Naujausi Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad raudonosios nykštukės gali turėti daugiau gyvybei tinkamų planetų, kurios aplink gimtąją žvaigždę skrieja gana artimomis orbitomis, todėl galima daryti išvadą, kad artimiausia gyvybei tinkama egzoplaneta gali būti tik už 13 šviesmečių, o kosminiais masteliais tai – „už kampo“.
Harvardo universiteto astronomai išnarinėjo NASA kosminio teleskopo „Kepler“ planetinės paieškos duomenis ir nustatė, kad net 6 proc. stebėtų raudonųjų nykštukių gali turėti Žemės tipo planetą. Raudonosios nykštukės – žvaigždės, turinčios žemą efektinę temperatūrą ir mažą skersmenį (20–80 proc. Saulės skersmens). Tačiau jų populiacija Paukščių Tako galaktikoje gali siekti tris ketvirtadalius.
Aplink mažesnę žvaigždę planetos skries arčiau jos, kad gautų pakankamai šilumos, o tai reiškia, kad į gimtąją žvaigždę planeta bus atsukusi tik vieną pusę. Tačiau storas atmosferos sluoksnis ir gilus vandenynas gali perkelti dalį šilumos į tamsiąją pusę.
