Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

P.Domšaičio galerijoje pristatomos naujos keturios parodos

www.alkas.lt
2013-03-06 18:42:37
0
P.Domšaičio galerijoje pristatomos naujos keturios parodos

i9jqy32822Kovo 7 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos dailės muziejus kviečia į keturių parodų  atidarymą Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda).

 Sveika, jūra!

Marinistiniai peizažai XVII–XX a. tapyboje iš Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K.

Čiurlionio dailės muziejų rinkinių

Jau sulaukusi didžiulio susidomėjimo Vilniuje, iki vasaros sezono pabaigos marinistinių

„Sveika jūra!“
„Sveika jūra!“

peizažų paroda „Sveika, jūra!“ džiugins klaipėdiečius ir miesto svečius. XVII–XX a. olandų, anglų, rusų, norvegų, vokiečių, lietuvių tapytojų realizmo, romantizmo, impresionizmo stiliaus drobės atskleidžia neišsenkančią jūros temos įvairovę.

Kaip savarankiškas tapybos žanras marinistinis peizažas arba marinà susiformavo XVII a. Olandijoje. Tik marinas tapę dailininkai paveiksluose vaizdavo jūrų mūšius ir pergales, garsių laivų „portretus“, laivus, stovinčius uostuose, plaukiančius ramioje jūroje ar kovojančius su vandens stichija. XIX a. romantizmo tapytojai mėgo fiksuoti audringą jūrą, besileidžiančios saulės ar mėnesienos virš jūros būsenas. Impresionistai jūros vaizduose atskleidė beveik neaprėpiamą nuolat kintančių  atspalvių ir nuotaikų įvairovę. Jūrą ir pajūrį savo kūriniuose dažnai vaizdavo ir XIX–XX a. lietuvių dailininkai – Kanutas Ruseckas, Petras Kalpokas, Adomas Galdikas ir kt., o Česlovas Janušas marinistinį peizažą pasirinko pagrindine savo kūrybos sritimi.

Parodoje išsiskiria flamandų mokyklos atstovų Peeterso Bonaventuros ir Matthieu van Platte-Montagne‘s barokiškai efektingos kompozicijos, anglo Williamo Collinso „Audringa jūra“, žymiausio rusų marinisto Ivano Aivazovskio „Jūros peizažas“, Aleksejaus Bogoliubovo didžiulio formato epinė drobė „Kronštato reidas“, norvegų tapytojo Adelsteeno Normanno atšiauria gamtos didybe alsuojantys fiordų vaizdai, impresionistinė Richardo Levicko „Venecija migloje“.

Veiks iki 2013 m. rugsėjo 29 dienos. 

XVI–XIX amžių Vakarų Europos meistrų grafika

Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių

ib0rlc2821Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkiniuose saugoma daugiau nei 12 000 Vakarų Europos šalių dailininkų sukurtų estampų. Tai viena didžiausių ir išsamiausių kolekcijų Lietuvoje, atspindinti šios dailės rūšies raidą nuo renesanso, manierizmo, baroko iki neostilių. Ekspozicijoje pristatyti išskirtiniai, vertingiausi grafikos kūriniai, dauguma kurių eksponuojami pirmą kartą.

Ne kasdien Klaipėdoje galima pamatyti XVI–XIX a. vario, plieno raižinius, ofortus sukurtus Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos graverių, tyrinėti, kas ir kaip juose vaizduojama, įsitikinti, kokio ir meniškumo ir amato lygio buvo pasiekta.

XVI a. Europoje pirmavo Vokietijos ir Nyderlandų grafika. Parodoje išsiskiria  vokiečių dailininko Albrechto Diurerio grafikos kūrinys, vaizduojantis Šv. Eustachijų, Nyderlandų menininko Luko van Leideno ir jo pasekėjo Nikolo de Breino kompozicijos pagal Biblijos siužetus. Žiūrovų dėmesio nestokos XVII a. flamandų grafikos mokyklą atstovaujančių dailininkų Scheltės Adamo Bolsverto ir Pauliaus Pontijuso sukurtos  garsiojo tėvynainio Peterio Pauliaus Rubenso paveikslų motyvais. Šio laikotarpio reprezentacinio portreto meistras vokietis Elijas Haincelmanas įamžino Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Sobieskio atvaizdą.

XVIII a. Europoje suklestėjo reprodukcinė grafika, buvo kuriamos garsių tapybos kūrinių grafinės  interpretacijos. Flamandų kilmės grafiko, neoklasicizmo atstovo Žeraro Edelinko kompozicija „Nukryžiuotasis tarp angelų“, išraižyta pagal Liudviko XIV dvaro dailininko Šarlio Lebreno drobę, išsiskiria teatralizuota patetika, elegancija ir grakštumu. Ne mažiau įspūdingi prancūzų ir italų graverių kūriniai, atkuriantys Nikolà Puseno, Rafaelio, kitų garsių tapybos meistrų paveikslus. Parodoje pristatoma ir XVIII a. pab. Anglijos grafikos mokykla. Neoklasicizmo ir neoromantizmo bruožai pastebimi venecijiečio Džovanio Batistos Piranezio ofortuose. Pagrindinė jo kūrinių tema – Romos architektūra, miesto praeities vaizdai ir architektūrinės fantazijos. G. B. Piranesi mistiniai Romos peizažai vaizdavo didingus, bet realybėje tose vietose niekad nestovėjusius statinius taip tikroviškai, kad Johanas Volfgangas Gėtė, iki tol matęs Romą tik iš dailininko  darbų, atvykęs į miestą, truputį juo nusivylė.

Veiks iki 2013 m. birželio 16 d.

Nuo baroko iki secesijos

Europos meno stiliai XVIII–XIX a. taikomosios dailės kūriniuose iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių 

Parodoje, sukomplektuotoje iš Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės rinkinių, pristatomi įvairių epochų nedideli meno dirbiniai, kuriuos turtingi pirkliai, dvarininkai bei i9jqy32822pasiturintys miestiečiai naudojo buityje, puošė jais savo namų interjerus. Tai stilingi daiktai iš porceliano, stiklo, metalo, tekstilės ir kitų medžiagų, pagaminti žymiausiose Europos manufaktūrose ir nedidelėse privačiose dirbtuvėse.

Prie XVII a. įsigalėjusio puošnaus ir didingo baroko XVIII a. pradžioje prisišliejo grakštus, įnoringas rokokas, vėliau jo pozicijas užėmė klasicizmas, o XIX a. pradžioje – ampyras, apie 1820 m. peraugęs į paprastesnį ir praktiškesnį miestietišką šio stiliaus variantą – bydermejerį. XIX a. antroje pusėje sugrįžo, tik jau nauju pavidalu, istoriniai stiliai: renesansas, barokas, rokokas. XIX a. pabaigoje Austrijoje susiklostė naujas stilius, vadinamas secesija.

Parodoje išsiskiria labai reti, neįprastos rudos spalvos porceliano indai. Juos 1709 m. sukūrė saksų alchemikas Johanas Biotgeris, išsiaiškinęs tikrojo porceliano masės sudėtį, iki tol  kinų keramikų laikytą paslaptyje. 1710 m. buvo įkurta Meiseno porceliano manufaktūra, pirmoji porceliano gamykla Europoje. Pristatomi Vienos (Austrija) ir Sevro (Prancūzija) karališkųjų porceliano manufaktūrų dirbiniai. Iš eksponuojamų angliško porceliano bei fajanso pavyzdžių bene prabangiausiai atrodo Vedžvudo manufaktūros indai.

Parodoje gausu XIX a. Bohemijos stiklo, žavinčio giliomis rubino, kobalto spalvom ir sudėtingomis daugiasluoksnio stiklo technologijomis. Originalūs XIX–XX a. sandūroje atsiskleidusios secesijos stiklo pavyzdžiai, dauguma jų – stiklininkų eksperimentai. Žymiausias stiklo ekspozicijos eksponatas – Prancūzijos stiklo legendos Emilio Galė dirbtuvėse sukurta kamėjinio stiklo dėžutė.

Metalo ekspoziciją parodoje sudaro Vakarų ir Rytų Europos dirbtuvių produkcija iš sidabro, bronzos, alavo ir ketaus. Dėmesį patraukia baroko laikotarpio sidabro indai – prašmatnios banguotų formų sriubinės, vaisių vazos, žvakidės, padėklai, gausiai puoši akanto lapais, kriauklėmis, amūrais.

Parodos kolekciją papildo XVIII–XIX a. smulkūs dirbiniai iš kaulo, vėžlio kiauto, agato ir kt. Iš jų buvo gaminamos papuošalų ir kosmetikos reikmenų dėžutės, pudrinės, tabokinės, greitai plitusios po Europą.

 Veiks iki 2013 m. birželio 16 dienos

Dionyzo Varkalio kolekcija

io5iis2823Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto

XIX–XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio 

Rinkinio pagrindą sudaro Klaipėdos krašte XIX–XX amžiaus pradžioje plitusių dailiųjų metalo ir keramikos dirbinių kolekcija, kurią surinko klaipėdietis Dionyzas Varkalis ir 1988 m. perdavė Lietuvos dailės muziejui. D. Varkalio kolekcija buvo kelis kartus trumpai eksponuota Prano Domšaičio galerijoje. Pastaraisiais metais augantis susidomėjimas Mažosios Lietuvos praeitimi paskatino surengti ilgalaikę kolekcijos parodą.

