Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas Astronomija ir kosmonautika

Minime Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną

www.alkas.lt
2013-04-12 11:11:37
Prisiminkime Lietuvos legendą – R.Stankevičių
1
J.Gagarinas

J.Gagarinas

J.Gagarinas
Jurijus Gagarinas

Balandžio 12 dieną Tarptautinės aviacijos federacijos sprendimu švenčiama Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena. Šią dieną 1961 metais Jurijus Gagarinas kosminiu laivu „Vostok“ (Rytai) pirmą kartą apskrido Žemę aplink orbitą. Iš viso skrydžio būsenoje jis išbuvo 108 minutes.

Tai buvo labai rizikingas ir vos nesibaigęs tragiškai pirmasis žmogaus tiesioginis prisilietimas prie kosminės erdvės. Po daugelio metų, aiškėjant vis naujoms kosminio laivo „Vostok-1“ skrydžio aplinkybėms, specialistai apskaičiavo, jog tikimybė, kad J.Gagarinas grįš į Žemę gyvas, tada siekė vos 40 proc.

Po daugelio metų paaiškėjo ilgai slėpti faktai, kad antroji raketos nešėjos pakopa atsiskyrė ne per 10 sekundžių, kaip turėjo būti numatyta, bet tik po 10 minučių, o balistikos specialistai padarė klaidą apskaičiuodami orbitos parametrus, tad J.Gagarinas nusileido už 600 kilometrų nuo numatytos vietos. Jei dėl variklių sutrikimo kosmonautui būtų prireikę naudoti stabdymą atmosfera, tai galėjo užtrukti iki mėnesio ir pirmajam kosmonautui būtų neužtekę gyvybei būtinų išteklių.

Nusileidimas ant žemės lyg stebuklas – grįžtant  į atmosferą pavojingai pradėjo kilti temperatūra nusileidimo kapsulėje. J.Gagarinas būtų žuvęs, jei nebūtų sėkmingai katapultavęsis iš 7 km aukščio. Su parašiutu jis laimingai nusileido ant žemės, o atskirai nuo jo ir apdegusi nusileidimo kapsulė.

Iš tiesų kosminių raketų pradžia – dar 1942 m. spalio 3 d. Šią dieną mažame Baltijos jūros pusiasalyje prie šiaurinių Vokietijos krantų, Pėnemiundės poligone, nacių Vokietija pirmąkart sėkmingai išbandė artilerijos raketą A-4 (vėliau vadinta V-2). Degančių dujų stulpo stumiama raketa pasiekė beveik 5,5 tūkst. km/h. greitį, pakilo į viršų apie 20 km ir nuskriejo daugiau kaip 200 km nuotolį.

Tūkstančius šių raketų karo pabaigoje Hitleris pasiuntė į Londoną ir kitus Pietų Anglijos miestus. 1946 m. sovietų armija, okupavusi vokiečių zoną, taip pat pradėjo gaminti raketas.

1962 metų vasario 20 dieną Džonas Glenas raketa „Atlas“ pakilo iš Kanaveralo kyšulio ir per mažiau nei penkias valandas tris kartus apskrido aplink Žemę. Tai buvo pirmasis JAV astronauto skrydis į kosmosą.

Šis skrydis įvyko praėjus beveik metams po to, ko pirmasis į kosmosą pakilo sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas. Tačiau jis atkūrė pasitikėjimą Amerikos gebėjimu varžytis kosmoso lenktynėse, o Dž. Glenas tapo tautos didvyriu.

Dar vienas didelis žmonijos žingsnis buvo išsilaipinimas Mėnulyje. Tai įvyko 1969 metų liepos 20 dieną. JAV astronautai Neilas Armstrongas ir Edvinas Bazas Aldrinas kapsule „Eagle“ nusileido mūsų gimtojo palydovo paviršiuje ir žengė pirmuosius žingsnius ant kito Saulės sistemos kūno.

Knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracija
Knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracija

Neturėtume pamiršti ir mūsų kosmoso užkariautojų. Kazimieras Simonavičius (kartais Kazimieras Semenavičius) gimęs apie 1600 m. yra laikomas garsiu artilerijos inžinieriumi, raketų išradėju. Jis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas.

1650 metais Amsterdame išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae Pars prima), kuris greitai išgarsėjo visoje Europoje. Tai pirmoji pasaulyje knyga, pateikusi daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos sukūrimo teoriją bei brėžinius.

Manoma, kad Semenavičiaus veikalas gerokai pranoko kitus to meto šios srities veikalus ir net XVIII a. laikytas klasikiniu. Tai buvo pirmas bandymas sukurti artilerijos mokslą. Jo žodžiais, iki to laiko artilerijos mokslo nebuvo, artilerijos žinių buvo tik amatininkų ar meistrų užrašuose, ir dažniausiai su daugybe klaidų. Apibendrintai galėtume sakyti, kad Semenavičius artileriją pakėlė iš amato į mokslo lygį.

Reikšmingiausia paprastai laikoma pirmosios dalies III knyga – „Apie raketas“, kurioje aiškinama parako raketų konstrukcija, kuro gamyba, paleidimo įrenginiai. Manoma, kad Semenavičius čia pirmą kartą nustatė raketos aukščio ir jos reaktyvinės tūtos pločio santykį, iškėlė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėją, pateikė daugiapakopės raketos brėžinių, nustatė, kad raketą galima stabilizuoti sparneliais (iki tol raketos buvo stabilizuojamos kartelėmis). Per 150 metų po Semenavičiaus veikalo neatsirado naujų raketų konstravimo idėjų. Tik XIX a. pr. Semenavičiaus raketų konstrukcijos buvo šiek tiek patobulintos.

Semenavičiaus moksliniai „artilerijos meno“ tyrinėjimai – didžiausias senosios Lietuvos indėlis į bendrąją Europos ir pasaulio kultūrą. Pats Semenavičius savo veiklos paskirtį apibūdino labai kukliai: kreipimesi į skaitytoją rašė, kad jo padėtis ir aplinka, taip pat tėvų polinkiai paskatino jį atsidėti veiklai tėvynės labui, ir geriausiai tam tikusi karo tarnyba.

Lakūnas-bandytojas Rimantas Antanas Stankevičius yra neišsipildžiusi Lietuvos kosminė viltis. Jis buvo vienas geriausių sovietmečio lakūnų ir laukė savo eilės kilti į kosmosą.

R.Stankevičius
Rimantas Stankevičius

1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje, aviacijos šventėje, Rimantas pilotavo supernaikintuvą „SU-27“. Čia, darydamas „mirties kilpą“, nespėjo pakelti lėktuvo ir „pilvu“ lietė žemę. Lėktuvas akimirksniu sprogo, nusinešdamas pirmojo lietuvių kosmonauto gyvybę.

2002 m. rugsėjo 1 d. viena Marijampolės mokykla pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu, kurią jis ir baigė 1962 metais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiandien minima tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. trenerisVytenis says:
    1 metai ago

    AŠ ESU GAGARINO SĄMONINGO NUŽUDYMO LIUDININKAS, savo radaru per kovinį budėjimą fiksavęs žudiką-naikintuvą Su-15, kuriuo skrido tik dabar mano nustatytas Vadim Anfimejevič KREČETOV, kuris, beja, 1977 m. taip pat tapo nužudytas, suimitavus avio “katastrofą”. Apie tai mano sienos pirmoji tema ir dar detaliau istorikui Markui Soloninui – ht tp://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/gagarino-nuzudymas/laiskai/index-markui.htm?fbclid=IwAR3tbDzDyYzNv_0eNAhvlkODqPanBg3umTDYzK1-O5tCW5NnLmBmoZDW9xQ J. Gagarino nužudymo motyvus atradau iš jo žmonos prisiminimų, kai jis prieš “žūtį” rengė pranešimą JUNESCO konferencijoje ir kuri, matyt, turėjo vykti balandžio 12. O kitą dieną – 1968-04-13 TURĖJO PRASIDĖTI III-čiasis PASAULINIS KARAS, iš povandeninio laivo į Izraelį paleidus 8-ias sparnuotas raketas su termobranduolinėmis galvutėmis. Apie tai detaliau nuorodoje. Be to, dėl Rimanto Stankevičiaus iš jo draugo sūnaus žinau, kad jis Ąžuolų Būdoje buvo sumuštas ir todėl į kosmosą neskrido. Be to, per galingą radarą aš fotografavau žūstantį kosmonautą V. Komarovą – apie tai irgi minėjau laiške J. Gagarino dukroms – nuorodose susirasite.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Skraidančiųjų skaičiai vis auga

2023 05 15
Lėktuvas | ltou nuotr.

Tęsis skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio

2023 04 05
Lietuviškas „airBaltic“ lėktuvas | airbaltic.lv nuotr.

Kodėl vienas skrydžių kryptis keičia kitos?

2023 04 02
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Palangos oro uostas | M. Jaugelavičiaus nuotr.

Aviacija atsigauna sparčiau nei tikėtasi

2023 03 11
Šiaulių oro uostas | Šiaulių oro uosto nuotr.

Šiaulių oro uostas ruošiasi pokyčiams

2023 02 27
Stambulo oro uostas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Darbas oro uoste reikalauja ir žinių, ir gebėjimų

2023 02 25
Šiaulių oro uostas | Šiaulių oro uosto nuotr.

Šiaulių oro uostas laukia paskutinių investuotojų

2023 02 15
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Aviacija ne tik atsigavo, bet ir pradėjo augti

2023 01 15
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.

Lietuva gerina aviacijos verslo sąlygas

2023 01 04
Rodyti daugiau

Naujienos

VMVT | VMVT logo
Lietuvoje

VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių

2023 06 05
Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05
Pgalbos telefonas 112 | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

AAD primena, kada skambinti numeriu 112

2023 06 05
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių
  •  Atsinaujinanti energija – investicija į ateitį
  • Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą
  • VNO keleivius veš elektriniai autobusai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Skraidančiųjų skaičiai vis auga

by Ditė Česėkaitė
2023 05 15
1
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Tolydžio augant lėktuvais keliaujančių žmonių srautams, balandžio mėnesį Lietuvos oro uostuose aptarnauta beveik pusė milijono keleivių, o bendras lėktuvų užpildymas...

Skaityti toliau

Tęsis skrydžiai tarp Vilniaus ir Londono Sičio

by Ditė Česėkaitė
2023 04 05
0
Lėktuvas | ltou nuotr.

Lietuvos oro uostai praneša, kad pasirašytas oficialus susitarimas pratęsti Lietuvos verslo aplinkai svarbius tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono...

Skaityti toliau

Kodėl vienas skrydžių kryptis keičia kitos?

by Ditė Česėkaitė
2023 04 02
0
Lietuviškas „airBaltic“ lėktuvas | airbaltic.lv nuotr.

Rodos dar visai neseniai galėjote tiesiogiai nuskristi į tam tikrą šalį ar miestą, o šiandien tokio skrydžio neberandate. Kodėl vienus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Myliu Lietuva apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje

Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai