Minint dailininko K.Žoromskio 100-asias gimimo metines atidaryta paroda „Spalvos virpėjimas“

K.Žoromskis | K.Millaševičiūtės-Žoromskienės arch. nuotr.

Šiemet, kovo 4 dieną, minint šimtąsias dailininko Kazimiero Žoromskio gimimo metines, Žilinsko dailės galerijoje Kaune atidaryta dailininko darbų parodą „Spalvos virpėjimas“.

Kritikai sako, kad pasaulyje pripažintas lietuvis sukūrė oparto meno atšaką – nepakartojamą optinio impresionizmo stilių.

Parodoje lankytojų laukia ankstyvieji dailininko darbai ir kūriniai iš ciklų „Sienos“, „Skelbimų lentos“, „23-oji gatvė“ bei iš „Trijų dimensijų serijos“.

„Vienintelė mano svajonė, neprarandant lietuviškumo, pasiekti garsiųjų tapytojų šedevrų lygį, kad vėliau mano drobes būtų galima pargabenti į Lietuvą“, – taip savo kūrybinį credo yra apibūdinęs maestro.

„Daugelį metų gyvendamas ir kurdamas priverstinėje emigracijoje, toli nuo Tėvynės, K.Žoromskis niekuomet neprarado vidinio ryšio su Lietuva. Pažinęs Europos muziejų šedevrus, vėliau – moderniojo meno paskatintas naujiems ieškojimams ir atradimams, savo kūryboje išsaugojo lietuvių puoselėjamas dvasines vertybes. Sujungęs geriausius europietiškos tapybos ir savos tautos estetikos tradicijas su Niujorko mokyklos įkvėptomis naujovėmis, dailininkas tyrinėjo optines šviesos sklaidos problemas spalvoje. Jis išplėtė oparto koncepciją ir pasak Prancūzijos meno akademijos generalino sekretoriaus Arnoldo Doterivo (Arnaud d‘Hauterives), sukūrė originalią oparto meno atšaką – unikalų optinio impresionizmo stilių. Jo kūryba – tai savotiškas estetinis tiltas, nutiestas tarp dviejų pasaulio žemynų ir mažytės Lietuvos“, – teigia menų mokslų daktarė Kristina Miklaševičiūtė-Žoromskienė.

Pasak dailėtyrininkės, parodoje eksponuojamuose „Sienų“, „Skelbimų lentų“ cikluose Žoromskis sieja tikrovės įspūdį ir abstrakciją. Paveikslai nutapyti tarsi iš plonyčių skaidrių šviesos sluoksnių. Kūriniuose improvizuojamos gyvenimo nuotrupos, panaudojamos tik būtinos kompozicinės struktūros: spalvinių dėmių plokštumos, abstrahuotų linijų formos, netikėtai atsiradusių raidžių fragmentai. Ciklo „23-oji gatvė“ paveikslai tai išraiškingai, įdomiai sukomponuoti, kupini fantazijos bei subtilaus humoro kūriniai. Čia dailininkas neretai kuria šiuolaikinio žmogaus dialogą su praeitimi. „Tai mano humoreskos“, – sakydavo tapytojas. Kiekvienas „Trijų dimensijų serijos“ paveikslas turi savitą struktūrą ir koloritą, užburia nežemiška nuotaika, pakylėja virš kasdienybės ir buities. Kurdamas gilios erdvės iliuziją, Žoromskis rėmėsi esminiais optikos dėsniais ir spalvų spektro principu. Meno pasaulyje „TDS“ paveikslai buvo įvertinti kaip vienas didžiausių dailininko laimėjimų.

K. Žoromskis 1942 m. baigė Vilniaus, 1945 m. – Vienos dailės akademijas, 1946 m. studijavo Romos dailės akademijoje. 1943–1986 m. gyveno ir dirbo kūrybinį bei pedagoginį darbą Austrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kolumbijoje ir JAV. 1986 m. grįžo į Lietuvą. Dalyvavo parodose Madride, Vašingtone, Niujorke, Paryžiuje kartu su Marku Šagalu, Karelu Apelu, Salvadoru Dali, Maksu Ernstu ir kitais įžymiais XX a. menininkais. Žoromskio kūrinių yra Europos ir Amerikos muziejuose, biografija ir paveikslai įtraukti į pasaulio dailininkų žinynus, o nuopelnai įvertinti aukštais Lietuvos ir JAV apdovanojimais.

Paroda parengta iš Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių veiks iki kovo 31 dienos.