Restauratoriaus, gintaro meistro, Kalvystės muziejaus įkūrėjo D. Varkalio įvairiapusė veikla yra susieta su Klaipėdos krašto kultūros, dailės paveldo išsaugojimu. Restauruoti senoviniai laikrodžiai iš jo kolekcijos papildė Laikrodžių muziejaus ekspoziciją. Surinkti senųjų kalvių įrankiai ir dirbiniai, išgelbėtos nuo metalo laužo likimo naikinamų senųjų Klaipėdos miesto kapinių meniškos kalinėtos tvorelės davė pradžią Kalvystės muziejui, kuriame D. Varkalis šiandien ir dirba.

Parodoje eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, sidabro ar pasidabruotos vazos, stalo reikmenys ir papuošalai. Visi jie mena Klaipėdos ir pamario krašto kasdienį gyvenimą, atspindi vidutiniojo luomo bei eilinių miestiečių estetinį skonį. Nemaža dalis keramikos dirbinių – puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai yra puošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Keli metalo indai, šakutės su įspaudu „Herm. Blode“ primena Nidos dailininkų kolonijos, kurios dalyviai apsistodavo garsiajame menininkų globėjo „tėtušio Blodės“ viešbutyje, laikus.

Kolekcijoje yra lietuvių dailininkų Juozo Zikaro, Petro Rimšos, Adomo Smetonos, Kajetono Sklėriaus XX a. pirmoje pusėje sukurtų medalių, ženklų, skirtų pažymėti svarbius Lietuvos istorijos įvykius. Dėmesį patraukia puodelis su lėkštute iš tapytojo Adomo Varno jubiliejiniams Vytauto Didžiojo metams (1930) suprojektuoto kavos servizo. Gausus ikikarinės Klaipėdos vaizdų atvirukuose rinkinys, o uostamiesčio specifiką atskleidžia originalūs žvejų ir jūreivių amuletai.

Kolekcija vertinga istoriniu ir meniniu požiūriu. Keramikos dirbiniai pažymėti garsių Europos porceliano ir fajanso manufaktūrų ženklais; bronzinės skulptūrėlės, žvakidės, stalo reikmenys taip pat sukurti įvairių Europos kraštų dailininkų ir amatininkų. D. Varkalio kolekcijos eksponatai ne tik pratęsia parodos „Nuo baroko iki secesijos“ temą. Jie kelia ypatingas emocijas – tai Klaipėdos miesto, krašto praeities liudininkai. Žvelgdami į juos, pasijuntame tarsi kelionės laiku dalyviais.

Veiks iki 2014 metų gruodžio 31 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atidarytos dvi parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje
  2. Atidaryta A.Karvelio piešinių paroda
  3. Energetikos ir technikos muziejuje – metalo meno paroda
  4. Fotografijų paroda „Baltijos dvelksmas“
  5. Anykščiuose – Jono Tvardausko drožinių paroda
  6. „Turgaus naktis“ suvienijo Klaipėdos menininkus
  7. Kviečia paroda „Vilnius XIX a. raižiniuose ir litografijose“
  8. Atidaroma V. Pečiukonio paroda „Dangaus rojai ir pragarai žvaigždynų pasauliuose“
  9. Klaipėdoje tęsiamas K. Donelaičio atminimui skirtas projektas
  10. Kviečia odos dirbinių paroda „Šviečiantys objektai“
  11. Minint dailininko K.Žoromskio 100-asias gimimo metines atidaryta paroda „Spalvos virpėjimas“
  12. Kviečia E.Jasulaitytės tekstilės kūrinių paroda „Žiemos vakaras“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
  • Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis
  • Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

Kiti Straipsniai

Su draugėmis, 1974 m. | R. Vikšraitis | LNM nuotr.

Laiminga vaikystė – baloje, tarp gėlių, su blynu rankoje

2025 06 28
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27
Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys

2025 06 27
Menininkas Kęstutis Svirnelis | M. Žičiaus nuotr.

VDA 700 m² parodų salėse bus atidaryta skulptoriaus K. Svirnelio paroda „Skaitmeninė Dūšia“

2025 06 25
Takas į Girulių paplūdimį | klaipeda.lt nuotr.

Į Girulių paplūdimį – nauju taku

2025 06 23
Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda | panevezysnow.lt nuotr.

Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda

2025 06 23
Vieno eksponato – J. Gotliebo Veiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje | lnb.lt nuotr.

Vieno eksponato – J. Gotlibo Vaiso lietuviškas elementorius „Naujas pibelis“ – paroda Nacionalinėje bibliotekoje

2025 06 21
Asfaltuota gatvė

Klaipėdoje bus išasfaltuota dar beveik 6 km žvyrkelių

2025 06 20
Klaipėdos uostas | Klaipėdo valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

Klaipėdos uostas kvies į Atviro uosto dieną

2025 06 16

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina

Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai