Trys istorikai, Darius Staliūnas, Rimvydas Petrauskas ir Dangiras Mačiulis, Taikomosios dailės muziejuje pristatę knygą apie tai, kaip skirtingais laikais buvo vertintas Žalgirio mūšis, išjudino istorijos visuomenę. Autoriai teigia, kad istorinis mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu.
„Knygoje labai daug kalbama apie tai, kaip keitėsi lietuvių visuomenėje požiūris į Žalgirio mūšį. Mes bandome parodyti, kad atmintis apie Žalgirio mūšį egzistavo visą laiką, bet tokiu labai reikšmingu istoriniu įvykiu, kuris yra viena iš centrinių lietuvių atminties vietų, Žalgirio mūšis tapo tik sovietiniais metai. Jeigu tiksliau, tai maždaug nuo Antrojo pasaulinio karo metų“, – pasakoja knygos autorius dr. Darius Staliūnas, jį cituoja LRT televizijos laida „Panorama“.
Istorinėje studijoje autoriai kelia klausimą – kas vis dėlto lėmė ir lemia tokį ilgą ir nesibaigiantį vėlyvųjų viduramžių mūšio atminimą? Ar efektinga lenkų, lietuvių ir rusėnų ginklo pergalė? Ar mūšis išties buvo toks reikšmingas, kaip jį įvertino vėlesnės, visų pirma nugalėtojų, kartos? Knygoje pristatoma Žalgirio mūšio vertinimų kaita lietuvių, vokiečių, lenkų, baltarusių bei ukrainiečių visuomenėse – tiek istoriniuose dokumentuose, tiek grožiniuose kūriniuose.
Atskleidžiama, kaip ir kodėl kito Žalgirio mūšio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje: kaip lenkiškoje tradicijoje jis turėjo tarnauti lenkų ir Jogailos vaidmens sureikšminimui, kaip lietuviai pergalę priskyrė Vytauto sumanumui ir drąsai, o sovietiniai ideologai siekė šį istorinį mūšį paversti amžinu broliškų sovietinių tautų draugystės įrodymu.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
- Pristatomas filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
- Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
- Mokslų akademijoje pristatoma V.Žuko knyga apie Molėtų kraštą
- Išleista knyga apie marginimą – tekstilės dažymo teoriją ir praktiką
- Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
- Trakuose bus pristatyta R.Dichavičiaus knyga „Laisvės paženklinti“ ir fotoparoda
- Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga
- „Slaptuose Gorbačiovo archyvuose“ – niekur nepublikuota informacija apie Lietuvą
- Trakai kviečia susipažinti su Lietuvos karo aviacijos istorija
- Trakų pilyje vyks Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas ir knygos „Didžioji Lietuva“ pristatymas
- Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
- Taikomosios dailės muziejuje vyks istoriko Antano Tylos knygos apie LDK iždą pristatymas
- Apie Lietuvos kaip jūrų valstybės pradžią
- Lietuviškai kalbantis nelietuvis – kas?
- Naujojoje R.Flicko knygoje „Paskutinis traukinys“ – dramatiški pokario žmonių likimai
- Tarptautinė gotika Lietuvoje
Nenorime žvelgti į savo istoriją lietuvišku vertinimu. Turime laisvę pasirinkti istorinių batalijų prioritetą, kokiu Lietuvai ir Baltijos kraštui yra Didžioji pergalė Saulės mūšyje.
Niekam nereikalinga knyga, nes jaučiamas postmodernizmas istorijoje, kai viskas kaip gaidžių sumaišoma ir iškapstoma. Nėra vadovaujamasi Lietuvos tautine paradigma, o mus laikas, kaip tik palankus atstatyti nutylėjimus, istorijos iškraipymus, kuriuos mums keletą šimtmečių diegė imperinia kaimynai. Sovietiniais laikais buvo iškelta Žalgirio reikšmė, taip tai tiesa, bet JUk ir 19 a. lenkų rašytojas Sinkevičius iškėlė savo romanu, o ypač dailininkas Motieka su monumentaliu tapybos darbu “Žalgirio mūšis”. Dėl Smolensko pulkų dalyvavimo, tai juk visa tai Lietuvos Didžiosios kunigakštystės pulkai.
Gerai sakai – tai yra tikrų tikriausias pederastizmas.
Ne viskas yra taip, kaip pačiam atrodo -.Jano Mateikos paveiksle Vytautas kažkur antrame plane ir dar ne į priekį jojantis, bet tolyn, tik veidą atgręžęs.