Lietuvoje 2011 m. hipertenzinės ligos buvo dažniausios iš visų kraujotakos sistemos ligų. O pasaulyje hipertenzija serga kas trečias žmogus. Dažnas jų nejaučia jokių simptomų. Todėl Pasaulinė sveikatos diena, balandžio 7-oji šiemet skirta hipertenzijos temai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2008 m. atliktas momentinis tyrimas apie ligotumą hipertenzinėmis ligomis pasaulyje atskleidė, kad daugiausiai hipertenzinėmis ligomis sirgo šiaurės rytų Europos gyventojai. Didžiausias sergančių asmenų skaičius nustatytas Ukrainoje (48,3 %), antroje vietoje buvo Armėnija (47,8 %), o trečioje – Lietuva (47,7 %).

Ilgai negydoma hipertenzija ir nuolat sunkiai dirbanti širdis gali sukelti infarktą, insultą, inkstų ir kitas gyvybei pavojingas ligas. Tačiau sumažinti ligotumą hipertenzinėmis ligomis įmanoma. Turėtume lygiuotis į šalis, kuriose mažiausiai sergama šiomis ligomis: Islandiją – 33,8 proc., Daniją – 34,5 proc., Šveicariją ir Belgiją – abi po 34,8 procento.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenų bazės „Sveidra“ duomenimis, Lietuvoje 2011 m. hipertenzinės ligos buvo dažniausios iš visų kraujotakos sistemos ligų (1 pav.). Mokslininkai teigia, kad toli pažengusios, negydomos arba netinkamai gydomos hipertenzinės ligos yra viena iš pagrindinių priežasčių pavojingoms sveikatai širdies kraujagyslių ligoms atsirasti. Tad labai svarbu reguliariai stebėti kraujospūdžio pakitimus ir laiku pastebėjus per aukštą kraujospūdį mažinti.

1 pav. Kraujotakos sistemos ligos 2011 metais (sergančiųjų skaičius 1000-čiui gyventojų). Šaltinis: VLK duomenų bazė „Sveidra“.

*ūminis ir poūminis endokarditas, nereumatinės vožtuvų ydos, kardiomiopatija, laidumo sutrikimai ir širdies aritmijos, širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas.

2006–2011 m. bazės „Sveidra“ duomenys rodo, kad sergančiųjų hipertenzinėmis ligomis kasmet daugėja (11,6–15,6%), nuo šių ligų kasmet miršta 1,1–1,4 proc. sergančiųjų. 2011 m. duomenimis, iš 100 tūkst. gyventojų hipertenzine liga sirgo 15 949 asmenys, tačiau iš jų tais pačiais metais nuo šios ligos mirė 16. Tai rodo, kad gerėja hipertenzinių ligų gydymas. Tačiau taip pat akivaizdu, kad prastėja šalies gyventojų gyvensena, nes didžiąja dalimi hipertenzines ligas lemia nesveikas gyvenimo būdas.

Analizuojant ligotumą pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą, nustatyta, kad sergančiųjų hipertenzinėmis ligomis (t.y. ligotumo) rodiklis pradedant nuo 30 metų, su amžiumi tolygiai didėja ir, kad minėtomis ligomis serga daugiau moterų nei vyrų ir daugiau miesto nei kaimo gyventojų. Hipertenzinės ligos būdingos brandaus ir darbingo amžiaus gyventojams. Tai ypatingos svarbos amžiaus grupė Lietuvos ekonomikai bei kitoms ūkio sritims. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM duomenimis, hipertenzija gali sumažinti žmogaus darbingumą net iki 25 procentų, t.y. padaryti jį visai nedarbingu. 2006-2011 m. asmenų, kuriems nustatytas darbingumas iki 55 proc., nuo 5 proc. padaugėjo iki beveik 8 procentų.

Be to, 2006-2011 m. užregistruojamų naujų hipertenzinės ligos atvejų padaugėjo nuo 12,19 iki 15,6 naujų atvejų 1000 suaugusiųjų.

Nors 2006-2011 m. žmonių sergamumas ir ligotumas vis didėjo, stacionarinio gydymo skyrimas žymiai nekito. Jis siekė tik 3,73–4,87 atvejų 1000 gyventojų. Tai rodo, kad hipertenzinės ligos gali būti efektyviai gydomos ambulatorinėje grandyje, poliklinikose pas šeimos gydytojus.

Mokslininkai tvirtina, kad pagrindiniai minėtų ligų atsiradimo rizikos veiksniai yra mityba su daug sočiųjų riebalų, nutukimas ir antsvoris, per didelis druskos, kavos, alkoholio vartojimas, per mažas vaisių ir daržovių vartojimas, per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, stresas, vyresnis nei 65 m. amžius.

Hipertenzinės ligos yra didžiulė visuomenės sveikatos problema. Tačiau daugelio šios srities tyrinėtojų nuomone hipertenzinių ligų rizikos veiksnių galima išvengti arba bent sumažinti jų įtaką, kadangi dauguma ligų atsiranda dėl gyvensenos. Kova su hipertenzinėmis ligomis turi būti nuolatinė, kompleksinė ir nepertraukiama, nes elgsenos, gyvensenos, įpročių pokyčiai yra ilgas procesas, o jo rezultatai bus pastebimi tik po 5 ar 10 metų. Tad ligotumas hipertenzinėmis ligomis gali būti sumažintas tik žmogaus, šeimos gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų, bendromis pastangomis.