Prieš 125 metus, 1900 m. kovo 23 d. Sankt Peterburge gimė aviatorius Jurgis Dobkevičius. Talentingas lakūnas ir išradingas konstruktorius, drąsus ir užsispyręs, varomas jaunatviško polėkio ir adrenalino poreikio.
Jau nuo mažų dienų braižęs lėktuvų modelius, savo gyvenimą pašventė aviacijai ir lėktuvų konstravimui. Deja, gyvenimas buvo trumpas – vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius žuvo bandydamas savo suprojektuotą Dobi III. Vos 26 metų J. Dobkevičiaus gyvenimas nebuvo ilgas, tačiau palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos aviacijos istorijoje.
Sukakties proga – keletas įdomybių apie vyr. ltn. Jurgio Dobkevičiaus gyvenimą
1. 1920 m. lapkričio 26 d. lėktuvu LVG C.VI pasiekė Lietuvos aukščio rekordą – pakilo į 5 600 metrų aukštį.
2. Praėjus kelioms savaitėms po pasiekto aukščio rekordo, darkart įsirašė į Lietuvos aviacijos istoriją ir Fokker D-VII lėktuvu atliko mirties kilpą. J. Dobkevičius – pirmasis ši triuką atlikęs lietuvis.
3. J. Dobkevičius Nepriklausomybės kovų metu atliko 21 kovinį skrydį: 16 – žvalgybinių, 3 – bombardavimo, 2 – naikinimo. Per visą tarnybą J. Dobkevičius atskrido apie 600 skrydžių.
4. Studijavo garbingoje Paryžiaus aukštojoje aeronautikos mokykloje (L’Ecole Superieure d’Aeronautique) ir, kiek žinoma, buvo pirmuoju Lietuvoje įgijusiu aviacijos inžinieriaus diplomą. Grįžęs iš mokslų buvo paskirtas Karo aviacijos dirbtuvių jaunesniuoju inžinieriumi.
5. 1921–1924 m. suprojektavo ir ore išbandė pirmuosius lietuviškos konstrukcijos lėktuvus DOBI-I ir DOBI-II, o 1926 m. – ir DOBI-III. Įdomu, kad DOBI-I ir pradžių vadintas „Jud“ ir tik vėliau buvo pervadintas.
6. Vokiečių spauda, rašydama apie DOBI-III, dėl blogo matomumo iš vidaus ir įdomios konstrukcijos lėktuvą praminė akla karve. Reikia pripažinti, kad, kurdamas lėktuvus, J. Dobkevičius priėmė sprendimus, padėjusius išgauti didesnį lėktuvo greitį, toliau nuskristi ir aukščiau pakilti. Bet šios savybės buvo pasiektos aukojant matomumą.
7. Jurgis Daukus – tokia galėjo būti lakūno pavardė, tačiau tėvas, ekonomistas ir valstybės veikėjas Jonas Dobkevičius (1866–1934) į 1885 m. pasikeitė pavardę ir taip mus pasiekė Dobkevičių pavardė. Beje, Dobkevičių namus Kaune, esančius adresu K. Donelaičio g. 11, žymi memorialinė lenta.
8. J. Dobkevičius gimė ir augo nelietuviškoje aplinkoje, todėl mokėjo įvairias kalbas, bet tik ne lietuvių. Atvykęs į Lietuvą kalbėjo rusiškai, prancūziškai, angliškai, ir vokiškai, o lietuviškai išmoko mokydamasis Karo aviacijos mokykloje. Lietuviškai laisvalaikiu jį mokė kambariokas Simas Stanaitis (1898–1994).
9. Kaip ir ANBO kūrėjas Antanas Gustaitis, J. Dobkevičius mėgo šachmatus. Tačiau buvo ne tik galvotas, o ir judrus – mėgo lauko tenisą, futbolą.
O, kai Atlanto nugalėtojas Steponas Darius supažindino su boksu, užsimovė ir bokso pirštines. 1924 m. J. Dobkevičius buvo paskirtas Lietuvos olimpinės delegacijos Paryžiaus žaidynėse įgaliotuoju atašė.
10. Savo kurtų DOBI lėktuvų nepatikėdavo niekam, išskyrus lakūną Joną Mikėną (1899–1988).
Parengta pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešimą
