Kviečia pirmoji kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“ (0)

mjr.lt nuotr.

mjr.lt nuotr.

Nuo kovo 25 d. Lenkijos Suvalkų apygardos muziejuje buvo pristatyta pirmą kartą kilnojamoji paroda „Kai sieloms neliko medžių“, kurią paruošė Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai. Tai pirma tokio pobūdžio paroda, kurioje fiksuojamas jotvingių vardo vartojimas šiandieniniuose įvairiausių objektų pavadinimuose. Pastebėtina, jog jotvingių vardo įamžinimas ypač suaktyvėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Peržvelgus tuometę spaudą, teigiama, jog pagrindinis motyvas suteikiant jotvingių vardą buvo siekis skatinti visuomenę domėtis krašto istorija.

Kas šiandien vadinama Jotvingių vardu? Tai parduotuvės, įvairaus pobūdžio organizacijos, literatūrinės premijos, keletas muzikinių ir literatūrinių kūrinių, maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai, muziejus, šokių kolektyvas, kelionių agentūra, laivas, turgavietė, mokykla, vaistinė, klinika, bokso klubas. O 15 Lietuvos miestų ir miestelių Jotvingių vardu pavadintos gatvės. Pastebėtina, daugiausia Jotvingių vardas įprasminamas Alytuje. Galima pridėti, jog visoje Lietuvoje vaikų vardų sąraše atsirado Jotvingas, Jotvingė (07.02). Netiesiogiai apie jotvingius byloja Dzūkijos, vieno iš Lietuvos etnografinių regionų, herbas, kuriame yra lotyniškas užrašas, išvertus reiškiantis „Iš karingiausios genties – darbštūs žmonės“.

Pietų Lietuvoje esama ir kitokių kalbinių reliktų, susijusių su jotvingių substratu. Čia išplitusios kitur Lietuvoje nebūdingos patroniminės kilmės pavardės su priesaga –ynas, pvz., Aleksynas, Kasiulynas, Radžiukynas, Saulynas, Savukynas, Vitukynas ir kt. Taip pat kaip jotvingių palikimas yra pavardės Stabingis (stabs prūsiškai ir jotvingiškai „akmuo”) ir Bleizgys (vietoj „blizga“).

Kai kurie tyrinėtojai su jotvingių kalba sieja keletą dzūkų patarmių – tai Ašãšninkų ir Kabẽlių šnektas. Mokslininkai mano, kad šias tarmes išsaugoję žmonės yra senieji jotvingiai, kurie nuo persekiojimo slėpėsi dešiniajame Nemuno krante. Iki šių dienų šiomis šnektomis kalba jau tik keli seni žmonės – beveik visi vyrai. Jų žodžius sunku suprasti net patiems dzūkams. Pirmąkart paklausius gali pasirodyti, jog jie tiesiog švepluoja.

Taip pat parodoje pristatomi apie jotvingius bylojantys pilkapiai, piliakalniai, galimos senovinių gyvenviečių vietos ir jotvingiškos fonetikos vietovardžių pavadinimai (gyvenvietės, vandens telkiniai). Didelė dalis jų ir dabar tebevartojami. Visi šie jotvingiški geografiniai objektai, esantys Alytaus ir Lazdijų rajonuose, Druskininkų savivaldybėje, pateikiami interaktyviame žemėlapyje. Jame rašytinė informacija iliustruojama fotografijomis.

Paroda, vienijanti senąsias jotvingių žemes, t. y. Suvalkų ir Alytaus kraštus, Suvalkų apygardos muziejuje, Lenkijoje,  bus atidaryta iki 2013 m. balandžio 30 dienos.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: