Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės

www.alkas.lt
2013-02-05 09:15:31
9
Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės

Kas laimėjo Zalgirio mūšį?Vasario 6 d., trečiadienį, 17.30–18.30 val. LDM Taikomosios dailės muziejuje vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės. Istorikai D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas studijoje „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ atskleidžia kaip ir kodėl kito Žalgirio mūšio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje: kaip lenkiškoje tradicijoje jis turėjo padėti sureikšminti lenkų ir Jogailos vaidmenį, kaip lietuviai pergalę priskyrė Vytauto sumanumui ir drąsai, o sovietiniai ideologai siekė šį istorinį mūšį paversti amžinu broliškų sovietinių tautų draugystės įrodymu. Ir kodėl šis vėlyvųjų viduramžių mūšis turi keturis pavadinimus – Tannenberg, Grunvaldas, Žalgiris, Дуброуна?

Knyga pradedama mūšio aprašymų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpiu analize. Pirmoji mūšio aktualizacija pastebima XVI a. LDK raštijoje, kuomet Žalgiris tapo svarbia ankstyviausio lietuviško istorinio pasakojimo dalimi. Mūšis plačiai vaizduotas to meto kronikose ir metraščiuose, prisimintas ir politiniuose debatuose su lenkais Liublino unijos išvakarėse. Vėliau iki maždaug 1940 m., t.y., kol Lietuvoje dominavo antilenkiškas istorinis naratyvas, šis istorinis įvykis nevaidino svarbesnio vaidmens krašto istorinėje kultūroje. Išimtimi tapo tik jubiliejiniai – 1910 m., kai lenkai organizavo dideles iškilmes tuo metu Austrijos-Vengrijos imperijai priklausiusioje Galicijoje, pirmiausia – Krokuvoje. Tais metais visų ideologinių pakraipų lietuvių laikraščiai „prisiminė“ šią datą.

1910 m. jubiliejaus šventimas maksimaliai išryškino tai, jog šio mūšio vaizdinys yra kelių modernių tautų (lietuvių, lenkų, baltarusių) atminties kultūros savastis, o LDK simbolinio istorinės atminties kapitalo dalybos pasiekė savo apogėjų. Tarpukario Lietuvos atminimo kultūroje buvo apstu istorinių vaizdinių iš LDK epochos – pastarieji pirmiausia tarnavo lietuviško valstybingumo tradicijos liudijimui, o jų priešakyje stovėjo Vytauto Didžiojo vaizdinys. Žalgirio mūšio vaizdinys pirmiausia buvo pajungtas šio valdovo kulto kūrimui – pergalė šiame mūšyje laikyta geriausiu Vytauto Didžiojo karinio genijaus įrodymu. Tarpukario Lietuvoje Žalgirio mūšio vaizdinys intensyviai naudotas ir konstruojant pasakojimą apie senas šlovingas lietuviško ginklo tradicijas.

1940 m. Lietuvai praradus nepriklausomybę ir tapus Sovietų Sąjungos dalimi lietuviškoji atminties kultūra  buvo adaptuota sovietiniam istorinės atminties kraštovaizdžiui. Ypač plačiai Žalgirio mūšio vaizdinys naudotas sovietinėje antinacinėje propagandoje II pasaulinio karo metu.  Sovietiniame propagandos diskurse vokiečių naciai buvo paversti kryžiuočių ainiais, šiuos prisiekinėta sumušti surengus „antrąjį Žalgirį“, kuriame bus galutinai sutriuškinta „fašistinė gyvatė“. II pasaulinio karo metais Žalgirio idėja tarnauja kaip būsimo neišvengiamo nacių sutriuškinimo simbolis  ir kaip ryškiausias vaizdinys, liudijantis istorinę lietuvių ir slavų ginklo brolybę, kuri  naudojama iliustruoti taip vadinamajai „tautų draugystės“ ideologemai. Žalgirio simboliu tuo metu aktyviai naudojosi ne tik sovietinės Lietuvoje veikėjai, bet ir vyriausieji Sovietų Sąjungos propagandinio diskurso „inžinieriai“.

