A.Akstinavičius. Politinis rytojus (10)

Arvydas Akstinavičius | alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Arvydas Akstinavičius | alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Partijų jungtuvės turėtų įvykti, nežiūrint galimų kliūčių. Net ir teisinių. Juk svarbu pats faktas. Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijų jungtuvės – tiesiog merkantilinių interesų apiforminimas, siekiant išlikti. Tam tikrą laiką pabūnant ir lietuviškos politikos viršuje.

Daug kalbama apie jungtuvių procedūrinius dalykus, vadystę ir pan., tačiau svarbiausia žinia ta, kad vyksta politinių įtakų persigrupavimas.

Po 2012 m. Seimo rinkimų, taip pat formuojant vyriausybę, atrodė, jog politiniai procesai, padedant Prezidentei, pamažu krypsta link dvipartinės sistemos formavimosi. Juolab, kai Darbo partijoje, nežiūrint sėkmingo pasirodymo rinkimuose, dėl teisminių dalykų nuolatos tvyrojo įtampa ir neaiškumas dėl ateities. Tvarka ir teisingumas jau per rinkimus sulaukė signalo, kad tai gali būti jų paskutiniai rinkimai, kuomet įveikiamas rinkimų barjeras. Dvidešimties metų senumo V.Landsbergio – A.Brazausko svajonei apie dvipartinę sistemą ir valdžios švytuoklės principą atsivėrė perspektyva. Prezidentei tokia mintis taip pat pasirodė tinkama. Ji net pademonstravo atvirą siekį naują ministrų kabinetą formuoti LSDP ir TS-LKD partijų pagrindu, išmetant už borto Darbo partiją, taip nulemiant ir jos likimą. O LSDP jau taikėsi perimti bent dalį šios partijos narių. Taigi, pagal 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus didmiesčiuose toliau turėjo dominuoti TS-LKD, o periferijoje – LSDP.

Tačiau… Ne už kalnų Europos Parlamento rinkimai. Paliekant nepakeistą situaciją tiek Darbo partijos, tiek TT šansai turėti savo atstovų būsimajame EP krypo link nulio. Kai ko tokia perspektyva negalėjo tenkinti. Todėl ir buvo sumanytas skubių jungtuvių planas, taip padidinant šansus ne tik artėjančiuose EP rinkimuose, bet galbūt ir išlaikant jungtinės partijos didesnę politinę įtaką iki 2016 m. Seimo rinkimų.

Būsimos jungtuvės labiausiai pakenks LSDP planams. Nebus ne tik gausesnio pasipildymo kitų partijų nariais, bet rimtų problemų kils siekiui pajungti partinei veiklai periferijos inteligentiją, nes teks rimtai konkuruoti su jungtine TT-Darbo partija. Turėsime tris apylygius sisteminių partijų blokus: LSDP, TS-LKD, TT-DP. Antroje 2013 m. pusėje tarp jų turėtų prasidėti įtakos svertų perdėliojimai. Dar pradės veikti ir artėjančių Europos Parlamento bei Prezidento rinkimų faktorius. Iš trijų partinių grupuočių nepalankiausioje padėtyje greičiausiai atsidurs LSDP, nes tikėtinas būtent jos politinio svorio ir įtakos mažėjimas Seime bei Vyriausybėje (įvertinant TS-LKD galimą pastiprinimą Liberalų sąjūdžiu, o TT-DP – Lenkų rinkimų akcija). Rezervo struktūrų atsinaujinimui ir papildymui taip pat nesimato. Be to, krentant reitingams ir atsiradus grėsmei prarasti įtaką bei valdžios svertus, vidupartinė trintis, kuri šiuo metu atrodo nepastebima gali peraugti į nesutarimus.

Visgi galimas valdžios praradimas ideologijos, vidinės demokratijos prasme Socialdemokratų partijai būtų naudingas, nes pirmieji darbo mėnesiai, išskyrus V.Andriukaičio planuojamą sveikatos apsaugos pertvarką, nerodo LSDP socialdemokratiškumo. Valdžios praradimas šiai partijai galbūt taptų paskutiniu šansu iš esmės peržiūrėti politinių vertybių skalę ir pabandyti pasukti socialdemokratiniu keliu. Ne tik deklaruojamoje, bet ir realioje politikoje.

Autorius yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *