V. Vidūnas. Apie gimdymus ir baimę (129)

Vytis Vidunas | O.M.Vidunaitės nuotr.

Vytis Vidunas | O.M. Vidunaitės nuotr.

Atrodo, kad mūsų teisėsauga greitu laiku nudžiugins mus dar vienu laimėjimu – esame prie istorinio įvykio slenksčio. Iš to, kas nuskamba pastarosiomis  dienomis įvairių informacijos šaltinių įvykių suvestinėse tampa akivaizdu, kad bus likviduota didžiausia per visą tūkstantmetę šalies istoriją nusikalstama grupuotė – jau dabar skamba skaičius 400, kuris, pasak nuolat minimų anoniminių, bet „patikimų šaltinių“ galėtų lengvai padidėti ir iki 2000. Statistika tikrai įspūdinga tokiai šalelei, galėtų pavydėti ir legendinis Sovietų Sąjungos prokuroras Vyšinskis organizavęs „liaudies priešų“ procesus praėjusiame šimtmetyje. Neabejoju, kad mūsų prokuratūros vadovas ir vėl, kaip ir praėjusiais metais, džiugins valstybės vadovus puikiais darbo rodikliais, o piliečiai lengviau atsikvėps po nevaldomo nusikaltėlių siautėjimo.

Parašiau šią sarkastišką įžangą, nors man visai nelinksma ir nesinori juokauti. Ne todėl, kad kankintų nerimas, besiklausant ar mano laiptinėje jau nedunda kaustyti vyrukų juodais drabužėliais batai – priklausau aukščiau minėtajai grupuotei, nes trys iš penkių mano mylimų vaikų į šį pasaulį įžengė namų aplinkoje. Tiesiog liūdna, nes aš žinau, kas vyksta šiomis dienomis. Nes visa tai buvo ir kartojasi, nors kitados atrodė, kad pasikartoti negali.

Prieš akis kadrai, kurie užfiksavo kratą Inesos Kurklietytės namuose (giliausia pagarba Ramūnui Abukevičiui už drąsą atlikti dokumentalisto pareigą tokiu kritišku ir tragišku metu). Žiūrėjau tą filmuotą medžiagą kelis kartus ir supratau, kad išties tai nežinoma, ko ieškoma. Nėra jokių konkrečių įkalčių, kuriuos norima rasti, paimti, pateikti teismui. Tiesiog kraustinėjama ir imami daiktai „pagal sąrašą“. Akivaizdu, kad čia svarbus tik pats kratos faktas – įvykis. Vėliau pasipylusiose kratose kartojasi tas pats – ankstyvas vizitas, be didesnės atrankos susišluojami daiktai, kuriuos praradus sunkai įsivaizduojama kratą išgyvenančių žmonių darbinė veikla. Daugelis jų duoną užsidirba intelektine ar kūrybine veikla ir, kaip šiuo metu įprasta, visus savo darbus laiko skaitmeninėse laikmenose. Beje, kiek suprantu, sistema leidžia tokiu būdu paimtus daiktus laikyti neapibrėžtą laiką – teko girdėti, kad daiktai gali „užtrukti“ kad ir iki viso proceso pabaigos, net nepasidomėjus, ar tikrai tie daiktai susiję su pateiktais kaltinimais.

Visame šiame vyksme atskiro dėmesio nusipelno vaikai – jais pasirūpinti atsivedamas atitinkamos tarnybos atstovas. Noriu paklausti, ką realiai apie vaikus suvokia Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, jeigu kratos metu, kai vaikas jau išgyvena sunkiausią stresą siūloma jį paimti iš motinos ir nuvežti į „saugią vietą“? Ką reiškia tokia apsauga, jeigu kratos metu atšaldomi krosnimi kūrenami namai, devynis vaikus auginančiai motinai neleidžiama tos krosnies kūrenti, o po to dar surašomas protokolas, kad motina nesirūpina vaikų aplinka ir juos šaldo?

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dauguma tokių akcijų vyksta pas asmenis, kuriems nepateikti jokie kaltinimai ar įtarimai. Aš įsitikinęs, kad jie ir nebus pateikti. Man neduoda ramybės toks klausimas – kas atsakys už sugriautą mažo vaiko pasitikėjimą pasauliu? Tvirtai žinau, kad kratas patyrusiose šeimose vaikui diegiama meilė ir pasitikėjimas pasauliu. Kaip pamatuosime šią žalą, garbūs valstybės pareigūnai, lengva ranka dalijantys sankcijas tokioms kratoms? Ar reikia vaiką nuo vaikystės pratinti prie pasaulio „koks yra“? Kad žinotų savo vietą?

Ir dar niuansas. Vitalijos Pilipauskaitės – Butkienės ir Inesos Kurklietytės namuose kratos įvyko beveik sinchroniškai. Jeigu peržvelgtume pastarųjų savaičių televizijos laidas, skirtas gimdymų namuose tematikai, matytume, kad šios moterys dažnai būdavo į jas kviečiamos ir drąsiai reikšdavo savo nuomonę. Dabar jų namuose kratos. Jokių kaltinimų ir jokių komentarų. Tai kaip čia su žodžio laisve ir žmogaus teisėmis – atrodo, kad turime oficialių institucijų, kurioms turėtų tai rūpėti.

Štai žiniasklaidoje pasirodo pirmieji teisėsaugos atstovų paaiškinimai – bylą kuruojanti prokurorė ramiu veidu aiškina, kad kratos yra tyrimo taktika. Tai kiek laiko ir kaip toli gali nueiti tokie „taktiniai manevrai“? Ir ko jais išties siekiama? Prieš keletą dienų šnekėjausi apie tai su bičiuliu jaunu filosofu. Jis vis klausė – koks viso to tikslas? Kur čia pagrindinis motyvas – pinigai? Na, pinigai čia, žinoma, nėra paskutinis faktorius. Štai garsioje privačioje gimdykloje gimdymas kainuoja 3800 litų, cezario pjūvis – 5000 litų. Tai duomenys iš jaunų mamų diskusijų internetinėse platybėse. Taip pat patikliai ir nuoširdžiai pasakojama apie 400-500 litų „dovanėles“ valstybiniame sektoriuje. Pinigai ten tikrai yra. Bet ne tai svarbiausias motyvas. Kratoms ir masiniam tvarkingų ir socialiai atsakingų šeimų terorui to neužtektų. Neatsitiktinai pradžioje paminėjau Vyšinskį – jo mėgiamas žanras buvo parodomieji procesai. Jų metu buvo teisiamos ir ištisos socialinės, profesinės ar etninės grupės. Apie pažiūras tuo metu išvis nebuvo galima kalbėti – buvo vienos ir teisingos pažiūros visiems. Visų prieš mūsų akis vykstančių akcijų motyvas paprastas kaip tarybinis rublis – „potomu, čto“ („todėl, kad“ rus.). Kad žinotum savo vietą. Motyvas yra baimė.

Noriu, kad mes visi suprastume – tai ne gimdymų namuose klausimas, ne išpaikusių ir nuprotėjusių moteriškių (tokie ir dar sodresni apibūdinimai nuolat skamba internetinių „budulių“ komentaruose). Tai sisteminis puolimas. Tai teroras, mielieji. Prieš dvidešimt metų mums pavyko sustabdyti represijų mašiną, bet, deja, ji liko neišardyta. Nebuvo atliktas tikrasis apsivalymas. Sistema persitvarkė – užaugo nauja ir atvirai ciniška teisinėje sistemoje dirbančių žmonių karta. Dauguma jų atėjo iš sovietinių laikų teisėsaugos darbuotojų šeimų ir aplinkos (tiek juristų, tiek medikų profesiniai sluoksniai turi aiškių kastos požymių, kai profesija ir darbo vieta perduodama iš kartos į kartą). Taip pat turime pripažinti, kad paprastam žmogui labai nelengva bendrauti su teisingumą privalančiomis užtikrinti institucijomis – speciali kalba, procedūros didesnei daliai žmonių nesuprantami ir neperkandami. Reikalingi tarpininkai – taip pat juristai, kurie už kiekvieną krustelėjimą ima didelius pinigus. Todėl šiomis dienomis dažnai skambantis  pasiūlymas – „Kreipkitės į teismą“– vidutines pajamas gaunančiam ir sąžiningai gyvenančiam žmogui skamba tarsi pasityčiojimas – teisingumas jam neįperkamas. Tokius, sąžiningus, lengviausia tvarkyti ir su jais susidoroti – jie juk „lochai“ neoficialia tų sluoksnių terminologija.

Tikrai nenoriu į vieną lentynėlę sudėti visų teisėtvarkos darbuotojų. Bet būtų gerai, kad tie jos atstovai, kuriems etika ir moralė dar nėra ne šio pasaulio kategorijos, susimąstytų, kas išties pastaraisiais metais vyksta. Ar turime teisinę valstybę, kur teisingumas yra aukščiausia ir nuosekliai ginama visuomenės vertybė, ar tai viso labo teisminė valstybė, kurios esmė begaliniai bylinėjimaisi ir neaiškios bylų baigtys.

Šiaip jau tam tikros ypatingos galios teisėtvarkos sistemai suteikiamos tam, kad būtų užtikrintas mūsų visų saugumas. Noriu visų paklausti – ar šiomis dienomis jaučiatės saugūs? Ar dažnai ištiriami elementarių vagysčių atvejai? Jie paprasčiausiai netiriami. Žinau iš patirties. O gal saugu aplinkoje? Gal vasaros vakarą ramu nueiti kur priemiestyje prie upės ar ežero? Tai elementarus saugumo pojūtis, kuris neužtikrinamas – ir nesistengiama. Ar saugu aukščiausiame valstybės lygmenyje? Garsios bylos it girnapusės pririštos prie kojų ir velkamos metų metus. Pulkai veikėjų, kurių dažnai turėtų būti paklausta apie lojalumą Lietuvos valstybei puikuojasi valdžia, neaiškios kilmės pinigais ir populiarumu. Atvirai ir ciniškai niekinami valstybės simboliai jos idėjiniai pagrindai. Ir jokio atsako iš veiksmui įgaliotų institucijų. Tyla.

Visame šiame kontekste – aršus puolimas, gniuždančios atakos, kraują stingdanti retorika. Ir prieš ką gi? Prieš šalies piliečius, kurie sąmoningai gimdo ir augina savo vaikus. Nesakau, kad kiti žmonės mažiau sąmoningi, anaiptol. Paprasčiausiai žinau, kad šie dabar valstybinės mašinos gniuždomi tėvai vaikų atėjimą į šį pasaulį, jų auginimą ir auklėjimą suvokia ir vertina kaip vieną aukščiausių žmogiškosios būties pašaukimų. Dauguma jų niekur neišvažiuoja ir bevelija leisti skleistis savo vaikams gimtojoje žemėje, dažnai atsisakydami daugelio kitiems prieinamų daiktų ar malonumų. Bet būdami su savo vaikais jie patiria nenusakomai daugiau laimės ir gyvenimo pilnatvės, nes vaikai yra mūsų didieji gyvenimo mokytojai. Jeigu jau valstybės vyrai nuolatos virkauja dėl emigracijos, gal jie ką nors galėtų padaryti, kad šitas makabriškas siautėjimas ir piliečių persekiojimas liautųsi. Ar bus prisidengta teisinės sistemos nepriklausomybės užkeikimais? Tik, jeigu viskas taip jau nepriklausoma, kas tampo virveles? Ar tai nekontroliuojama siautėjanti stichija? Kas valdo šią valstybę?

Dar kartą noriu pasakyti, kad situacija liečia mus visus, nes paminamos esminės žmogaus teisės. Šaunuoliai meno žmonės, palaikę savo kolegas. Tik norėčiau, kad ir jie suprastų – kalba dabar jau ne apie kūrybos laisves. Tai žmogaus laisvės klausimas – visuotinė universalija. Ankstų  rytą kratą išgyvenanti devynių vaikų motina nusipelno tiek pat dėmesio ir gynybos, kiek ir žinomi visuomenės žmonės. Kad jau prakalbome apie žmogaus teises, o dabartinė situacija mus neišvengiamai stumia link rezistencinės būklės, pravartu gal prisiminti keletą tiesų. Jos nesurašytos teisės kodeksuose, bet yra paprastos ir aiškios.

Žmogus negali būti persekiojamas dėl savo įsitikinimų.

Žmogus neprivalo įrodinėti, kad yra nekaltas – tai kaltintojai turi įrodyti jo kaltę, jeigu tokią įtaria.

Žmogus neprivalo liudyti prieš save ir savo artimuosius.

Visi valdžios veiksmai nukreipti prieš žodžio laisvę yra neteisėti.

Ir čia gal derėtų pridurti – nereikia mūsų gąsdinti visokiais tokiais sakinukais kaip „nusikalstamų veiksmų propagavimas“. Visos tos frazės, tie užkeikimai gali būti pakeisti vienu mūsų kartai gerai pažįstamu sakiniu „tarybinės santvarkos pagrindų griovimas“. Ką, išnyko žodis „tarybinės“? O kuo gi jis pakeistas? Ar laikomas mintyse?

Šiomis dienomis diskusijose apie gimdymus nuolatos kartojama frazė „medicinos pažanga“. Ypač dažnai šį ir panašius posakius kartoja dabartinis Sveikatos ministerijos vadovas.  Apskritai, kai skaitai šio ministro pasisakymus apie konstitucinį imperatyvą moterims gimdyti ligoninėse, susimąstai, ar mums reikalingas Konstitucinis teismas su visu jo aparatu. Galėtumėm juk paleisti, jei jau turime Vytenį Povilą Andriukaitį – sutaupytumėm kiek biudžeto, gal užtektų keliems ministro minimiems reanimobiliams po gimdyvių langais. Tikintiems galinga medicinos pažanga norėčiau priminti, kad gimdymo namai Lietuvoje atsirado labai neseniai, dar nėra ir šimto metų. Žmonijos istorija skaičiuoja kiek daugiau. Sovietų Sąjungoje gimdymo namai buvo viena iš represyviosios sistemos apraiškų. Nesileisiu į detales – vyresni žmonės tai puikiai prisimena. Pagrindinis sistemos bruožas buvo visiškas individualios valios palaužimas – nuo motinos tuose namuose niekas nepriklausė, jokio santykio su išore, jokio artimųjų palaikymo. Beveik skrydis į kosmosą. Tai buvo pagrindinis motyvas, kodėl mano kartos žmonės ieškojo alternatyvų. Žinau, kad dabar padėtis pasikeitė. Be to, neabejoju, kad ir anuomet, ir dabar medikų tarpe dirbo daug dorų ir pasišventusių žmonių. Tačiau man vis neduoda ramybės klausimas, kada medicina pradės žiūrėti į žmogų kaip į visumą, kuri viršija mechaninę sudedamųjų dalių visumą.

Visuomenės daliai, kuri pasisako prieš namų gimdymus gal derėtų paaiškinti, kad į jų teises rinktis gimdymui medicinos įstaigas niekas nesikėsina. Tiesiog turi būti toleruojamas ir kitaip galvojančiųjų pasirinkimas – taip yra daugelyje pasaulio šalių, kur gerbiamos žmogaus teisės.

Ir tikrai geriau būtų visiems atsargiau žiūrėti į viliones „medicinos pažanga“. Niekada negali žinoti, koks turinys vyniojamas į šį popierėlį. Štai dabar ryški tendencija pradėti žmones mėgintuvėliuose – kas žino, gal po penkiasdešimties metų tai bus paskelbta vieninteliu teisingu keliu pratęsti žmonių giminę, taps oficialia medicinine doktrina. Netikite, kad tai įmanoma? Juk racionalu ir praktiška – jokių atsitiktinumų. Be to, seksualinė sueitis kaip malonumo šaltinis būtų atskiriama nuo dauginimosi funkcijos – ar tai nėra jau šiandieninė svajonė? Gal natūralų kelią praktikuojančios poros būtų tuomet persekiojamos uolių tvarkos sergėtojų? Aišku, tai futurologinės fantazijos, bet ateitis jau gyvena šiandienoj. Tiesiog reikia būti budriems.

Kartais pavydžiu savo draugams iš Baltarusijos, kovojantiems prieš autoritarinį režimą. Jų blogis turi veidą – labai apčiuopiamą ir konkretų. Mus puolantis blogis yra tos pačios prigimties, tačiau neturi savo veido. Tiksliau, turi be galo daug veidų. Pakirdus anksti rytą, valantis dantis ar skutantis, galima jį pamatyti – tai tas užguitas ir bailus žmogelis žvelgiantis iš veidrodžio. Jeigu norime išsiaiškinti su supančiu pasauliu, teks pradėti nuo jo.

Pastarosiomis dienomis vis girdžiu iš artimesnių ir tolimesnių bičiulių: „Na, jei taip, tai išvažiuosiu – nesąmonė gyventi tokioj šaly“. Arba atskrieja žinutės iš užjūriuose nusėdusių: „Na ir reikalai ten pas jus Lietuvoj“. Mielieji, pas mus čia Lietuvoj yra taip. Tai mūsų Tėvynė – ji tokia, kokią mes ją padarėme. Burnodami ir išvažiuodami mes tik pripažįstame savo negalią ką nors keisti. Čia mano žemė, mano rubežius – neketinu trauktis. Ateikit, stosim į ratą kartu.

Pabaigai – tai, kas skauda labiausiai. Pažįstu gydytoją B.K. jau daugiau nei 20 metų, puikiai žinau, kokie buvo jos veiksmų motyvai. Vis nuskamba įvairiuose šaltiniuose informacija apie „nelegalų medicinos paslaugų verslą“, neva atnešusį teisiamoms moterims fantastiškas nelegalias pajamas. Kaip paaiškinti rinkos ekonomikos išauklėtiems žmonėms, kad viskas vyko savanorystės pagrindais, o pinigai – tas „visuomeninių santykių „variklis“ visai necirkuliavo jokioje apyvartoje? Aš prašau visų – ir tų, kurie už, ir kaltinančiųjų – tiesiog paskaitykite jos laišką „Tiesa apie tamsiąją gimdymų namuose pusę“, ir jos kolegų gydytojų, tai yra tų, kurie dirbo ir buvo arčiausiai jos, kreipimąsi gimimas.lt. Tiesiog paskaitykite ir atsakykite sau – ar tokie žmonės turi būti teisiami, kad visuomenė taptų saugesnė ir teisingesnė.

Aš tuo tarpu noriu parašyti jai laišką. Tai asmeninis laiškas, tačiau neabejoju, kad asmeninė B.K. korespondencija yra kruopščiai tikrinama ir skaitoma. Tad kodėl tai turėtų skaityti tik keli išrinktieji – skaitykite visi.

Mieloji B.K.

Kreipiuosi į tave taip, kaip pati pasirašei savąjį laišką, nors galėčiau kreiptis tavo gražiuoju vardu. Skaičiau tą laišką, ir tylios ašaros riedėjo mano skruostais. Prisimenu tave dar jauną studentę, svajojančią pakeisti sustabarėjusio pasaulio nuostatas ir suteikti jam daugiau šilumos. Tau pavyko. Tai liudija kad ir tavo kolegų palaikymas. Gal į jį neatsižvelgs tavieji kaltintojai, tačiau ne kiekvienas medicinos sferoje besidarbuojantis žmogus gali pasidžiaugti tokiu palaikymu. Per tavąsias ramybę ir gerumą spinduliuojančias rankas į pasaulį atėjo daugybė vaikų taip, kaip tu ir svajojai. Tik sistema tau nebuvo atlaidi atleisk, kad sunkiausiomis akimirkomis turėjai kovoti viena. Žinau, kad turėjome būti kartu, tačiau, augant vaikams, išsibėgiojome su savais rūpesčiais, o tu likai ten, kur tave atvedė tavasis pašaukimas. Žinau, kad dabar esi netoli tos ribos, už kurios tavęs nebepasieks jokie žemiškieji kaltintojai, tačiau meldžiu Gerąjį Dievą, kad suteiktų tau jėgų dar pabūti su mumis dėl tavųjų vaikų, dėl tų vaikų, kurie dar galėtų ateiti tau padedant ir dėl mūsų visų. Taip pat prašau Gerojo Dievo, kad suteiktų jėgų visiems ir mums, ir mūsų priešininkams. Mums kad pažintume savo silpnumą ir pajėgtume jį įveikti, priešininkams kad turėtų stiprybės pripažinti savo klaidas ir pajėgtų jų atsisakyti.

Myliu tave, B.K.

Tavo draugas – V.V.

Autorius yra orientalistas, dėsto sanskritą ir Senosios Indijos literatūrą VU Orientalistikos centre.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

129 komentarai

  1. Vika:

    Mielasis autoriau, nuosirdziausias aciu uz si straipsni. uz toki isijautima ir palaikyma, nuosirduma ir begaline meile vaikams, uz laiska B.K – nuostabaus sviesumo ir svelnumo zmogui. Bukime visi drauge, ginantys zmogaus laisve!!!

    • fiziskai stipri:

      As tai uz istatyma, kuris suteiktu visakeriopa pagalba ir kuo mazesne rizika, nes tokias fiziskai stiprias, kaip as, labai veikia tos galimybiu ribos, ir tas toks nuosirdus straipsnis mane skatina gimdyti namie, ta begaline laime ir noras ginti laisve bet kokia kaina…..Bet ne, mielieji, tokiom fiziskai stipriom, daznai nepavyksta, nes oi, nezinojau, kad prooooprooprooorprooomociute turejo patologija, kuria as paveldejau ir oi, man nepavyko taip nuosirdziai, palaikanciai, nuostabiai ir svelniai iveikti to kopimo i kalna….ach, velniop ta genetika, pasiduokim geriui, pilnatvei, harmonijai….Rizikuokim, tampykim laime uz usu, kas ta genetika????va cia tai straipsnis, va cia tai geris, spinduliuokim, gimdykim namie ir megaukimes mirties akimirka, nes oi, dziaugsmui neuzteko nekvalikuotos pagalbos, bet juk gimti, gimdyti ir mirti labai labai normalu….

      • Saga:

        “Visuomenės daliai, kuri pasisako prieš namų gimdymus gal derėtų paaiškinti, kad į jų teises rinktis gimdymui medicinos įstaigas niekas nesikėsina. Tiesiog turi būti toleruojamas ir kitaip galvojančiųjų pasirinkimas – taip yra daugelyje pasaulio šalių, kur gerbiamos žmogaus teisės.”

    • Onute:

      Uz tokius straipsnius reiketu taikyti baudziamaja atsakomybe kaip uz nusikaltimo kurstyma

  2. Aus:

    Labai grazus straipsnis, objektyvus ir saziningas, aciu….

  3. Laima:

    Ačiū, Vyti, už stiprias, nuoširdžias mintis.

  4. Lina:

    ačiū, buvo labai gera skaityti šiuos šiltus žodžius. Tikiu, kad vieną dieną išguisime iš savęs šitą būriškumą.

  5. Genta:

    DVIVEŠIMT METŲ PROKURATŪRA KENTĖ RAGANŲ VEIKLĄ, BET PO DVIDEŠIMT METŲ KANTRYBĖ TRŪKO :)))

  6. Ramune:

    Begalinis ačiū V. Vidūnui už tokį gilų, gražų sraipsnį. Už nuostabų laišką nuostabiai gydytojai. Aš ir mano šeima stojame į ratą. P.S. Ne veltui Jums duota tokia pavardė 🙂

  7. Ieva:

    nuostabūs, ašaras kaupiantys žodžiai. Ačiū. Stiprybės mums visiems

  8. Jurga:

    Tekstas prie kurio norisi jungtis. Begalinis dėkui už žvilgsnį į baimes. Ir už pasidalinimą laišku – nuo tikrumo ir artumo spaudžia ašaras. Šis ratas mano šeimai labai tinka.

  9. …visada tame ginybos rate buvome,esame ir būsime kitaip ir nebus…

  10. ačiu Vyti už gerą žodį…ginybos rate buvome,esame ir būsim…tai kad kito kelio ir nėra.

  11. Mariana:

    tiek daug Lietuvoje sviesiu zmoniu. aciu uz puiku teksta. o B.K. is tikruju nuostabus zmogus, musu mazyle atkeliavo i pasauli per jos rankas, apie gimdyma ir sia gydytoja tik geriausi atsiliepimai.

  12. Ana:

    Super straipsnis, 100% taiklus. Ir labai pritariu autoriui del to, kad sia i viesuma iskilusia problema menininkai turetu traktuoti ne kaip gresmes meno kurejui ir kuriniui, bet kaip zmogaus teisiu problema.
    O siaip valstybe parode savo tikraji klaikuji veida. Gyvenam kaip knygnesiu laikais – krata del laisvo zodzio.

  13. nuostabu:

    puikios autoriaus izvalgos!aciu uz TOKI taiklu straipsni!

  14. rimas:

    Būtų geras straipsnis,bet… Kiek žinau, juk buvo kūdikių mirties ir sužalojimo atvejų ? Mano nuomone,jie taip pat žmonės ir turi visas teises į gyvenimą bei sveikatos apsaugą. Gerai, kad p. Vidūno vaikai namuose gimė sėkmingai. Bet kiek moterų dabar gimdo be komplikacijų? Mūsų promočiutės sunkiai dirbo visus valstietiškus darbus,turėjo stiprius raumenis,todėl galėjo dirbti nėštumo metu iki paskutinės dienos, ,,sugriūti” ir kitą dieną vėl dirbti. Nėštumas joms buvo normali būsena – sugebėdavo per 3 metus 4 kartus gimdyti. Mano pusseserei ,,netyčiukas” gimė 10,5 mėn po pirmo gimdymo. Greitoji atvažiavo 20min po skambučio ir pavėlavo – kūdikis jau buvo gimęs. Tas bernas dabar beveik 2 metrų ūgio, vos ne pasagas lanksto.Ir jo motina – kaimo moteris,fizinio darbo niekada nesibaido. O jausmingos moterytės dirba sėdimą darbą , nieko sunkesnio už kavutės puodelį nekilnoja, nėštumo metu išvis beveik nejuda….. Štai raumenys ir nesugeba normaliai kūdikio išstumt. Bet prisiskaito jausmingų knygučių,prisiklauso ,,patarimų” ir nori gimdyt namie… Juk senais laikais tik mužikės lengvai gimdė, , ponios taip nesugebėdavo. Kaip tik joms pradžioje ir sukūrė gimdymo namus. Kad vietoje būtų visos reikalingos priemonės. Kad šiuo atžvilgiu sveikatos apsaugos sistemoje reikia pertvarkos – sutinku. Kad teisėtvarkos biurokratai veikia bukai – irgi. O kada jie nebuvo buki? Bet čia reikalas liečia ne tik mamytės ir tėvelio ,bet ir jų laukiamo kūdikio sveikatą. Todėl reikia viską ramiai, apsvarstant, nutarti. O kol kas ginamasi tik senu išbandytu bobišku būdu – paleidžiant gerklę. Neįtikinsiu,tai nors perrėksiu.

    • zioplys:

      buvo. nežinau ar tikrai šeši – aš žinau tik apie du. čia svarbu pasakyti, kas sprendimą kur gimdyti – namie ar kokioj įstaigoj – priima pati motina ir niekas kitas. ir kad niekas motinos neagituoja gimdyti namie.
      o Vytis parašė puikiai. ir manau pataikyta taikliai – man nuo pat pradžių atrodė, kad tai tik dar vienas atvejis iš visos grandinės įvykių, liečiančių būtent žmogaus laisvės klausimą. nepatinka sistemai laisvi žmonės. nusodinusi šitą ratą ji imsis kitų – gal folkloristų, gal menininkų, gal baikerių, gal kokių kitų neformalų. tol, kol nesutiks savęs verto pasipriešinimo. ir vėl kartojasi momentas, kada sprendžiasi kur link suks Lietuva – rytų ar vakarų linkme. kol kas vakarietišką fasadą kaip ir turim, bet vidiniam kieme dar mogolai karaliauja….

      • Virga:

        O as nesutinku su tuo , kad motina turetų teisę priimti sprendimą, ar gimdyti namuose. Sprendimus, ką daryti su savo sveikata gali priimti tik suaugęs, sveikos psichikos žmogus. Jis gali atsisakyti medicininės pagalbos, jei nenori. O šiuo atveju kalba eina apie dar negimusį vaiką, kuris dar negali rinktis. Kodėl manote, kad motina galėtų turėti teisę nuspręsti, ar rizikuoti vaiko sveikata?

        • Jurga:

          Sakykit, o jūs ką nuveikėte, kad būtų abortai uždrausti ( pusė negimusių kūdikių nužudoma per abortus), juk pati motina sąmoningai priima sprendimą nužudyti savo kūdikį, ir tai yra tik moters teisė nuspręsti, ar jis gyvens, ar bus nužudytas. O čia moterys sąmoningai renkasi, kas joms ir kūdikiui geriau, o nenumatytų atvejų visur pasitaiko.

          • Virga:

            Aš asmeniškai esu prieš abortus, bet tema yra ne apie tai. Sakot, moterys SĄMONINGAI renkasi, kas joms ir kūdikiui geriau? Nemanau, kad tai galima pavadinti sąmoningu pasirinkimu. Nes jos paprasčiausiai NEŽINO, kas joms geriau šiuo atveju. Sunku patikėti, kad bet kuri nėsčioji ar gimdyvė, staiga gali igyti pakankamai žinių, kad galėtų atsakingai priiminėti tokius sprendimus. Dažniausiai jų pasirinkimai ir būna įtakojami tokių straipsnių straipsnelių internetuose ar žurnaluose. Ir tų straipsnių autoriai, deja, dažnai būna psichologai, žurnalistai ir kas tik netingi, bet nieko bendro neturintys su medicina ir patys ne visada suprantantys, ką rašo.

        • Ugne:

          Šiuo metu galiojantys teisės aktai leidžia tėvams patiems nupsręsti, ar IŠ VISO gydyti vaiką, ar palikti jį numirti. Jei abu tėvai šiuo klausimu sutaria. Ir pažįstama gydytoja prisimena, kaip abu tėvai nusprendė nėbegydyti vaiko, kuris gydomas galėjo ilgai ir laimingai, ar ilgai ir nuobodžiai gyventi.
          Tai jei tokie teisės aktai galioja, tai kodėl turime už motiną nuspręsti, kas geriau jai ir DAR negimusiam kūdikiui?

        • Julija:

          Na tai tada, gerbiamoji, ir nėštumo metu turėtumėte nuolat klausinėti gydytojo kaip elgtis, ką valgyti, ką galvoti, kaip galvoti, kaip sportuoti, kaip gyventi visą nėštumo laikotarpį. Ar tinka tokia programa?

    • Vytenis:

      kažkaip niekam neįdomu suskaičiuoti nelaimes gimdymo namuose. dažnai nepaaiškinamas jokiomis gimdymo komplikacijomis, ir prokuratūrai norint rasti darbo ten nesunku. nekalbant ( o kodėl ir nepakalbėjus?) apie psichologines traumas.

      • Virga:

        Gerb. Vyteni, patikėkit, visos komplikacijos gimdymo namuose ypatingai kruopsčiai išanalizuojamos ir skiriamas ypatingai didelis dėmesys tam, kad jų būtų kuo mažiau. Be abejo, visiškai išvengti jų neįmanoma, nei pas mus, nei niekur pasaulyje. Bet įsivaizduoju, kiek jų būtų, jei moterys masiškai pradėtų gimdyti namuose. Juokinga būtų net bandyti lyginti skaičius. Gal siūlote grįžti i užpraeitą šimtmetį, kai mirdavo gal kas trečia gimdyvė ir kudikis, užtat visos gimdydavo namie? 🙂

        • Emilija:

          Patikėkit, masiškai tikrai negimdys namie. Kalbama apie tą mažą saujelę norinčių, kurie kažkokiu būdu apsisprendė ir kuriems tai svarbu. Viskas. Leiskime jiems, mums, tia daryti oriai, nežeminamiems, su reikalinga pagalba ir priėmimu. Tikrai niekas nesiruošia agituoti ir raginti gimdyti namie. Tai nėra lengva, reikia didelio pasiruošimo. NEREKOMENDUOTINA. Tačiau tie, kurie tai renkasi, nori pasakyti, kad šis patyrimas – vertas pasiruošimo, vertas pastangų ir nėra toks baisus, kaip gąsdinama. Ligoninės ir gimdymo namai tikrai turės pakankamai darbo. Bet – kam gąsdinti ir persekioti kitaip manančius???

          • melas:

            Sis straipsnis agituoja, ypac nesusiformavusias asmenybes, todel noretusi, kad butu pateikiamas objektyviai, o ne subjektyviai, tik B.K. nuomone, tik p.Viduno nuomone, o kodel neisklausyt tu moteru, ekstra atveju, paimkit statistinius duomenis galu gale, kad suvokti, kiek visko buna…Na gimdykit namuose, bet kodel jus tai darot, taip rizikuodami su kazkokia dvasine pribuveja???? ar ji po to konsultuoja, kai ir vaika prarandi, ar sako, kad taip lemta????Siule man viena tokia pribuveja, kuri buvo kazkokia astrologijos verge, ir agitavo tiesiog gimdyti namie….Nes vaikuciui taip geriau, taip teisingiau, ji itakos, tai gerai, kad nepaklauseme jos, nes taip gimdymo metu nukraujavom, kad dar menesi ligoninej gulejau, nes patologija buvo…Ir ka tada p.dvasine pribuveja butu padejus, ar palydetu i amzina poilsi ir toliau skatintu gimdyti namie kitas….Bus istatymas, kuris asaugos nuo tokiu, tada darykim, ka norim, nes dabar tai yra chaosas…..

            • Emilija:

              Puiku, Jūs parašykite straipsnį apie tas šiuo metu vis dar mistines nukentėjusias nuo gimdymo namie motinas, kuriomis visi gąsdina, bet niekas jų neranda. Raskite, paskaitysime, tikrai būtų verta su jomis pakalbėti, jų išklausyti. Bet autorius juk turi teisę išsakyti savo nuomonę rašydamas, kad ir kaip ji Jums nepatiktų. Man, pavyzdžiui, labai nepatinka straipsniai, kuriuose melagingai liaupsinami ligoninių privalumai, bet negrasinu už tai, kad klaidina liaudį. Kažkaip tikiu, kad turim sveiko proto pasirinkti, atsirinkti, kas kokias siūlais siūta. Vis kalbam apie galimas mirtis, prarastus kūdikius, bet niekas neparašo, kaip yra iš tiesų, nuo ko kada tie kūdikiai kaip mirė. Visi tik spėliojam. O kodėl kitose šalyse, kai gimdoma be medicininio įsikišimo tas kūdikių mirtingumas nepasidaro tragiškas? Juk niekas neleistų taip rizikuoti, jei tai būtų TAIP pavojinga. Tiesiog nereikia perlenkti – nerekomenduojama masiškai gimdyti namie, tam reikia per daug pasiruošimo. Tačiau pasiruošus tai nėra TIK rizikavimas, tai normalus gimdymas. Nereikia suvesti visko ant vieno ir tuo gąsdinti. Taip, būtina sureguliuoti ir valdyti situaciją. Tokių gimdymų per visą LT gal bus kokie 50-100 ir gal net visi jie pasibaigs lalimingai, nes vyks civilizuotai – su priežiūra. Tikrai gaila tų šeimų, kurie gimdo vieni namuose. Ir tikrai džiugu už tuos, kurie lengvai gimdo ligoninėse. Ir džiugu už tuos, kuriems sudėtingi gimdymai baigiasi laimingai dėka kompetentingų gimdymų. Ačiū už gražų straipsnį, agituojantį būti patriotais, mylėti LT ir demokratiją, o ne reklamuojantį gimdyti namie. Na, kas ką mato….

  15. Rimai, dėl daug ko esi teisus, tik norėjau patikslinti, kad dauguma natūralaus gimdymui skirtų knygų, sakyčiau 30% apimties skiria ne kam kitam, bet fiziniam pasiruošimui. Ten taip ir sakoma, kad gimdymas yra atletinis išbandymas, artimas kopimui į kalną.

    Tokiu būdu jei moteris tikrai ruošiasi, ji turi visus 9 mėnesius parengti savo raumenis ir kūną.

    • vilma:

      100% procentu pritariu. Svajojau apie gimdyma namie, bet niekuomet neatmeciau galimybes esant butinumui vaziuoti i ligonine. Fiziskai tikrai ruosiausi kruopsciai- 3kartus i savaite po 2val. intensyvus jogos pratimai, karta i savaite baseinas- ne tik plaukiojimas ar pratimai, mokiausi nardyti, sulaikyti kvepavima. Ta diena kai nesportuodavau eidavau po 1val. pasivaikscioti po parka/miska. Jausmingai paguledavau tik vakare su knyga rankose, salia vyro:) .Niestumas buvo lengvas ir sekmingai savo vaikuti pasitikom savo namuose- tai graziausios akimirkos mano gyvenime. Jeigu buciau tam nesiruosusi net minties nebutu gimdyti namie- tiesiog neisdrysciau taip rizikuoti. Negi vaziuosi i maratona tik ismokes sedeti ant dviracio?

  16. Ernestas:

    Ačiū, Vyti.
    su pagarba.
    Ernestas

  17. Vaiva:

    Ačiū už straipsnį, būtų puiku, jei straipsnį paskelbtų ir kiti portalai

  18. Aistė:

    Ačiū už straipsnį – labai vertas skaityti.

  19. ieva:

    Aciu,Vyti,uz puiku,kokybiska rasyma.
    Tikiu,kad sustoje isvien mus isgirs…

  20. Rovena:

    Nuostabus straipsnis, aciu!

  21. R.:

    Didelis aciu uz toki straipsni ir tokias blaivas mintis!

  22. Gintaras:

    Aciu,Vyti, nuosirdu.Pazystu dvi is keturiu kaltinamuju.Pries abi lenkiuosi.Yra ko .Jei visi taip pazintu irgi lenktusi.
    Beje, mielieji, ar zinote kad,pamate/rade kraujuojanti zmogu jam galite padeti uzklodami ji anklode,siukstu nebandykite sustabdyti krauja ar kaip notrs kitaip. Dar galima raminti. Stebekite artimaji,nesilieskite,stiprinkite save patvirtintomis pirmos pagalbos suteikimo taisyklemis ir laukite kvalifikuotos pagalbos. Sertifikuoti medikai zinos ka reikia daryti kad butu gerai. Kitaip blogai.Jei zmogus mirs mediku rankose, tai nieko , jei jusu, tada, jus zmogzudys,tamsuolis, civilizuotos visuomenes geda ir prokuroras jums pateis moralines/etines padarytos zalos sveikatai ir vastybei masto, bei nusikaltamos veikos sudeties, ivertinima( ar kazkaip panasiai). Cia juokauti negalima, cia reikia buti rimtiem.
    Beje,neuzmirskim, gimdyti, gimti, gyventi ir mirti yra normalu ir tam jokiu ypatingu kvalifikaciju ar sertifikatu nereikia. Na gal tik eksrta atvejais

    • melas:

      Nu jus palyginimu meistras tiesiog….Rade, pamate zmogu kraujuojanti – palikite…Na tam kraujavimui dvasines pribuvejos tiesiog skatina, kaip skatino mus….Gimdykit namie, viskas bus gerai, jus pasiruose, bet kai kas blogai atsitinka, tai ju, kaip ir nebelieka….Man tai idomu, kaip jos jauciasi dabar ir ar dar dibs tomis dvasines pribuvejomis, po to, kai del nekvalifikuotos veiklos, istatymo draudziamos veikos, mire kudikiai? Butu gerai, kad istatymas grieztai apribotu veiklas bet kokiom dvasinem pribuvejom leisti sau daugiau nei leidzia…tegul pagaliau buna medikai, atestuoti ir galintys tai daryti..Ir Gintarai, apie kokia jus butinaja pagalba, kalbate, kodel tada didesnes avarijos metu, kvieciama greitoji, o ne patys gaiviname zmogu? Taip butinoji pagalba suteikiama, bet ar tas zmogus kvalifikuotas suteikti pagalba????Jei pvz. zmogui luzta kaklo slankstelis avarijos metu, nekvalifikuota butinoji pagalba, gali tik pabloginti situacija…Kas per palyginimai?O jusu pasakymas, kad gimdyti yra normalu, taip, tai yra normalu, nescioji ne ligone, bet jus jau nedriskite sakyti, kad tam nereikia kvalifikacijos, jei nesusidurete su kudikio mirties akistata….Kaip galima taip drasiai ir neapgalvotai teksti tokius zodzius???? nuvaziuokit i santariskiu neisnesiotuku skyriu, pasidomekit!!!!!!!!!!!!!!!

      • Gintaras:

        Mielas,Mele
        Sunkiausia sioje situacijoja kad ir jus ir as esam teisus. As manau kad norint sumazinti extra atveju rizika reiketu, tiek vienai tiek kitai pusei, praturtinti savo patirti kito patirtimi. O tam reikia ne priespriesos ,o,kaip cia paprasciau pasakius, meiles. O del istatymu laikymosi, tai labai pravartu atsiminti, kad tiek Dachau tiek Gulagas veike pagal tuo metu galiojancius istatymus, visu gausiai minimas Tibetas pagal istatyma yra Kinijos Liaudies Respublika, o Jo Sviesenybe Dalai Lama paprastas nusikaltelis, del kurio skatinimu siekti dvasinio tobulumo ,meiles ar laisves, zusta zmones, kai kurie netgi savo noru (ot kur tikras parazitas ), bet tai netrukdo daugeliui spekuliuti brendu pvz,tibeto madicina ar tibeto ismintis, o bunant nuosekliam reiketu rasyti: made in china.Taigi, kai iskyla kazusas, tenka rinktis istatymas ar meile? As renkuosi meile. O, jus?

        • lipsnioji:

          p. Gintarai, jus spekuliuojate ir tai darote labai negraziai…… va, manau, apie tokius, kaip jus yra sis straipsnis, kad jus kaip sekta, kaip ir straipsnio autorius -http://www.delfi.lt/news/daily/Health/gimdymas-namuose-policija-jau-kalba-apie-prekyba-zmonemis.d?id=60835333

  23. Jonas:

    Įdomu, kokia ES direktyva ir konkrečiai kokia jos dalis reglamentuoja gimdymą namuose arba jo draudimą?
    Kas galite nurodyti? Ačiū.

  24. Arūnas Kulikauskas:

    Visada buvau tame rate ir liksiu kol bus skriaudžiamas nors vienas žmogus. Smagu jausti draugo petį. Kausimės su šypsena ir Dievo pagalba.

  25. Laima:

    Aciu uz nuosirdu straipsni. Taip atvira ir jautru… Gyvas liudijimas labai paliecia. Islikime visi kartu. Vienybe musu jega.

  26. Li Bo:

    Tai yra laisvės ir kontrolės klausimas. Valstybė kaip prievartinis darinys tiesiog privalo laikyti vadžias savo rankose, nes valstybė be vergų jau bus ne valstybė. Gimdymo vieta ir aplinkybės yra tik vienas iš šimtų, o gal ir tūkstančių laisvo pasirinkimo suvaržymų. Ir man tai keista, kad nacionalistų portale sulaukta tiek palaikymo. Būkite nuoseklūs ir jei pritariate gimdymo aplinkybių pasirinkimui, palaikykite ir kitus pasirinkimus- laisvę rinktis svaiginimosi priemones, rinktis mirtį ar gyvenimą, rinktis gimdymą ar abortą, rinktis savo seksualumo realizacijos būdus, rinktis mokymosi programas, rinktis naudojamą kalbą ir t.t. O svarbiausia, ir šis pasirinkimas yra pats baisiausias valstybei, ką, kaip ir kiek remsi savo pinigais, o gal visai nieko neremsi. Kapitalizme gimdymas yra tik darbo jėgos gaminimo proceso dalis, kitaip tariant, sustyguotas ir pilnai kontroliuojamas gimdymas garantuoja geras babkes ateityje. O be valstybės priežiūros gimdančios mamos, o siaube, kelia pavojų valstybės pagrindams, nes gali kilt ir kiti klausimai, pvz., o nx ta valstybė apskritai reikalinga.

    • go:

      taikliai.
      Daugelio čia komentavusių yra mastymas yra pilnas švento pasipiktinimo, tačiau infantilus. Iš to didelio “dvasingumo” žmones staiga nustoja suprasti, kad valstybė yra prievartinis mechanizmas, egzistuojantis bendru sutarimu. Jis negali būti kitoks, nes nustotų egzistuoti. Visos lazdos turi du galus: visi už teisinę valstybę bet kažkam nepatinka, kad turi būti vykdomas teismo sprendimas Garliavoje ar nelegalių pribuvėjų baudžiamasis persekiojimas.
      Juk gimdymų kontrolę valstybės perėmė visai nesenai, matyt tik XX a. su tikslu kontroliuoti žmogaus tapatumą (pvz dėl prekybos vaikais) ir kriminalinius abortus. Tai valstybės funkcija. Bet valstybė nėra subtilus mechanizmas, tai yra grubus kūjis, vienodinantis mus visus ir taip pažeidžiantis mūsų esamas ir įsivaizduojamas teises.
      Tai kodėl pasišventusios, bet nelegalios pribuvėjos tai daro, jei žino, kad pažeidžia įstatymus? Matyt iš pasišventimo aukojasi, žinodamos į ką veliasi. Tai ko dabar putojat, juk patys to norėjot… Už savo aistrą tenka mokėt, kaip mokėjo Jėzus ir daug tų žmonių.

      • Li Bo:

        Tik jokio bendro sutarimo valstybės egzistavimui nėra ir niekada nebuvo.

        • Gyventojas:

          Be tokio sutarimo išnyktume moment, o vietoj mūsų atsirastų kiti su susitarimu. Paklausite, kodėl išnyktume? O gi išsipjautume ir išmirtume nuo ligų (nebūtų nei biudžeto, nei policijos, nei medicinos).

          Reikia pripažinti, kad Vakarai yra žmoniškesni, ir ten įteisinta, tad ir kratų jiem nereik daryt pas savo piliečius, ir vaikų gąsdinti paryčiais.

          • go:

            Gyventojas “ten įteisinta, tad ir kratų jiem nereik daryt pas savo piliečius, ir vaikų gąsdinti paryčiais.”
            Gal nereiktu labai idealizuoti vakaru, bet pritariu, kad jei jie ir ne “zmoniskesni”, tai “protingesni”. Tiketina, kad labiau brandziose teisines valstybese visi – pilieciai ir valdzia – elgiasi protingiau. O dabar nelegalios pribuvėjos elgiasi idiotiškai, o valdžia, neįteisindama tokio nekalto ir kai kam labai svarbaus dalyko kaip gimdymas namuose – dar labiau idiotiškai. Bet valdžia esame mes piliečiai + demokratinis procesas, Ir tos pribuvejos uzuot dalyvavusios politiniame procese uz iteisinima, kuria sektas ir pakisa save ir kitus po rizika.
            Galų gale visas vaizdas Lietuvoije gaunasi labai jau nebrandus (nors ir labai “dvasingas” 🙂

        • go:

          Li Bo: suprantu ka turit galvoje, bet vistik tai yra tam tikras susitarimas, labai sudetingas, bet vistiek legitimus per konstitucini ir istatymu leidybos procesus.

  27. A:

    Aciu uz toki grazu straipsni. Pritariu visoms sioms sudeliotoms mintims. Gera zinoti, kad dar yra Lietuvoje sviesiai ir protingai mastanciu zmoniu.

  28. Rūta:

    Perskaičiau – nusišluosčiau ašaras ir irgi sakau didelį ačiū p.Vyčiui.Ypač dėl šių žodžių ” Mielieji, pas mus čia Lietuvoj yra taip. Tai mūsų Tėvynė – ji tokia, kokią mes ją padarėme. Burnodami ir išvažiuodami mes tik pripažįstame savo negalią ką nors keisti. Čia mano žemė, mano rubežius – neketinu trauktis. Ateikit, stosim į ratą kartu.”…Nes mano šeimai,jau antri metai, grįžus su trimis vaikais iš Airijos,čia dar vis pasitaiko sunkiai suvokiamų ir liūdinančių situacijų,kaip ir pastarasis absurdo teatras…Žinau tik tiek- dabar toks stiprus virsmo metas, kai visame pasaulyje, visokiais pavidalais blogis kovoja, bet vistiek šviesos ir gėrio jėgos stipresnės…tik labai labai gaila tų žmonių, kuriems lemta nukentėti šitoje kovoje.Meldžiamės už jus, gydytoja gražiu vardu, ir visos mamos ir tėčiai…
    Ir, p.Vyti – žemaičiai stoja į jūsų Ratą – o mes tai kieti ir atkaklūs 😉
    Stiprybės ir ramybės visiems bendraminčiams !

  29. kristina:

    Ačiū už atspindinčias realybę mintis, nors ir liūdna. Ačiū palaikymą.

  30. Neturiu tokių teisingų žodžių, kaip esu dėkinga už šį straipsnį. Dėkoju Dievui, kad yra tokių žmonių, kaip Jūs, nebijančių, kovojančių ir drąsinančių. Visa širdimi pritariu. Didžiausia pagarna ir meilė B.K.

  31. Artūras Gotautas:

    Kuo “valdžia” toliau nuo Žmonių,tuo arčiau mes jausime,jos ramaus buvimo “valdžioje” garantą – “policiją/žandarus”!

  32. Uz istatyma:

    Sveiki,

    Straipsnis grazus, nieko nepasakysi, moterys matyt norejusios padeti irgi geros, irgi nieko negali sakyti. Labai gera ir grazu skaityti, kai viskas grazu, gimdymas sklandus, vaikutis gime sveikas, bet Tikrai kiekvienas renkasi, kas artimiau paciam, as esu pries gimdyma namie, bet galbut tik del to, kad jei buciau rizikavus ir sugalvojus pasirinkti si sprendima, tiesiog netureciau savo kudikio, nes nei viena patyrusi akusere ar profesionalus gydytojas nebutu man galejes pagelbeti., jei salia nebutu buve operacines…Ir tai buvo tik minuciu klausimas…Ir nemanau, kad argumentas yra visiskai sveika gimdyve ar labai pasiruosusi, as buvau visiskai sveika gimdyve, ruosiausi kudikio atejimui, lankydama baseinus, ivairiausius kursus ir niekada nesiskundziau sveikata, nes ji puiki, taigi ruosiausi tiek fiziskai, tiek psichologiskai…..norejau viska atlikti kuo naturaliau, kuo jaukiau ir graziau…Deja, ne viskas musu rankose….Man kiekviena karta, atsimenant praeiti, kyla klausimas, ar moterys nebijo rizikuot? Na juk visko gyvenime buna nenuplanuoto….Gal kol kas Lietuvoje nera salygu, kad butu imanomas gimdymas namie? O gal tie, kurie padeda gimdyti namie, yra apklausiami tardytoju, nes pribuvejos priimdamos gimdymus namie tai daro atlygintinai, o tai jau yra istatymo pazeidimas? Ir mane labiausiai neraminantis klausimas, ar gimdytu savo antra vaika visiskai sveika gimdyve namie, jei pirmam vaikui, kuri gimde namie, butu pasibaige ne taip kaip tikejosi, jei kiltu ar ivyktu sasaju su gyvybe? kadangi savo pirmo vaiko vos netekau, niekada negimdyciau vaiku namie….Vienintelis tikrai labai liudnas dalykas, kad nera galimybes rinktis, kad nesuteikiama pasirinkimo laisve….Taciau rizikos laipsnis man paciai yra per aukstas vardan pasirinkimo laisves…Isivaizduokim situacija: pasirenkama gimdyti sodyboje, kuri yra 100km nuo ligoniniu,ziema, gimdyve pasirenka gimdyma namuose, nes sodyboj tiek daug geru patirtu emociju, gamta, puiki aplinka ir gimdymas problematiskas….kas atsakingas???? gal tikrai turi buti reglamentuotas pasirinkimas teisiskai, kuriame turi buti numatyta teisiskai daug, labai daug detaliu……
    Nebutu sios diskusijos apie atsakingus ar neatsakingus tevus, barbarizmo istakas, jeigu tik butu viskas teisiskai ivertinta ir normuota, tada nei baudziamoji atsakomybe grestu akuserei, jei vaikiukui ar mamai, kas atsitiks..nei sodra pyktu, kad nemokami mokesciai nuo nelegalaus darbo, nei siaip skatinamas nelegalus darbas, neatitinkantis istatymu……. Jei istatymas suteiks tokia teise, ko pasekoje bus sudarytos salygos tai daryti namuose, visi tik paplosim dziaugsmingai uz galejima rinktis ir bus nuostabu, kad tai bus daroma atsakingai, atsizvelgiant i istatymus, nes istatymo nustatyta norma pagaliau leis tai igyvendinti, atitinkant protingumo ir teisingumo bei saziningumo principus…..
    ……Vienintelis dalykas, kad matyt tikrai reiktu priimti si sprendima, nes visgi atsirado gimdymu namuose, kurie baigesi mirtimi……. Visgi, as uz ta istatyma, nes geriau jau jisai, remiantis protingumo, saziningumo, teisingumo kriterijais, negu moterys, besiryztancios gimdyti namie be akuseriu pagalbos…..Juk atonijos patologija be jokios pagalbos baigtusi liudnai…ir gali buti, kad gydytojai pas mama jau nespetu…Visgi tiketina, kad mamai pasirinkusiai rizikuoti, profesionalus medikas tikrai sumazintu rizika…As uz si istatyma, kuris suteiktu galimybe tik del to, kad drasios ir stiprios moterys, patirtu kuo mazesne rizika!!!As ir uz informacija, kad moterys zinotu ne tik teigiamas grazias istorijas, bet ir tos, kurios pasibaige liudnai, kad priimtas sprendimas nesukeltu noro liudeti…Gal reiktu apklausti ne tik ta zmogu, kuris prieme gimdyma, bet ir ta, kuris neteko kudikio??????
    …Asmeniskai, as dziaugiuosi, kad priemiau sprendima gimdyti ligonineje, kur ne tik buvo suteikta kvalifikuota keliu mediku pagalba(akuseres, akuserio – ginekologo, gydytoju, anesteziologo, etc.), bet taip pat buvo aktuali ir medicinine iranga…… Todel linkiu visoms moterims laimingos pabaigos, kad karstai diskutuojantys psichologai neturetu nauju klientu del nesekmingai pakrypusio gimdymo; linkiu sulaukti istatymo, kuris garantuotu mazesne rizika; linkiu, kad vaikai butu sveiki ir kad sprendimas butu priimtas atsakingai…..Daznas remiames savo patirtimi, tad linkiu, kad visoms moterims ji butu su kuo maziau rizikos atsiminimu….nes gimstamumas Lietuvoje ir taip labai mazas….

  33. Virga:

    Pagarba autoriui uz tokius gražius žodžius, matosi, kad žmogus kalba nuoširdžiai. Bet, deja, autorius turbūt nėra labai kompetetingas akušerijos srityje. Todel nederėtų rašyti tokių straipsnių, kurie, deja, yra pakankamai “įkvepiantys” del savo struktūros ir gražių žodžių. Gerbiamas Autoriau, as tiku, kad Jūsų norai patys graziausi, bet nereiketu kurstyti tokiu aistrų ir įtakoti žmonių pasirinkimo. Tai galetų daryti bent jau kompetetingi zmones. Ar jus jaučiate, kad galite prisiimti atsakomybę uz žmonių sprendimus, kuriems, galbut, padarys įtaką perskaitytas Jūsų straipsnis? Gal geriau palikime tai spresti kompetetingiems asmenims?
    Sutinku, kad vaiko gimimas yra neeilinis ivykis, bet nereikia to per daug psichologizuoti ar mistifikuoti. Sunku patikėti, kad vaikas, išvydęs pasaulį savo namuose( kurie dar, beje, nereiškia, kad ir toliau bus jo namais) bus kažkuo pranašesnis uz tą, kuris gims ligonineje ir trečią dieną po gimimo atvyks i tuos pačius namus 🙂 Na, sakykit, ka norit, niekas neirodys, kad šiuo atžvilgiu yra koks nors skirtumas tarp vaikų. Deja, įvykus komplikacijai ( neduok, Dieve), tas skirtumas gali buti lemiamas…Nenoriu net isivaizduoti, kas būtų, jei namuose gimdant, prasidetų, pvz., masyvus kraujavimas ar gimtų pridusęs vaikutis, kuriam būtinas gaivinimas…ar daug kitų komplikacijų, kurioms koreguoti turimas laikas-vos kelios minutės. Ir kurioms išsivysčius, net salia esantis gydytojas ne visada galetų tinkamai padeti, neturėdamas atitinkamos įrangos ir priemonių. O tokių komplikacijų rizika VISADA yra, net esant sveikiausiai gimdyvei ir iš pažiūros sveikiausiam vaisiui. Svarbiausia, kad vaikas ir motina būtų SAUGŪS, kad be reikalo nebūtų rizikuojama jų sveikata. Ir ypač vaiko sveikata, nes jis dar nepajegus pasirinkti ir pareiksti savo nuomonės, ar nori rizikuoti. As net is savo patirties galiu pasakyti, kad už tai, jog auginu sveiką vaiką, galiu būti dekinga ir gydytojams, buvusiems gimdymo metu šalia manęs ir operavusiems mane, kai iškilo būtinybė. Operacijai buvo pasiruošta žaibiškai, ir viskas buvo atlikta labai greitai, nepakenkiant vaiko sveikatai. Kažin, kaip butu pasibaigę, jei bučiau gimdziusi namuose…Tam ir yra medicina, kad suteiktų žmogui pagalbą, įmanomą taikant visas šiuolaikines priemones. Neraginkime žmonių grįzti i akmens amžių. Ir nereikia gąsdinti zmonių baisiomis sąlygomis ar dideliais pinigais. Nezinau, kaip buvo tarybiniais laikais, bet dabar tikrai gimdyvės turi labai daug teisių ir i jas žiūrima su ypatingu demesiu ir atsakomybe. Be to, dabar niekas nedraudžia būti šalia vyrui ar kitiems šeimos nariams, jei tik patys nori. Ir vaikutis nuo pat gimimo paliekamas su mama. Ir nereikia tų kalbų, kad neva būtinos dovanos daktarams. Pati esu gydytoja ir puikiai žinau, kad nėra taip, kaip pas mus madinga kalbeti.
    Ir apskritai, manyčiau, kad daugiau reiketų kreipti demesį i tai, kaip vaikas auga, kokioje aplinkoje, ar yra mylimas ir gerbiamas. Vien tai, kad jis gims namuose, o ne gydymo istaigoje, dar nereiškia, kad jis bus laimingesnis.

    • Daiva:

      Smagu,kad tamsta esate kompetetinga akuserijos srityje.Taciau neturetumete autoriaus kaltinti. Jis pabreze, kad svarbu LEISTI zmonems pasirinkti. Jis nepabreze,kad gimdymas namuose yra GERIAU nei ligonineje.
      Nepasakyciau,kad DABAR yra ziurima su ypatingu demesiu i gimdancias. Ligoniniu personalas vis tik tebera atsizvelgiantis i pacientes kaip i objektus,kurie priklauso gimdymo metu JIEMS. Tikiu,kad yra ir kitokiu medicinos darbuotoju,bet pastaruju nera daug.
      Linkiu Jums sekmes jusu pasaukime. Taipogi linkiu pasiskaitineti uzsienio literatura, bei tyliai,nusimetus medikes statusa, pasiklausyti gimdziusiu namuose moteru pasakojimu. Tai ne mitai-realybe.

      • Virga:

        Nea…skaitant šį straipsnį, iš visa ko matyti, kad gimdymas gydymo įstaigose-blogis, o namuose-gėris. Beje, jei autorius taip nemanytų, turbūt ir tokio straipsnio apie pasirinkimo laisvės suvaržymą nebūtų.
        Sutinku su Jumis, kad pas mus gal trūksta gimdyvėms dėmesio, psichologine prasme, ypač valstybinėse įstaigose, kur nėra tokių komfortabilių sąlygų, aplinkos, kokios galbūt norėtųsi, galbūt ne visada ir medikų elgesys pateisina pacienčių lūkesčius. Bet aš ne tokį dėmesį turėjau omeny. Bet dėmesį medicinine prasme, jei galima taip išsireikšti, t.y., vaiko ir gimdyvės SAUGUMO užtikrinimą. O šiuo atžvilgiu, patikėkit, Lietuvos ligoninėse nėra jau taip prastai, kaip galbūt daugelis mano. Mano nuomone, tai būtent SAUGUMAS ir yra prioritetas, o ne kažkokie “psichologiniai dalykai”, graži aplinka, šypsenos ir t.t. Tai, aišku irgi svarbu, bet ne pirmoje vietoje.
        Deja, ne visi žmonės tai supranta, būtent todėl, kad paprasčiausiai trūksta kompetencijos šituose dalykuose. Tai va dėlto ir kuriami įstatymai, galintys apsaugoti žmogų nuo neprotingo pasirinkimo. Tuo reikia tik džiaugtis, o ne eskaluoti kažkokių teisių ar laisvių “suvaržymą”.
        Užsienio literatūra tenka paskaityti. Nežinau, kaip tuose užsieniuose su gimdymu namuose, ko nežinau, nekomentuoju. Bet užtat žinau, kad tai, kas vyksta pas mus, galima pavadinti jei ne kriminalu, tai bent jau baisiausiu neatsakingumu. Statoma ant kortos dviejų žmonių sveikata ir net gyvybe. Ir vardan ko?

        • Emilija:

          Vardan ko? Gal vardan tų “kažkokių psichologinių dalykų”? Nuo kurių, deja (deja Jums, kadangi taip juos nuvertinate) priklauso tiek daug – ir gimdymo eiga, ir sveikimas po ligos, ir iš viso, ar ligos atsiranda, ar ne. Tikrai nerodo aukšto išsilavinimo “psichologinių dalykų” nuvertinimas. Kol nebus atsižvelgiama į tai, kaip žmogus jaučiasi, toli nenueisim. Ačiū, kad padėjot suprasti, ko tiek daug žmonių nepamato – kad jausmai svarbu, kad jausmai pakreipia mūsų gyvenimus viena ar kita linkme…

          • Gyventojas:

            Vis nuklystat į lankas. Esme, kad žmogus turi galėti pasirinkti ir dlė tokio veiksmo turi turėti teisę netapti nusikaltėliu. Ir būtent nereikia čia nieko mistifikuoti. Tiesiog, nejaugi manot kad labai malonu gulėti ligoninėj???????????????????????

            • Girdima tik viena nuomone:

              Akivaizdu, kad p.Virga labai teisingai viska isreiske, bet jus negirdit…nzn, gimdziau ligoninej, akuseres, gydytojai buvo nuostabus, ir nemokejau jokiu pinigu, kurie taip garsiai pristatomi p.Viduno…Ir vyrui leido buti, ir mociutem….daznai dar daug kas priklauso nuo gimdyves, ne visi mokame buti geri ir malonus, jei matome tik bloga….P.Emilija, o kaip su psichologiniais dalykais tiems, kurie prarado kudikius, gimdydami namuose? p.gyventojas, ligoninej nieks turbut nenori guleti, bet ne visada yra pasirinkimas…juk jei luzta kaulas, daroma operacija, namie operaciju nedarom ir kaulu negipsuojam, visgi vaziuojam i tas baisias ligonines….p.Virga, yra apie tai, kad butu suteikiama tokia teise, ko jus negirdit, bet tik tokiu atveju, kad viskas butu daroma remiantis protingumo, teisingumo ir saziningumo kriterijais, istatymo numatyta norma, kaip mineta komentaruose…Na bukit gi pagaliau protingi ir sugebekit isgirsti kita zmogaus nuomone…ir p.Daiva, jei jus zinosit savo teises, pagarbiai elgsites su gydytojais, tai ir su jumis pagarbiai visi elgsites..Kaip sauksi, taip atsilieps…..

              • girdima tik viena nuomone:

                Ir dar akivaizdu, kad p.Virga isreiske nuomone, o jus jei iskart pradejot reiksti priekaistus del medikes statuso…Priimkit kita nuomone, isgirskit ir tuos, kurie prarado kudikius, nes gal dvasine pribuveja nebuvo kompetetinga????kodel visi apie tai nutyli??????

              • Emilija:

                O kas prarado kūdikį, tai ar namie, ar ligoninėje taip pat skaudu ir liūdna. Ir, deja, net ir naujagimiai mirtingi, netgi dažniau, nei mums to norėtųsi. Bet juk pribuvėją, akušerę, kurią kviečiamės į namus taip pat atidžiai renkamės!! Juk matosi, kuris žmogus patyręs, kuris tik akis dumia. Ir su akušere ar pribuvėja, kuri eina į namus (kiek teko skaityti užsienio patirtis) paprastai užmezgamas artimas kontaktas, padedantis įvertinti pasitikėjimą ir rizikas. Ir jei žmogumi pasitiki, tai pasitiki, kad jis padarė viską – kad numatytų rizikas, kad laiku jas pastebėtų, kad padėtų, jei įvyksta tai, ką sunku numatyti. Galima daug ką prigalvoti – o kaip, jeigu. O kaip jaustis, jei žinai, kad jei ne neteisingi gydytojų sprendimai, vaikas būtų gyvas ir sveikas? Jei imi suprasti, kad būtum pasirinkęs kitą gydytoją, būtų sveikas vaikas? Visuomet darom pasirinkimus ir priimam jų pasekmes. Tik medikai labai moka užglaistyti savo klaidas ir išpūsti nuopelnus, tai jais lengva tikėti. O tikėti, kad gimdymas daugeliu atveju pasibaigia laimingai, jei niekas nesikiša, netrukdo, nesistengia pagreitinti ir pan, sunku. Nes įpratę prie ligoninių ekstra atvejų, gyvybių gelbėjimo, reanimacinių ir pan. Bet ar tai tikrai tiesa? Ar tikrai medicininis gimdymas yra išeitis?

          • Virga:

            Gal aš nelabai aiškiai parašiau savo mintis, tikrai nesu tokia kietakakte, nuvertinanti žmonių jausmus. Priesingai, manau, kaip ir Jūs, kad jausmai labai labai svarbu ir gerbiu žmones taip manančius. Be galo svarbu, kaip jaučiasi moteris, būdama nėsčia, taip pat gimdydama. Bet aš tik norėjau pasakyti, kad gimdant SVARBIAUSIA yra saugumas, nereiškia, kad visi kiti dalykai nieko verti, tik jų negalima statyti į pirmą vietą šiuo atveju. Todėl ir paklausiau-vardan ko statoma žmonių gyvybė ant kortos? Tuo labiau, VAIKO gyvybė. Negi vardan to, kad, kaip čia išsireiškė vienas ponas, kad nemalonu guleti ligoninėje? Sutinku, tai nedidelis malonumas ir niekas to nenori, bet nejaugi galima rizikuoti savo vaiko gyvybe dėl poros dienų ligoninėje išvengimo? Na, atleiskit, bet šito niekaip nesuprantu.
            Nebūtų nieko tragiško gimdyti namuose, jei būtu užtikrintas maksimalus saugumas, prilygstantis saugumui gydymo įstaigoje. Tikrai nemanau, kad tokiomis aplinkybėmis atsirastų norinčių vykti i ligoninę. Galbūt ateityje taip ir bus, ir tikrai būtų be galo džiugu:) Deja dabar realybė yra kitokia, ir kolkas, deja, reikalingi įstatymai, reguliuojantys tuos dalykus. Pačių žmonių labui.

            • melas:

              Va butent, p.Virga, puikiai suprantu jus…Juk dabar, veikiami tokiu straipsniu, dvasiniu pribuveju ir etc, zmones taip rizikuoja, kad praranda kudikius…. Na galu gale, pradekim mastyti ir elkiames atsakingai!!! juk kai matom avarija – iskvieciam greitaja, jei skauda danti – einam pas dantista, jei susilauzom koja – patys negipsuojam, jei umi alergija – vaziuojam pas gydytoja, jei meningokine infekcija – begte skubam pas gydytojus!!!!!!tame ir yra esme, kad kalba apie baisia rizika…dabar isivaizduokime, kad butu, jei anksciau minetais atvejais, nebutu kvailifikuotos pagalbos!!!!MIRTIS

        • Saga:

          “Visuomenės daliai, kuri pasisako prieš namų gimdymus gal derėtų paaiškinti, kad į jų teises rinktis gimdymui medicinos įstaigas niekas nesikėsina. Tiesiog turi būti toleruojamas ir kitaip galvojančiųjų pasirinkimas – taip yra daugelyje pasaulio šalių, kur gerbiamos žmogaus teisės.”

      • rekte rekim:

        p.Daiva, autorius agituoja ir tai yra akivaizdu……Jums linkiu pasiskaitineti uzsienio literaturos statistika ir kiek tokiu zmoniu lankosi pas psichologus…….ai, bet visada pasilyginkim su kokia Norvegija, kurios socialines garantijos, uztikrina visakeriopa pagalba….pasilyginkim su sveicarija…….. kalba yra apie sauguma, apie istatyma, apie sumazinta rizika….Visi uz leidima rinktis, bet uz sauguma….

        • Saga:

          Visuomenės daliai, kuri pasisako prieš namų gimdymus gal derėtų paaiškinti, kad į jų teises rinktis gimdymui medicinos įstaigas niekas nesikėsina. Tiesiog turi būti toleruojamas ir kitaip galvojančiųjų pasirinkimas – taip yra daugelyje pasaulio šalių, kur gerbiamos žmogaus teisės.

  34. Ačiū:

    Ačiū už šviesias, teisingas mintis!

  35. Puikus sraipsnis:

    Skaitai ir matai tiesą- tai kas tikra, atvira, žmogiška. Pasirodo Lietuva pilna puikių, nuostabių žmonių, galinčių ir turinčių ką pasakyti, atskleisti visa ko esmę. Tikiu, kad jūs nestovėjote po medžiu, nes tai tik teroro tęstinumas, kuris paliečia vis naujas visuomenės grupes.

  36. Kiek galima plyšauti, ponai, kad kažkas kažką nuskriaudė? Yra įstatymai ir jų privalu laikytis. Kovokite už tai, kad būtų leista rinktis, kur gimdyti, bet tik medikams įvertinus, ar moteris sveika, ar normali nėštumo eiga, kokia kūdikio padėtis, ar bus galima suteikti būtinąją pagalbą namuose jos prireikus, ar pakanka juose higienos, ar patogu būtų išvežti gimdyvę į ligoninę, jei to reikėtų. Tik tada sprendžiama, galima arba negalima gimdyti namuose. Ar jūs norite ar nenorite įsiklausyti, kad pirmiausia aplinka turi būti saugi tiek moteriai, tiek kūdikiui? NEGALIMA gimdyti bet kur ir bet kaip, rizikuoti 2 gyvybėm. Šį kartą aš už teisėsaugą.

    • Li Bo:

      Taip, jei žmogaus gyvybė priklauso valstybei. Bet kaip tada galima kalbėti apie bet kokias laisves? O šiaip tai koks kieno reikalas ką kas daro su savo sveikata ar gyvybe. Kūdikiai žalojami ir miršta ir valdiškose ligoninėse, ir privačiose klinikose, taip jau būna. Jei jau valstybei taip parūpo, tai tegu sudaro galimybes atsakingai rinktis, o ne taip kaip dabar- jie, matai, nuspres už mamą kur ir kaip gimdyti ir dar privers, kad taip ir būtų. Fui, nekenčiu tų valstybinių utėlių.

  37. Artūras Gotautas:

    Nėra kelių į Laimę,Kelias yra Laimė 🙂

  38. Daiva:

    Nuostabu!!! Sudeta sventa teisybe! Tik noriu prideti viena-citata is straipsnio:”Be to, seksualinė sueitis kaip malonumo šaltinis būtų atskiriama nuo dauginimosi funkcijos – ar tai nėra jau šiandieninė svajonė?” TOJI SVAJONE JAU NEBERA SVAJONE,BET REALYBE!!!
    NEREIKIA NET IRODINETI, ISIJUNKITE TELEVIZORIU.SUEITIS KAIP MALONUMU SALTINIS TAPO REALYBE SUPAZINDINUS VISUOMENE SU KONTRACEPTINEMIS PILIULEMIS.

  39. Dainius Razauskas:

    Nuoširdžiai pritariu, Vyti, tavo šviesiam rašiniui. Kitiems noriu priminti, kad jo esmė – netgi ne gimdymas ar negimdymas namie, bet teisė-saugumo teroras. Jeigu apsidairytumėt, kiek įstatymų ir kiek teismo sprendimų aplink nevykdoma, suprastumėt, kad čia vykdyti ar nevykdyti įstatymą ir teismo sprendimą kaskart nusprendžia „Kažkas“, ir tai tikrai jau seniai nebe teisinė valstybė ir, tiesą sakant, seniai nebe mūsų Valstybė… „Potomu-čto“ yra raktinė mantra, Vytis puikiai žino, ką kalba. Motyvas yra ne logika, netgi ne interesai, o toks mėsinis, zėkinis pranašumas. Jo kvapą jau kelinti metai vis stipriau jaučiu. Valdžios įstaigos nebegina piliečių, bet mėgaujasi savo pranašumu prie juos, o įstatymais tik nuo jų skundų lengvai apsigina ir nuo to jaučia tik dar didesnį pranašumą. Teisės ir teisingumo Lietuvoje nebėra, nes jam įgyvendinti negana įstatymų ir poįstatyminių taisyklių, – reikia, kad kažkas NORĖTŲ jį ginti. Formalūs įstatymai ir taisyklės, deja, labai lengvai paverčiami neteisybės ir prievartos priemonėmis. Jeigu mes kaip nors kada nors dar susitelksime, tai jie dar sutiks „vertą priešininką“, kaip rašė Vytis, – laisvus, vieningus, bebaimius piliečius, stojusius už Tėvynę. Jei ne, tai kartas nuo karto dar ne to pamatysime. Jau ir dabar vasario 16-oji yra bene baisiausia valdžiai šventė, reikalaujanti didžiausio “saugumo”. O netrukus dar kovo 11-toji… (-:

  40. I viena puse:

    Siaip akivaizdu, kad net zmones, kurie yra pries gimdyma namie, yra uz istatyma, suteikianti galimybe rinktis…taciau tie, kurie uz gimdyma namie ar uz si straipsni, negirdi…Girdi save ir savo nuomone….Tie, kurie uz istatyma ir pries gimdyma namie, yra uz ji, kad visi butu apsaugoti nuo rizikos.. Ieskom “raganu”, “tarybu Lietuvos”, “malonumu saltiniu”,”valstybiniu uteliu”, ” bebaimiu pilieciu”, ir t.t. Visur viskas blogai, ziauru, brangu, kokia niekinga ta Lietuva…. Nu jeigu jums taip blogai Lietuvai, tai kodel neemigruojat? As Lietuva myliu, laikausi istatymu, nes aborigenu kultura man tolima, praleidineju zmones per pereja ir nesistebiu sia adminsitracine teises norma, nevirsiju greicio, noreciau kartais vaziuoti greiciau, bet neburnoju pries sia administracine norma; vedu vaikus i mokykla, nors puikiai turiu ziniu, kad mokyti juos namie; moku mokescius, nors kai kurie man atrodo per didelis, bet laikausi darbo teises normu; einu i baznycia, nes man tai suteikiama tokia teise; dziaugiuosi gyvenimu ir man gera sitoj Lietuvoj su visais jos trukumais ir istatymais. Leis gimdyti namie, bus dziugu, nors sios alternatyvos nesirinksiu, nes niekada sau neatleisciau, jei zinociau, kad as kalta del kudikio sveikatos….O jus, p.Vidunai, paraset straipsni, musant tik i vienus vartus…Jei nori pateikti objektyviai informacija, ne tik paskelbkite B.K. skleidziama info, bet gal pakalbinkite ir l.nukentejusiaja puse, tie, kurie prarado kudikius……Nes tai visiskai neobjektyvus straipsnis, tas pats, kas apkaltinti zmogu, neisklausius abieju pusiu…Kai rodo kaltinamuju suola, visada jo gailisi artimieji, draugai ir etc…O kur kitas suolas????ar ji pamirsome????ka kitiems daryti????negi mes neturime nuomones????

  41. Evelina:

    Labai teisingas straipsnis. 🙂 Mes laukdamiesi savo kūdikėlio, labai intensyviai ieškojome dvasinės pribuvėjos, bet tardymai jau buvo prasidėję ir prisišaukti nieko nebuvo įmanoma. Netekę vilties net ir ligonines važiavom apžiūrėti, tam, kad psiprasti su mintim, jog teks gimdyti ligoninėje. Labiausiai nustebino daktarų atsainus požiūris – iš mūsų tik pasijuokė, atseit jokių ekskursijų nedarom, kai reiks tai ir atvažiuosit, o jau mes žinom ką darom. Pala, o tai kaip mes? Aš irgi noriu žinoti, nenoriu būt tik mėsa gulinti ant gimdymo stalo. Tas apsilankymas pas medikus mus dar labiau paskatino gimdyti namie, kad ir dviese. Gimdymas buvo labai lengvas, vandenyje skausmai visai dingo, tarp sarėmių abu su vyru miegojome. Taip ramiai, tyliai ir jaukiai į pasaulį atėjo mūsų sūnus. Džiugiausia, kad pirmą, ką jis išvydo ir pajautė šiame pasaulyje – tai tėčio laimingą veidą, ir švelnias jo rankas. Jokių ryškių šviesų, svėrimų, matavimų, adatų, trenkimo per užpakalį… Žinoma mes tam atsakingai ruošėmės: daug skaitėm, daug domėjomės. Žinojome rizikas, kada būtina važiuoti į ligoninę. Aš nesmerkiu moterų, kurios renkasi gimdyti ligoninėje – tai jų pasirinkimas, taip pat norėčiau turėti teisę ir į savo pasirinkimą. Juk kiekviena mama jaučia kas geriausia jai ir jos kūdikiui. Jei moteris jaučiasi saugi ligoninėje – prašom, o jei namie – tai jau “nusikaltimas”? Kodėl nebaudžia moterų, kurios NEATSIŽVELGDAMOS į dar negimusio kūdikio valią, jį išabortuoja? Kažin, kuris iš mūsų būtų norėjęs būti nužudytas dar įsčiose? O kur motinos, kurios žaloja savo vaisių nėštumo metu vartodamos alkoholį, rūkalus? Kur tada kūdikio valia?
    Juokingai man skamba “kūno sužalojimai”. Ligoninėse suplyšti – normalu, o namuose tai jau traktuojama kaip gimdyvės sužalojimas. Oi daug bylų būtų, jei visus tuos sužalojimus ligoninėje imtume teisti…
    Aš manau, kad šios bangos jau niekas nesustabdys. Vis daugiau šeimų domisi gimdymu namie. Čia gal panašiai bus, kaip su knygnešiais? Kuo labiau draudžia, tuo labiau žmonės įgauna jėgų kovoti už savo laisvę. Ryškiausia aušra būna po tamsiausios nakties. Jau liko nedaug laukti. 🙂

    • Gyventojas:

      Nežinau kokioje gimdykloje Jum teko apsilankyti, bet ekskursijos vedamos.
      Ir iš kur pas jus tiek fantazijų, turbūt iš filmų? Gimdėme 3 vaikus ir nei vienam niekas nepliaukšėjo per užpakalius, nespirgino niekas šviesomis. Vaikas visų pirma paguldomas ant mamos, ir niekas ten jo nekankina, kaip bandote įsivaizduoti. Svėrimai, prausimai tik po 2-3 valandų, ir trunka neilgai, toje pačioje patalpoje. Vėliau ir paskiepija (nesiskiepyti tikrai būtų kvailas išmislas).
      Dėl suplyšimo, profesionali akušerė sugebės geriau priimti, nei vyras, kuris net nežinos kur kaip palaikyt, kad to išvengt. Žodžiu viskas priklauso nuo konkrečios akušerės, ir kaltinti visas įstaigas yra nesąmonė.
      Neperseniausiai gimdėme Kauno klinikose ir buvo tikrai labai gera akušerė.

      Bet palaikau gimdančius namie ir visiškai nepalaikau šitų idiotiškų “teisėsaugos” atliekamų “tyrimų”.

    • go:

      išgirdau sau naują savoką “dvasinė pribuvėja”. Ta prasme, kad pasirodo būna dvasinės pribuvėjos ir, matyt, fizinės pribuvėjos.

      • p.Evelina prasau nemeluoti:

        P. Evelina, visas ligonines apvaziavau ir perziurejau, ir issirinkau man labiausiai patinkancia…Prasau nemeluoti, kad gydytojai neleidzia, nu labai negrazu…

        • Evelina:

          Labai garbingai atrodote apšaukusi melavimu. 🙂 Važiuodami mes irgi nemanėm, kad negalima apžiūrėti gimdyklų. Gal Kaune ir Vilniuje kitaip, ten konkurencija didesnė, bet Klaipėdoje kitų gimdymo namų nėra, tad ir medikai nesuinteresuoti. Juk vis tiek pas juos atvažiuosi.

  42. Kch:

    Straipsnis labai grazus, griebiantis uz sirdies, bet tai tikro rasytojo skraipsnis, nes jis zino kaip paveikti skaitytoja… Rasytojas per visa rasini isvenge detaliai isnagrineti kodel visa tai daroma, kas negerai ir pan. Tokiu atveju reikia pasirinkti apie ka rasai apie gimdyma namuose, ar apie teisesaugu veikla, ar apie menininkus… Siuo atveju per teisesaugos siurkstumu parodant sutraumuota vaiku psichika ir pridedant dar visokiu sirdi graudinanciu aprasymu bandoma pateisinti gimdyma namuose. Zmogus pirmakart skaitydamas ir nieko nezinodamas tikrai jaucia uzuojauta ir bjaurisi zmogaus teisiu pazeidimu. Taciau reikia isigilinti i esme, kodel taip yra daroma. Taip galbut teisesauga galetu ir buti malonesne, svelnesne, betgi jie nepasirinks pas ka eiti – ar pas nusikalteli ar pas seima i namus. Visada isivaizduokite kaip jus elgtumetes jei dirbtumete toki darba. Gal ir jiems patiems sunku taip elgtis, bet kaip pasielgti, kad visi liktu laimingi – ir istirta byla ir niekas nenubaustas ir vaikai netraumuoti. Cia jau atskira tema, bet tikrai ne gimdymu namuose.
    Problema ta, kad kiek zinau nera priimto istatymo kuris leistu gimdyti namuose pagal motinos nora. Tai jus kovokit uz tai. Vienykites ir kai pasieksite to ko norite tada ir gimdykite kur tik norite, o dabar gal laikomes istatymu? Juk operaciju namie neatlieka? As irgi ligonines nemegstu, bet niekad nepagalvojau, kad mane namie galetu operuoti, juk ir tai galetume padaryti. Viskas imanoma, tik nesakykit, kad gimdymas jau kas kito. Sterilizuojam kambary, pastatom stala, ijungiam lempa, pasiemam instrumentus, pasikvieciam chirurga ir operacine namie. Chirurgas susirenka smutkes ir palieka jus. Jus savo lavoje sau ramiausiai issimiegate. Kam tos ligonines?
    Nepateisinu as akuseriu taip pat. Skaiciau straipsni pries tai irgi graudinanti, kuriame buvo uz sirdies griebiantys zodziai kaip ji galetu palikti vargse gimdyve… as suprantu kai buna atveju kai prasideda gimdymas ir nespeja atvykti greitoji ar pati gimdyve nuvykti, bet kai pati gimdyve samoningai pasirenka gimdyma namie tai jos visiska atsakomybe ir joks akuseris teisetai dirbantis tam neturetu pritarti. Cia tas pats kas narkotiku davimas narkomanui, nes jam reikia, nes jam negera….
    Priimkit istatyma ir prasom – mokama paslauga, atvyksta privatus akuseris (manau tokiu tikrai atsirastu) ir teikia visas apmokamas paslaugas kokiu tik panori.

    • absoliuciai pritariu KCH:

      As irgi galvoju, kodel kai skauda danti, einam pas gydytojus, taigi issitraukit arba vyro visada ar zmonos galima paprasyti, kad sutaisytu, arba dvasinio gydytojo, kad ateitu i namus, paguostu….Priims istatyma, darykit, ka norit, bet gal nesitaisom patys dantu su dvasiniais patarejais????

  43. one:

    Straipsnis tiesiog tobulas. Kai kuriuos teiginius verta atmintinai išmokt.

  44. two:

    visi žinome kas per pastaruosius 4 metus “įkvėpė teisėsaugą tokiam masiniam ir “neteisingam” baudžiamajam persekiojimui. O gal įvardinti vardu?
    Visada taip yra ir bus: viešai egzekucijai ploja visi, išskyrus tuos, kurie ant laužo. Bet juk nežinai, žmogau, kurioje pusėje atsidursi….

    • rekte rekim:

      klajones klajones klajones, zmones, jums rreikia psichologo pagalbos ir skubios…

      • Vilda:

        rekte rekim pats ir rekia labai garsiai. Diskusija kilo del dvieju dalyku: neprofesionalios, manau, tyrimo ir pateiktu kaltinimu eigos, taip pat neprofesionalios, manau, gimdymo paslaugos ligoninese. Kodel kilo klausimas del galimybes gimdyti namuose? Del blogos prieziuros ir daugybiniu visokiu traumu gimdant ligoninese. Pirma, tik ka paskelbta, kad Lietuva pirmauja globos vaiku su negalia namu skaiciumi. Vadinasi, ligoninese teikiamos gimdymo paslaugos labai nekokybiskos, jeigu tiek daug vaiku su cerebraliniu paralyziumi, psichine negalia ir kt. turi gyventi slaugos ir prieziuros namuose. O kur dar kysiu reikalavimas, as manau? Tad teisesaugos istaigos privalo isanalizuoti padeti ligoninese, gal net sekti pasiklausymo ir filmavimo aparatura kiekviena atveji, ar imami kysiai, ar gerai teikiamos paslaugos ligoninese, galu gale, ar istatymai draudzia pagimdyti vaika namuose, gatveje, automobilyje, t.y. pakeliui i ligonine? Gera ligonine visada sulauks pirmenybes pasirenkant, kur gimdyti. Vaiku gimimui Lietuvoje turi buti suteikiama ypatinga prieziura.

  45. Onute:

    Taip, taip, ir ta ypatinga prieziura gali suteikti tik “dvasines pribuvejos”. Salin daktarus, griaukim ligonines, velniop, kam ju reikia. Juk galima bobute pasisamdyti, ir gimdymus priims, ir apendicita isoperuos, ir danti uzplombuos. Ir tada Lietuva nebepirmaus pasaulyje pagal neigaliu vaiku skaiciu. Tiesiog stebins pasauli puikiais pasiekimais!

  46. brolis:

    Tokia daugybė straipsnių apie mažutę gimimų dalį. Gal kas nors žino, kiek, šį vasario ar sausio mėnesį, Lietuvoje gimė vaikų iš viso? Ir kiek buvo padaryta abortų bei kiek buvo fiziniai ar psichologiniai sužalota moterų jų metu? Daugumoje tai juk jaunos mergaitės, didelėje medžiaginėje ir dvasinėje krizėje, kurios tikrai yra reikalingos mūsų visų ypatingo dėmesio ir paramos.

  47. lipsnioji:

    Galu gale, man labai idomu ir puiki izvalga, kad taip liaupsinimas gimimas.lt buvo ikurtas tik tada, kai atsirado gresme del kaltinamumo, o tuo metu jau 20 metu sau vertesi ir vargo nemate, net neturedami medicininio issilavinimo…O zmones, pazeisdami, pagrindine vaiko teise – saugu atejima i si pasauli..Tevai, egoistai, galvojantys tik apie tai, kas jiems svarbiausia

  48. matyt:

    jau galetu p.Vidunas koki straipsni nauja parasyt…..

  49. Svaja:

    Nuostabu, kad yra tokių žmonių, kurie nebijo būti savimi, ir turi drąsos apie tai viešai kalbėti.Nepaprastai gera pasidaro, kai sužinai kad nesi vienas taip mąstantis ir gyvenantis. Tai tarsi gyvenimo egzaminas, kurį lengviau išlaikyt susibūrus.Ir parodyt kiek tavo gyvenimas yra tikras, kiek suvaržytas baimių ir iliuzijų.

  50. Nuomonė:

    Perskaičius komentarus, akivaizdu, kaip mėgstame apsispręsti už kitą, “paprotinti” kitą ir įvynioję į savo baimių, patyrimų “palutę” visa tai bandome įbrukti kaip neginčijamą ir vienintelę tiesą:) O, rodos, ir vieni – esantys “už”, ir kiti – esantys “prieš” gimdymus namuose – turėtų tik rasti susitarimą, kuris leistų gimdyvei rinktis ir, kiek tai įmanoma, užtikrintų sėkmingą naujos gyvybės atėjimą.
    Autoriui dėkui už nuoširdumą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: