Šių metų liepos 1 dieną Lietuvos oro uostai (LTOU) mini svarbų įvykį – dešimtmetį, kai Vilniaus (VNO), Kauno (KUN) ir Palangos (PLQ) oro uostai buvo sujungti į vieną tinklą. Anot aviacijos žinovų, toks sprendimas leido organizacijai išgyventi ne vieną aviacijos sritį supurčiusią krizę, atsitiesti ir rodyti augimo tendencijas, palaipsniui tampant regiono lyderiu.
Nuo 2014 metų visi trys Lietuvos oro vartai stebėjo reikšmingą augimą daugelyje veiklos sričių. Vienas esminių – keleivių skaičius, kuris augo nuo 4,4 milijonų 2014 metais iki daugiau nei 6 milijonų 2023-aisiais, o rekordiniais 2019 metais (prieš pandemiją) buvo 6,5 mln. keleivių.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus pabrėžė šio sujungimo teigiamą poveikį.
„Per pastaruosius dešimt metų, galima sakyti, kad Lietuvos oro uostai tapo vienu efektyviausių oro uostų operatoriumi savo regione, su savo turima patirtimi iš esmės galinčiu lygiuotis net į didžiuosius Europos oro uostų operatorius. Mūsų organizacijos vizija yra prisidėti prie Lietuvos ekonominio augimo, tai sėkmingai darome ir dar aktyviau darysime ateityje.
Labai svarbu ir tai, kad nuolat atnaujiname infrastruktūrą, plečiame skrydžių geografiją, užtikriname aukštos kokybės paslaugas keleiviams, plėtojame savo veiklą darnios veiklos principais. Taip pat išmokome svarbias pamokas iš pastarųjų metų iššūkių ir dabar esame dar geriau pasiruošę profesionaliai susidoroti su įvairiais netikėtumais“, – komentuoja LTOU vadovas.
LTOU 2023 m. pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) marža siekė 41,2 proc., lyginant su 32,6 proc. 2014 metais. Ženkliai augo ir tinklo bendros finansinės pajamos – nuo 21,9 mln. eurų 2014 m. iki 59,8 mln. eurų 2023 m.
Nuosavybės grąžos (ROE) rodiklis taip pat rodė nuolatinį augimą – nuo 0,7% 2014 m. iki 1,6% 2023 m.
Valstybei išmokami LTOU dividendai per dešimtmetį augo nuo 1 mln. eurų iki daugiau nei 5 mln. eurų 2023 metais.
Neaiškios naudos sujugimas, tai gali būti ne ekonominiu principu valdoma susisiekimo paslaugų valstybės įmonė, – bilietai skrendančiam iš Kauno yra žymiai pigesni negu iš Vilniaus. Vadinasi, galima manyti, kad bendrą pelną oro uostai uždirba skrendančių iš Vilniaus kišenės sąskaita, nes vilniečių didesnių išlaidų valstybė ar savivaldybė niekaip nekompensuoja. Be to, dėl pigesnės infrastruktūros skraidinančios bendrovės suinteresuotos skraidyti iš Kauno, dėl to vilniečiams yra ir prastesnis susisiekimas su pasauliui. Šie veiklos rodikliai turėtų būti viešai skelbiami kiekvieno uosto atskirai.
Siūlau tamstai mąstyti valstybiškai, o ne tik apie savo parapiją.Gal užtenka galvoti tik apie vilniečių naudą ir patogumus? Jų,manau, ir taip yra daugiau, nei pakankamai.Gal ir kitų Lietuvos piliečių poreikiai yra svarbūs?
Taip taip, – supratau. “Mąstyti valstybiškai”, tai pagal tamstą reiškia, kad visa Lietuvą tarnautų Kaunui, Vilnių ir Klaipėdą netgi laikant tarsi savo kolonijomis. Tai “smetoniška” prolenkiška strategija, po 1990 m. sugrįžusi į Lietuvą. Ji neatitinka partizanų, Sąjūdžio, visų Laisvės kovotojų siekių, lietuvybės puoselėjimo, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje uždavinių.