Pokariu, sovietinėje Lietuvoje, Žalgirio vaizdinys toliau visuomenės istorinėje atmintyje diegtas kaip istorinis („kovoje prieš bendrą priešą patikrintas“) lietuvių ir slavų tautų draugystės simbolis.  Toks Žalgirio mūšio vaizdinys buvo įtvirtintas  oficialiame sovietiniame Lietuvos istorijos naratyve šešto dešimtmečio pabaigoje. Šiame naratyve akcentuoti istoriniai lietuvių ryšiai ne su lenkais, bet su rusais. Tiesa, opoziciniuose visuomenės sluoksniuose, taip pat iš dalies emigracijoje, tokia oficiali mūšio interpretacija (istorijos moksle propaguota pirmiausia Juozo Žiugždos) neprigijo. Tuo tarpu sovietinę interpretaciją įgijęs Žalgirio mūšis įgijo teisę „legalizuotis“ atminties kultūroje sovietinėje Lietuvoje.  Be to, šios ideologinės Žalgirio mūšio vaizdinio interpretacijos apnašos lietuviškai visuomenei netrukdė didžiuotis šiuo istoriniu įvykiu, simbolizuojančiu LDK galią.

Šioje knygoje analizuojama ne tik mūšio interpretacijų kaita istoriniuose veikaluose bei publicistikoje ar propagandoje, bet ir grožiniuose kūriniuose, vaizduojamajame mene, taip pat šio simbolio sklaida kitose sferose.

Įėjimas į renginį laisvas.

Renginyje dalyvauja:
Dr. Dangiras Mačiulis Lietuvos istorijos institutas
Prof. dr. Rimvydas Petrauskas Vilniaus universitetas
Dr. Darius Staliūnas Lietuvos istorijos institutas
Dr. Darius Baronas Lietuvos istorijos institutas
Dr. Jolita Mulevičiūtė Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Moderuoja doc. dr. Nerijus Šepetys Vilniaus universitetas

Renginio organizatorius: Lietuvos istorijos institutas Renginio partneriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos dailės muziejus, leidykla „Mintis“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Taikomosios dailės muziejuje vyks istoriko Antano Tylos knygos apie LDK iždą pristatymas
  2. „Kur pakastas šuva“: A.Palevičiaus Ir G.Patacko knygos sutiktuvės ir paroda
  3. Trakų pilyje vyks Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas ir knygos „Didžioji Lietuva“ pristatymas
  4. G.Grajausko knygos pristatymas vyks I.Simonaitytės bibliotekoje
  5. Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
  6. Kaip iš knygos apie Lietuvą pradingo tai kas lietuviams giliai širdyje?
  7. Lietuvos kariai dalyvavo Žalgirio mūšio vaidinime (nuotraukos)
  8. Teodoro Lepnerio knygos „Prūsų lietuvis“ (1690) pristatymas Berlyne
  9. Rašytojų klube S.Birgelio eilėraščių knygos „Septintas nakty“ pristatymas
  10. Vyks viešas Vilniaus Sapiegų rūmų restauravimo projekto pristatymas ir diskusija
  11. Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
  12. Mokslų akademijoje pristatoma V.Žuko knyga apie Molėtų kraštą
  13. Pristatomas filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
  14. Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
  15. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. G pavardės nesakysiu says:
    12 metų ago

    Kas per vienas tas „naratyvas“?

    Atsakyti
  2. Inga Baranauskienė says:
    12 metų ago

    Bus eilinis bla-bla-bla apie nieką, nebent Petrauskas eilinį kartą pradėtų kalbėti apie istorinę lietuvių ir vokiečių tautų draugystę, temdomą tam tikrų nesusipratimų, dėl kurių neva ir įvyko Žalgirio mūšis.

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    12 metų ago

    Pagrindiniai dalykai, tai klausimai – kokias Ordino žemes po Žalgirio mūšio gavo Lenkija ir kokias Lietuva, kokiomis dalimis šalys jas pasidalino ir kokiu pagrindu, kodėl Lenkija nesutiko, kad Klaipėda su jos kraštu būtų atiduota Vytautui (Lietuvai), bet Lenkija ją atidavė Ordinui.
    Tačiau manau, kad apie tai objektyvesnių paanalizavimų neišgirsime, juk renginys, kaip atrodytų, yra Lietuvos lenkinimui skirtas.

    Atsakyti
  4. Galindas says:
    12 metų ago

    Naratyvas – kryptingas pasakojimas arba tiesiog pasakojimas. Nepriklausomoje Lietuvoje “vyravo antilenkiškas naratyvas”, o kodėl toks vyravo vargu ar jie pasakys. O kad tai buvo tik lietuvių atsakas į lenkų ištisus šimtmečius iškraipomą, nutylimą LDK istoriją, nes jie kaip šėtonas kryžiaus bijojo, kad Lietuva nebūtų karalystė ir iš vis jau pasiekus 20 a. Vakarams teigė, kad lietuvių ir Lietuvos jau nebėra ir kad Lietuva yra tik Lenkijos provincija. Tokiu būdu valdydami informaciją asimiliavo ir sunaikino daugelį baltų tautų: jotvingius, galindus, prūsus ir net Mazovijos (Mozūrijos) kunigaikštystę. Esant laisvai informacijos sklaidai mūsų istorikai turėtų tuo pasinaudoti ir atstatyti istorijos iškraipymus, vadovaujantis tautine Lietuvos paradigma, o ne tarnaujant vadinamiems didiesiems kaimynams.

    Atsakyti
  5. Prusas says:
    12 metų ago

    reikia kasdien lenkijai ir rusijai kelti klausimus del okupuotu Lietuvos etniniu zemiu sugrazinimo – visas zemes iki Vyslos, Bebros ir Lukos upiu bei visa Pamare iki Nescios ir Udros upiu…tas pats su zememis rytuose, ne tik Galindu bet ir Rasu zemes iki Dono, Mozhaisko ir Salagirio okupantas privalo sugrazinti

    Atsakyti
  6. Prusas says:
    12 metų ago

    germaniskoji PaRuse jau isardyta, tad beliko isardyti ir moskoliska-slaviska Rusija, nes gi negrazu turetu buti moskoliams vogti ne tik musu zemes, bet ir musu zemiu vardus

    Atsakyti
  7. Prusas says:
    12 metų ago

    visa moskolija galetu save vadinti baltarusija

    Atsakyti
  8. Eglėkalnis (penkta koja "adaptuota") says:
    12 metų ago

    😉
    http://www.vlkk.lt/lit/9999

    moderacija
    modracija
    Paieškos rezultatai

    http://www.vlkk.lt/lit/9999
    Šio rezultato aprašas nepasiekiamas dėl šios svetainės robots.txt – sužinokite daugiau.

    Rječnik | moderacija | (lat. moderatio)ublažavanje,u … – Online rječnik
    onlinerjecnik.com/…/mo… – „Google“ kopija – Išversti šį puslapįBendrinti
    ≥10 elem. – … riječi – prevod za: moderacija, (lat. moderatio)ublažavanje,u….
    moderacija (lat. moderatio)ublažavanje,usmjeravanje; odmjeravanje …
    moderan (fr. moderne, lat.modernus) sadašnji,današnji, koji je u duhu …
    Pravila upotrebe Foruma, Moderacija

    http://www.srbijadotokija.com/... – „Google“ kopija – Išversti šį puslapį
    2011 geg. 8 – Pravila upotrebe Foruma i moderacija. Started by admin, 05-08-11 09:59. azija na srpskom, japan na srpskom, tajland na srpskom. Replies: 0 …

    Atsakyti
    • Eglėkalnis (penktavardis) says:
      12 metų ago

      Ai – šepetys, moderatorius, trimingas. Nepasitikslinta vartosenų paskirčių.
      Tad labai atsiprašysim dalyvio doc. dr. iš univers-umo diriguotojo
      dėl pavardės ir paskirčių sutapimų-neatitikimų.
      http://www.vetvila.lt/parduotuve/111-sukos-sepeciai-trimingai?&p=3
      ir
      http://www.balsas.lt/zodynas/tarptautiniai-zodziai/D/diriguoti

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kuriose užsienio šalyse atostogos nuostolingiausios?
  • Nepastebimi pavojai iškylos metu
  • Dauguma gyventojų nori pro būsto langą matyti žalumą
  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui | lzs.lt nuotr.

Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui

2025 06 23
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Ar iškeisime dujas į nepriklausomybę? (pirmadienio mintys)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai