Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Apie paveldėtą pareigą

Simonas Gutautas, www.alkas.lt, www.facebook.com/Kaziuko.laikrastis
2013-03-17 13:30:05
1
Apie paveldėtą pareigą
 Julius Simonaitis
Julius Simonaitis

Tas, kas ragavo Juliaus Simonaičio daryto alaus, iš nuostabos galvą kraipė, o lūpos nejučiomis tarė pagiriamuosius žodžius alui ir, suprantama, aludariui. Prisipažinsiu, teko ir pačiam Juliaus alučio ragaujant galva linksėti, geru žodžiu jį „minavoti“. Alaus gardumo įkvėptas ir smalsumo genamas vykstu į Lietuvos šiaurę, į Pasvalio rajoną, pakalbinti senojo aludario.

Julius Simonaitis vienas iš nedaugelio likusių senųjų kaimo aludarių, kuriam aludarystės paslaptis patikėjo tėvas, garsėjęs apylinkėse geru miežiniu alumi. Visus rakandus, statines alui gaminti ir laikyti Julius paveldėjo iš tėvo. „Tėvukas, Juozas Simonaitis, visas savo bačkas ir kubilus sužymėjo. Būdamas kalvis pasidarė štampą, ir juo išdegino visus rakandus su žyme J.S. Šios raidės tinka ir man“, – pasakojo J. Simonaitis.

Giminės šventėms – 30 viedrų

Jis paveldėjo ne tik žinias, rakandus reikalingus alui daryti, bet ir pareigą. Julius atsakingas, kad per giminės šventes netrūktų alaus. „Kokia čia šventė be šenekučio, nebus gi pabendravimo“, – sako jis. Viena gražiausių ir didžiausių švenčių – giminės suvažiavimas, kuris rengiamas kiekvieną vasarą. Į šią šventę gimtuosiuose Juliaus Kalneliškiuose suvažiuoja ratuoti anūkai, proanūkiai, marčios ir žentai, iš viso per šimtą žmonių. „Tai jau tada alaus reikia daryti iš dviejų centnerių – išeina apie trisdešimt viedrų. Padarau didesnį kiekį ir žiūriu, kad to alaus nepritrūktų. Žinot, mūsų krašte ant stalo nieks šnapso nededa, vaišiname tik alumi“, – toliau pasakoja aludaris.

 Julius Simonaitis
Julius Simonaitis

Deja, tradicija perimti iš tėvų alaus darymo žinias Lietuvoje nyksta. Juliaus sūnus namie alaus nedaro. „Gal vietos namie neturi, o gal ir nemoka“, – tiesiai šviesiai sako senasis aludaris.

Julius mena laikus, kai alų darydavo kiekviename kieme, todėl savęs aludariu nevadina, o alaus darymo amatu nelaiko: „Kaime bemaž visi alaus darydavo, retai kuris nemokėdavo pasidaryt. Jei kas neturėdavo rakandų alaus gamybai, tai skolindavosi. O paskolinę kubilus, labai žiūrėdavo, kad greit grąžintų, kad neužlaikytų ir netyčia nepriraugintų.“ Net kaimynas žemaitis, atsikėlęs užkuriomis iš Skaudvilės, pramoko iš aukštaičių alų daryt. Kviesdavosi kaimyną koštuvėms – ragaudavo jauną alų ir spręsdavo, ar jau laikas į statines košt, nes „jeigu alų per anksti sukoši, tai iš bačkos vienos putos eina, o gali ir bačkos dugną išpūst. Per vėlai – nebus spėkos, alus iš bačkos nebėgs“. Kada košt, nustatydavo pagal putą: jei putą samčiu pajudinus ji nebeužsitraukia – laikas košt.

Alus iš cukrinių runkelių

Sovietiniai laikai labai sugadino kaimiško alaus įvaizdį. Pradėjo gaminti alų dėl pardavimo. Sklido kalbos, kad tie „špekuliantai“ (taip Julius Simonaitis vadina tuos, kurie daro alų pardavimui) ir rupūžę dėl kartumo dėdavo, ir šiferio dėl stiprumo ar net dusto. 1949–1960 m. smukus žemės ūkiui, kolūkiai neužaugindavo grūdinių kultūrų. Kiek kas sugebėdavo, pasiaugindavo miežių valdžios skirtuose 60 arų sklypuose. Trūko grūdų, tai žmonės pradėjo gaminti cukrinių runkelių alų.

 Julius Simonaitis
Julius Simonaitis

Juliaus tėvai tais sunkiais laikais irgi darydavo tą cukrinį alų. „Burokus nuskusdavo, sutarkuodavo su grubia tarka. Masę pavirdavo ir presu spausdavo – nutekindavo saldų skystį“, – pasakojo aludaris. Netgi darant alų iš cukrinių runkelių, skirtingų aludarių darytas alus buvo vis kitokio skonio, nes „vieni mažai nuvirdavo burokus, ir skonis – ne tas“. Juliaus tėvukas, kad alus būtų geresnis, sveikesnis, išspaustą iš runkelių skystį kelis kartus pervirdavo, putas nugraibydavo, dėdavo nemažai apynių. Tačiau su miežiniu alumi nepalyginsi, ne tas skonis, neputoja. O ir stiprus būdavo, kelių stiklinių užtekdavo ir vyrai iš kojų išvirsdavo. Kiti net sakydavo, kad cukrinis alus puola į akis – apakti gali.

Šiandien jau mažai kas alų begamina, vos keli apylinkėse, o geriančiųjų daugėja. Juk gali nusipirkti – pilnos lentynos alaus krautuvėse. Tačiau Julius į krautuvinio alaus pusę net nežiūri: „Nepatinka. Visai nesijaučia kartumo.“ Pasikeitė požiūris ir į alaus vartojimą. „Dabar va sėdi vyrai prie to alaus ir nori visą bačką išgert, o anksčiau ūkininkas kad ir visada alaus turėdavo, bet talkose užtekdavo vieno rundalio ir visi eidavo toliau prie darbo – negerdavo, kad išgertų bačką“, – senus laikus prisimena aludaris.

Į kubilą – medaus koriai

Julius Simonaitis daro alų 3–4 kartus per metus. Pirmas darymas Velykoms. Velykinio alaus lieka ir apynių karčių subedimo talkai. Aludaris augina per šimto karčių apynyną, kurį paveldėjo iš tėvuko. Subest kartis užtrunka, tad reikia kviestis talkininkus, o kokia talka be alaus. Antras darymas vasarą – giminės šventei. Įprastai daro „pirmoką“ ir „antroką“, tačiau giminės šventei reikia daugiau alaus, be to, žmonės prašo, kad alus būtų silpnesnis, malonus gert, tai padaro ir „trečioko“. Trečias padarymas skirtas apynių raškymo talkai. Kai uždera apyniai, susirenka šešios seserys ir brolis su giminaičiais. Talkininkai priraško apie 10 kilogramų apynių, kuriuos Julius džiovina pastogėje, paskui presuoja ir laiko kubile. Ketvirtas darymas skiriamas Kalėdoms. Šio alaus užtenka iki pavasario. „Alus vėsiai laikomas, gali stovėt ilgai“, – pataria aludaris.

Alutis
Alutis

Alaus skonis labai priklauso nuo vandens. „Kitą sykį padarau alų pas seserį Joniškėlyje, bet alus gaunas skirtingas, net sūnus pastebi, kai nuvežu lauktuvėms jam į Vilnių. „Nu, tet, čia jau ne tavo alus, ne tas šulinio vanduo“, – sako kraipydamas galvą, alaus darymo paslaptis atskleisdamas Julius.

Į sveikatą
Į sveikatą

„Tai kaip vis dėlto išvirti gerą alų?“ – bandau klausti aludario, bet šis mane pertraukia: „Alaus mūsų krašte niekas neverda. Alų daro. Alui daryti reikia gero vandens, nepagailėti apynių“. Kiek vėliau priduria: „Dedu į rauginimo kubilą medaus korius, alus nuo jo įgauna geresnio skonio.“

Julius Simonaitis ima dirsčiot į ant sienos tiksintį laikrodį. Deja, turime baigti pokalbį. Julius skuba į repeticiją. Dar išsitraukia dainos žodžius ir pasikartoja:

Dirbam darbelį, šokam, dainuojam,
Turim alučio sočiai, mes nemeluojam.

Apynius raškė Simonas Gutautas

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Gediminas Martisauskas says:
    12 metų ago

    tikrai smagiausia metu svente ir skaniausias alus 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
  • Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis
  • Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

Kiti Straipsniai

Palaikų paieškos | G. Balčiūnaičio nuotr.

Pasvalio rajone ieškoma partizanų palaikų užkasimo vietos

2023 07 25
Kviečia „Vilnonių dienų“ šventė Raubonių malūne! | lrv.lt nuotr.

Kviečia „Vilnonių dienų“ šventė Raubonių malūne!

2022 08 20
Alkoholis | pixabay.com nuotr.

Alkoholio vartotojų skaičius nemažėja

2021 08 21
GMO | Pixabay nuotr.

2020 m. GMO Lietuvoje neaptikta

2021 01 07
Alkoholis ir cigaretės | pixabay.com nuotr.

Mokslininkų išvada – sugriežtintos priemonės nepaskatino gyventojų negerti

2020 07 22
Lietuvoje nėra auginama GMO

Lietuvoje nėra auginama GMO

2019 12 17
Žvirblis | Hakon Helberg. Unsplash nuotr.

Sekmadienio sakmė. Jei Dievas norės

2019 11 10
Alaus misa pilama į kubilą. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

D. Vaitkevičienė. Raudonas alus – baltų kultūros palikimas

2019 03 03
Pušaloto sinagoga paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo vertybe

Pušaloto sinagoga paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo vertybe

2019 02 10
Vilniaus alaus šventės rengėjas: norime keisti sovietmečiu įsivyravusius papročius

Vilniaus alaus šventės rengėjas: norime keisti sovietmečiu įsivyravusius papročius

2017 11 02

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Saulės žybsnio metu į erdvę išsviestos medžiagos mastas ir Žemės dydis. NASA nuotr.

Dėmesio – Žemę užklupo magnetinė audra!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai