Balandžio 12 dieną Tarptautinės aviacijos federacijos sprendimu švenčiama Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena. Šią dieną 1961 metais Jurijus Gagarinas kosminiu laivu „Vostok“ (Rytai) pirmą kartą apskrido Žemę aplink orbitą. Iš viso skrydžio būsenoje jis išbuvo 108 minutes.
Tai buvo labai rizikingas ir vos nesibaigęs tragiškai pirmasis žmogaus tiesioginis prisilietimas prie kosminės erdvės. Po daugelio metų, aiškėjant vis naujoms kosminio laivo „Vostok-1“ skrydžio aplinkybėms, specialistai apskaičiavo, jog tikimybė, kad J.Gagarinas grįš į Žemę gyvas, tada siekė vos 40 proc.
Po daugelio metų paaiškėjo ilgai slėpti faktai, kad antroji raketos nešėjos pakopa atsiskyrė ne per 10 sekundžių, kaip turėjo būti numatyta, bet tik po 10 minučių, o balistikos specialistai padarė klaidą apskaičiuodami orbitos parametrus, tad J.Gagarinas nusileido už 600 kilometrų nuo numatytos vietos. Jei dėl variklių sutrikimo kosmonautui būtų prireikę naudoti stabdymą atmosfera, tai galėjo užtrukti iki mėnesio ir pirmajam kosmonautui būtų neužtekę gyvybei būtinų išteklių.
Nusileidimas ant žemės lyg stebuklas – grįžtant į atmosferą pavojingai pradėjo kilti temperatūra nusileidimo kapsulėje. J.Gagarinas būtų žuvęs, jei nebūtų sėkmingai katapultavęsis iš 7 km aukščio. Su parašiutu jis laimingai nusileido ant žemės, o atskirai nuo jo ir apdegusi nusileidimo kapsulė.
Iš tiesų kosminių raketų pradžia – dar 1942 m. spalio 3 d. Šią dieną mažame Baltijos jūros pusiasalyje prie šiaurinių Vokietijos krantų, Pėnemiundės poligone, nacių Vokietija pirmąkart sėkmingai išbandė artilerijos raketą A-4 (vėliau vadinta V-2). Degančių dujų stulpo stumiama raketa pasiekė beveik 5,5 tūkst. km/h. greitį, pakilo į viršų apie 20 km ir nuskriejo daugiau kaip 200 km nuotolį.
Tūkstančius šių raketų karo pabaigoje Hitleris pasiuntė į Londoną ir kitus Pietų Anglijos miestus. 1946 m. sovietų armija, okupavusi vokiečių zoną, taip pat pradėjo gaminti raketas.
1962 metų vasario 20 dieną Džonas Glenas raketa „Atlas“ pakilo iš Kanaveralo kyšulio ir per mažiau nei penkias valandas tris kartus apskrido aplink Žemę. Tai buvo pirmasis JAV astronauto skrydis į kosmosą.
Šis skrydis įvyko praėjus beveik metams po to, ko pirmasis į kosmosą pakilo sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas. Tačiau jis atkūrė pasitikėjimą Amerikos gebėjimu varžytis kosmoso lenktynėse, o Dž. Glenas tapo tautos didvyriu.
Dar vienas didelis žmonijos žingsnis buvo išsilaipinimas Mėnulyje. Tai įvyko 1969 metų liepos 20 dieną. JAV astronautai Neilas Armstrongas ir Edvinas Bazas Aldrinas kapsule „Eagle“ nusileido mūsų gimtojo palydovo paviršiuje ir žengė pirmuosius žingsnius ant kito Saulės sistemos kūno.
Neturėtume pamiršti ir mūsų kosmoso užkariautojų. Kazimieras Simonavičius (kartais Kazimieras Semenavičius) gimęs apie 1600 m. yra laikomas garsiu artilerijos inžinieriumi, raketų išradėju. Jis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas.
1650 metais Amsterdame išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius.
Manoma, kad Semenavičiaus veikalas gerokai pranoko kitus to meto šios srities veikalus ir net XVIII a. laikytas klasikiniu. Tai buvo pirmas bandymas sukurti artilerijos mokslą. Jo žodžiais, iki to laiko artilerijos mokslo nebuvo, artilerijos žinių buvo tik amatininkų ar meistrų užrašuose, ir dažniausiai su daugybe klaidų. Apibendrintai galėtume sakyti, kad Semenavičius artileriją pakėlė iš amato į mokslo lygį.
Reikšmingiausia paprastai laikoma pirmosios dalies III knyga – „Apie raketas“, kurioje aiškinama parako raketų konstrukcija, kuro gamyba, paleidimo įrenginiai. Manoma, kad Semenavičius čia pirmą kartą nustatė raketos aukščio ir jos reaktyvinės tūtos pločio santykį, iškėlė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėją, pateikė daugiapakopės raketos brėžinių, nustatė, kad raketą galima stabilizuoti sparneliais (iki tol raketos buvo stabilizuojamos kartelėmis). Per 150 metų po Semenavičiaus veikalo neatsirado naujų raketų konstravimo idėjų. Tik XIX a. pr. Semenavičiaus raketų konstrukcijos buvo šiek tiek patobulintos.
Semenavičiaus moksliniai „artilerijos meno“ tyrinėjimai – didžiausias senosios Lietuvos indėlis į bendrąją Europos ir pasaulio kultūrą. Pats Semenavičius savo veiklos paskirtį apibūdino labai kukliai: kreipimesi į skaitytoją rašė, kad jo padėtis ir aplinka, taip pat tėvų polinkiai paskatino jį atsidėti veiklai tėvynės labui, ir geriausiai tam tikusi karo tarnyba.
Lakūnas-bandytojas Rimantas Antanas Stankevičius yra neišsipildžiusi Lietuvos kosminė viltis. Jis buvo vienas geriausių sovietmečio lakūnų ir laukė savo eilės kilti į kosmosą.
1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje, aviacijos šventėje, Rimantas pilotavo supernaikintuvą „SU-27“. Čia, darydamas „mirties kilpą“, nespėjo pakelti lėktuvo ir „pilvu“ lietė žemę. Lėktuvas akimirksniu sprogo, nusinešdamas pirmojo lietuvių kosmonauto gyvybę.
2002 m. rugsėjo 1 d. viena Marijampolės mokykla pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu, kurią jis ir baigė 1962 metais.
AŠ ESU GAGARINO SĄMONINGO NUŽUDYMO LIUDININKAS, savo radaru per kovinį budėjimą fiksavęs žudiką-naikintuvą Su-15, kuriuo skrido tik dabar mano nustatytas Vadim Anfimejevič KREČETOV, kuris, beja, 1977 m. taip pat tapo nužudytas, suimitavus avio “katastrofą”. Apie tai mano sienos pirmoji tema ir dar detaliau istorikui Markui Soloninui – ht tp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/laiskai/index-markui.htm?fbclid=IwAR3tbDzDyYzNv_0eNAhvlkODqPanBg3umTDYzK1-O5tCW5NnLmBmoZDW9xQ J. Gagarino nužudymo motyvus atradau iš jo žmonos prisiminimų, kai jis prieš “žūtį” rengė pranešimą JUNESCO konferencijoje ir kuri, matyt, turėjo vykti balandžio 12. O kitą dieną – 1968-04-13 TURĖJO PRASIDĖTI III-čiasis PASAULINIS KARAS, iš povandeninio laivo į Izraelį paleidus 8-ias sparnuotas raketas su termobranduolinėmis galvutėmis. Apie tai detaliau nuorodoje. Be to, dėl Rimanto Stankevičiaus iš jo draugo sūnaus žinau, kad jis Ąžuolų Būdoje buvo sumuštas ir todėl į kosmosą neskrido. Be to, per galingą radarą aš fotografavau žūstantį kosmonautą V. Komarovą – apie tai irgi minėjau laiške J. Gagarino dukroms – nuorodose susirasite.