Kurio žinduolio serenados sunkiai atskiriamos nuo Kalašnikovo automato kalenimo? Ar gagena tik žąsys? Kurio gyvūno skleidžiami garsai panašūs į NSO nusileidimo garsinį foną? O kuris iš gyvūnų moka komunikuoti garso sintezatoriaus specialiaisiais efektais? Kornelio ornitologijos laboratorija internete atidarė bene didžiausią skaitmeninę saugyklą, kurią sudaro apie 150 tūkst. įrašų su 9 tūkst. gyvūnų rūšių balsais. Ji gali būti įdomi ir ieškantiems originalaus garsinio signalo savo mobiliajam telefonui.
Visa unikalaus garso archyvo apimtis – 7 513 valandų. Nors nemažą dalį šios pritrenkiamos kolekcijos sudaro paukščių trelės, joje apstu ir kitų gyvūnų (vabzdžių, žinduolių ir net žuvų) vokalizacijų fragmentų. Beje, seniausias saugyklos įrašas – 1929 m. Kornelio ornitologijos įkūrėjo Arturo Aleno (Arthur Allen) įrašytas žvirblio čirškėjimas.
Kai kurių ypatingesniais vokalizacijos gebėjimais pasižyminčios rūšys skaitmeniniame kataloge įamžintos ne pavieniais įrašais, o jų grupėmis. Vienas iš tokių gyvūnų – paukščių rojumi vadinamoje Papua Naujosios Gvinėjos saloje gyvenanti garbanuotakuodžių manukodijų rūšis, kurios skleidžiami garsai juokingai panašūs į besileidžiančios „ateivių skraidančios lėkštės“ iš kurio nors fantastinio filmo garsus.
„Mūsų garsų saugykla yra didžiausia ir seniausia pasaulyje, – tvirtina internetinės bibliotekos „Macaulay Library“ direktorius Maikas Vebsteris (Mike Webster). – Dabar mėginame tobulinti audioarchyvo paieškos sistemą, taip pat kuriame tokius įrankius, kuriais naudodamiesi žmonės galėtų patys įrašyti garsus ir įkelti juos tiesiai į archyvą. Mūsų tikslas – kad „Macaulay Library“ būtų kuo naudingesnė kuo platesniam besidominčiųjų ratui.“
Išgirsti visus į unikalią kolekciją surinktus gyvūnų balsus galite internetinėje bibliotekoje „Macaulay Library“.
