didžiojo kunigaikščio Vytenio laikais iš rytų Lietuvos į Karšuvos žemę keldinti karo tarnybininkai. Didelė tikimybė, kad jie ir statė ant Rekstukų piliakalnio stovėjusią pilį.

3. Rekstukų piliakalnis yra prie pat Mažonų – žymaus žemaičių didžiūno Mažono (minimo 1311–1314 m.) galimos valdos. Galbūt čia stovėjusi pilis buvo pastatyta Mažono laikais, jo iniciatyva.


[1] Šio straipsnio pirminis variantas publikuotas: Voruta, 2009 07 18, Nr. 14, p. 10. Platesnis tekstas pavadinimu „Reksčiai ir Rekstukai: nauji kaimų praeities bruožai“ paskelbtas: Tauragės kurjeris (priedas Taurragis), 2009 06 23, Nr. 47, p. 11–12. Abu šie straipsniai buvo kraštotyrinio pobūdžio, be nuorodų. Rengiant šią publikaciją, Vorutoje publikuotas straipsnis šiek tiek pataisytas, papildytas nuorodomis.
[2] Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, 1981, p. 275.
[3] Plačiau apie Rekstukus rašoma: Almonaitis V., Almonaitienė J. Karšuva. 1. Keliautojo po Tauragės kraštą žinynas. – Kaunas, 2004, p. 121–123; Almonaitis V. Vėl šniokščia rėvos. V dalis. Jūros upe nuo Ringių iki Tauragės. – Kaunas, 2010, p. 15–21.
[4] http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=32591 (žiūrėta 2013 02 14).
[5] Lietuvos piliakalniai. Atlasas, t. 3, sudarė Z. Baubonis ir G. Zabiela. – Vilnius, 2005, p. 88–89.
[6] Ten pat (Rekstukų piliakalnio žvalgymo ataskaita; žiūrėta 2013 02 14).
[7] Broniaus Samoškos, s. Antano, gimusio 1931 m., gyv. Rekstukų kaime (Tauragės raj. Mažonų sen.) pasakojimas, užrašytas 2009 04 24. Vytenio ir Junonos Almonaičių archyvas.
[8] Narbutas I. Kaukai // Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 9. – Vilnius, 2006, p. 583.
[9] Beresnevičius G. Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. – Vilnius, 2001, p. 93.
[10] Lietuvos piliakalniai. Atlasas, t. 2, sudarė Z. Baubonis ir G. Zabiela. – Vilnius, 2005, p. 308.
[11] Plačiau apie piliakalnį ir šią vietovę rašoma: Almonaitis V. Aukštieji ir Žemieji Eisuliai // Rambynas, Nr. 1 (4). – 2011, p. 25–30.
[12] Plačiau apie Jūros gynybinę sistemą – straipsnyje „Tauragės kraštas XIII–XV amžiuje“.
[13] Nikžentaitis A., Gediminas. – Vilnius, 1989, p. 20; Dubonis A. Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai. – Vilnius, 1998, p. 55.
[14] Dubonis A. Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai. – Vilnius, 1998, p. 52.
[15] Lietuvos inventoriai XVII a., sudarė K. Jablonskis ir M. Jučas. – Vilnius, 1962, p. 196.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus universitete V.Almonaičio knygos „Vakarų Lietuva XIII–XV amžiuje“ pristatymas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Leičiškiai - leičių kaimas says:
    10 metų ago

    Tai gal mano giminaitis, kurio pavardė Leikus (Leicius?) irgi iš LEIČIŲ luomo kilmės?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Susitikimas Telšiuose | am.lrv.lt nuotr.

Ministras tarėsi Germanto parko steigimo

2023 01 11
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Suvalkijoje kūčiukus verda, o Žemaitijoje neapsieinama be kastinio

2022 12 23
Pagerbti Žemaitijos etninei kultūrai nusipelnę žmonės

Pagerbti Žemaitijos etninei kultūrai nusipelnę žmonės

2022 12 08
EKGT pirmininkas Virginijus Jocys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žinomam etninės kultūros puoselėtojui Virginijui Jociui – 60

2022 10 08
Šatrijos kalva | Novaturo nuotr.

Žemaitija kviečia susipažinti

2022 07 28
„Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

„Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

2022 06 24
J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

2022 05 18
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

2022 05 13
Šiandien Užgavėnės – šviesos pergalės prieš tamsą šventė

Šiandien Užgavėnės – šviesos pergalės prieš tamsą šventė

2022 03 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • prisiminkite apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Kazimieras apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Žodžio laisvė apie V. Kaziela. Atsargumo kaina

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Trimonienė. Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas
  • Stichinių nelaimių nuostoliai muša visus rekordus
  • Žiemą sušildys žuvienė ant laužo
  • Tiesa ir įsitikinimai apie žuvų taukus
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ministras tarėsi Germanto parko steigimo

by Ditė Česėkaitė
2023 01 11
0
Susitikimas Telšiuose | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Telšių rajono savivaldybės meru Kęstučiu Gusarovu ir tarėsi dėl Germanto regioninio parko steigimo. Įsteigtas...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

by Tomas Baranauskas
2022 12 28
24
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

Praėjusį kartą su Dariumi Vilimu, kuris vėl – mūsų studijoje, mes jau kalbėjome apie baltarusių požiūrį į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę....

Skaityti toliau

Suvalkijoje kūčiukus verda, o Žemaitijoje neapsieinama be kastinio

by Kristina Aleknaitė
2022 12 23
1
Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Kad ir kokiame Lietuvos regione begyventume, Kūčios – viena laukiamiausių metų švenčių. Labiausiai visus regionus jungia balta staltiesė, ramybė ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • prisiminkite apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Kazimieras apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Žodžio laisvė apie V. Kaziela. Atsargumo kaina
  • Vidmantas apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

Kitas straipsnis
Kviečia žemaičių ir dzūkų folkloro vakaras „Kur namai, ten gyvenimas“

Kviečia žemaičių ir dzūkų folkloro vakaras „Kur namai, ten gyvenimas“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai