Kupiškio rajone rastiems tauro ragams beveik 4 tūkst. metų (12)

Kupiškio sav. nuotr.

Kupiškio sav. nuotr.

Kupiškio rajone, Noriūnų kaime, gyvenantys Algis ir Juzė Neiberkos sužinojo gerą naujieną – 2011-ųjų vasarą rasti išnykusio istorinio gyvūno tauro ragų amžius siekia 4 tūkst. metų. Manoma,kad taurai išnyko beveik prieš 500 metų.

Gamtos tyrimo centro Radioizotopų tyrimo laboratorijos mokslininkai radioaktyviosios anglies metodu nustatė, kad tauras, kuriam priklausė ragai, Lietuvos žeme vaikščiojo prieš 3860 metų.

Šiuo metu archeologinis eksponatas saugomas Kupiškio etnografijos muziejuje. Paaiškėjus, kad radiniui kone keturi tūkstančiai metų, Kupiškio savivaldybė pažadėjo A.Neiberkai, kuris kasdamas ežero pakrantę ragus ir rado, skirti atlygį už juos (apie 1000–2000 litų).

Sutuoktiniai neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau bus kompensuota už radinį, nes po radybų ragai buvo konfiskuoti.

Kad taurai veisėsi Lietuvos teritorijoje patvirtina ir vietovardžiai Tauragnai, Taurakiemis, Tauragė ir kiti. Marienburgo pilies skolų knygose rašoma, kad 1399–1409 metais taurai gyveno Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Paskutinį kartą Lietuvoje tauro ragai buvo aptikti daugiau nei prieš šešis dešimtmečius – 1953 metais.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , .

12 komentarų

  1. Saulės vilna:

    Nereikėtų pamiršti ir to, kad taurą Gediminas nukovė ne kur kitur, o Vilniuje, kad Vilniuje yra Šventaragio slėnis, Tauro kalnas ir t.t. Tai vis, matyt, susiję su tauro ar elnio, taip pat raguoto žvėries, vertinimais lietuvių pasaulėžiūroje, pagonių tikėjime.
    Netgi patį kaimo vardą Noriūnai galima būtų laikyti buvusiu vienu iš taurui vadinti turėtų žodžių su dėl tabu pakeistu pradiniu žodžio garsu t>n ar panašiai. Tokią Noriūnų vardo garsinę giminystę su tauro vardu, kad ir netiesiogiai, rodytų ir panašios darybos Torūnės miesto vardas Prūsijoje. Giminysčių prasme yra įdomi ir šio kaimo gyventojų, radusių tauro ragus, Neiberkų pavardės kilmė, kurioje galima įžiūrėti, kaip ir kupiškėnų krašto apskritai, prūsiškumo pėdsakų.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Dar pamiršai paminėti pėdsaką, kad dabartiniame Kauno herbe – Tauras (Stumbras). Gan šventas Baltams gyvūnas, tik, štai, klastingai pasityčiojant “pakrikštytas” istoriniam vaiduokliavimui – su žiauriai įsmeigtu tarpuragin duokliniu krikščionybei kryžiumi. Tai ženklas, kad Kaunas dar ilgai ir lėtai krikščioniškai kankinsis krikščioniškai merdėdamas.

      • lyvis:

        Vilmantai, tas viengubas kryžius nėra krikščionybės simbolis. Viengubas kryžius yra pirmo luomo simbolis. Kauno miesto simbolis yra dvigubas kryžius. Bet čionai mes aiškiai matome, kad tai yra ant jaučio galvos t y galvos kuris yra avino zodiako valdoma kūno dalis. Trigubas kryžius t y provoslavų kryžius yra trečio luomo kryžius. Jisai taipogfi yra pagonybės simbolis taigi čionai niėko krikščioniško nėra. lyvis

      • Saulės vilna:

        Beje, pats kryžius yra ikikrikščioniškas ženklas. Krikščionio ženklas – yra kryžius su “mūkelia”…
        Pats kryžius yra svarstyklių simbolis – teisingumo ženklas. Gali būti, kad tai vienas senojo svastikos ženklo variantų.

        • Vilmantas Rutkauskas:

          Žinai, Tavo išsvajota lotyniška “svastika” būtų, jeigu būtų tas kryžius bent lygiakraštis.
          Nuo kada, pavyzdžiui, ant rombažnyčių ir kryžiuočių kaktų bei jų antkapių – atseit svarstyklių (teisingumo) ženklai? …

          Jau vien dėl to tie šiandieniniai romkrikščioniški kryžiai nesa Baltiški, nes jie “žiūrisi” nuo horizonto. Nepamiršk, kad visi baltženkliai žiūrisi taryt iš viršaus (veidrodiniu Visatos principu).
          Su lig kryžiaus pastatymu ir įsmeigimu Žemėn atėjo vergvaldistinis luominis, o tuo pačiu daiktų garbinimo, sakyčiau, gan komunistinis mąstymas – visad su lyderiu priešakyje, ir visad paremtas goduliu .

    • Sėlis:

      Koks dar Giedzymin Vilniuje, koks dar Šventaragio slėnis, koks dar Tauro kalnas, juk LLRA teigia, kad Vilniaus krašte grynakraujai lenkai gyveno nuo pat ledynmečio atsitraukimo, jokių lietuvių nė kvapo nebūta, lenkiška kalba ir kultūra giliai įsismelkusi į kiekvieną akmenėlį, medį, žolelę. O dabar va gviešisi matai prakeikti litwinai, kątik iš medžių išlipę, lenkų Wilno. (Čia jeigu ką juokauju, bet dabartiniai tuteišių fašistėliai šovinistai būtent taip teigia)

      • Kažin:

        Matosi, kad pats neskiri tūteišų nuo Lenkijos ir LLRA laikomų lenkais žmonių. Tuo, matyt, net nesuprasdamas, prisidedi prie Lenkijos ir LLRA strateginio tikslo skleisti nuomonę, kad tūteišai ir lenkai yra vienas ir tas pats.
        Tačiau istoriniai faktai rodytų, kad taip nėra. Tūteišai sako, kad jie kalba “poprostų”, o ne lenkų kalba, kuria kalba Lenkija.
        Mokslui šiuo atveju yra įdomus tas faktas, kad tūteišų ir jų kalbos vardai nesutampa. Tą galima būtų paaiškinti, manant, kad “poprostų” kalba yra sudurtinis žodis sudarytas iš “popai” ir “raštai”, taigi matyt, šnekamojoje kalboje pasidarytas pavadinimas “poprostų” kalba reiškia “popų raštų” kalba, kas iš esmės atitinka “bažnytinės” slavų kalbos varianto pavadinimą, naudojamą slavų kalbos istorijos moksle. Tai, kad “poprostų” gali reikšti popų raštų (bažnytinių raštų) kalba, patvirtintų ir “bažnytinio” slavų kalbos varianto vartojimas LDK.
        Taigi, “poprostų” kalbos vardas tikėtina radosi iš to, kad šia kalba buvo skelbiami pravoslavų tikėjimo dalykai, kuriuos popai skelbė iš raštų. Taigi pavadinimo “poprostų” istorija patvirtintų, kad apskritai slavų kalbų greitas išplitimas baltų teritorijose yra pravoslavijos skleidimo Metodijaus ir Kirilo raštine kalba rezultatas.
        Taigi slaviškais “popų raštais” buvo iš tūteišių išstumta jų lietuviškoji (baltiškoji) kalba. Kaip matosi, į tuos procesus pasigilinti ne prošal būtų ir Sėliui, kad intų skirti tūteišus nuo Lenkijos ir LLTA lenkų.

  2. Tęsėjas:

    Nepamirkime, kad ir Mažojoje Azijoje yra Tauro kalnų grandinė. O tai reiškia, kad lietuvių protėviai kadaise gyveno ir Mažojoje Azijoje. Tai liudija ir Herodoto minimas ten būvęs Kauno miestas (priešais Kipro salą). Tad Kauną, kaip ir mūsų tautą, su tauru sieja jau daugelis šimtmečių, o gal ir tūkstantmečių?
    Kas dėl kryžiaus, tai jis nuo seno yra mūsų protėvių simbolis ir neatiduokime jo niekam. Šis ženklas nuo seno protėviams simbolizavo Saulę. Jeigu protėviai šio kryžiaus galus užriesdavo į dešinę, reiškia, kad tuo metu Saulė, žvelgiant į ją, sukosi prieš laikrodžio rodyklę, jeigu- į kairę, Saulė sukosi pagal laikrodžio rodyklę, taip, kaip ji sukasi ir mūsų laikais.

  3. Saulės vilna:

    Kad lietuviai (baltai) būtų ypatingai garbinę Saulę, tai patikimesnių duomenų tam patvirtinti lietuvių pasaulio supratime įžvelgti sunku. Daugiau panašu, kad Saulės paskirties (reikšmės) lietuviai kiek žymiau nemistifikavo, ji lietuviams atrodė paprasta. Panašiau, kad lietuvių supratimu ji vykdė pasaulio dvaro tarnaitės funkcijas. Manyti, kad ji lietuvių supratimu būtų vykdžiusi deivės “svieto lygintojos” vaidmenį būtų per drąsu.
    Kauno vardą lyginti su Herodoto minimu miestu vargubau galima. Beje, “Tęsėjas” nenurodo, kaip jo su Kaunu lyginamo miesto vardas yra Herodoto užrašytas. Gali būti, kad panašaus skambesio į Kauno vardą žodis yra bendrinis, reiškiantis “miestas”. Tokiu atveju ta vieta tikriau galėtų būti siejama su hetitų, o ne lietuvių gyvenimu joje.

  4. Tęsėjas:

    Herodoto “Istorija” (Pirmoji knyga “Klėja” p. 176):” … Panašiai jis užkariavo ir KAUNĄ, nes daugumas kaunijų pasekė likais”. Anot Herodoto, likai nusprendė nepasiduoti persų imperatoriaus Kyro karo vadui ir nusprendė-geriau užsidaryti pilyje ir susideginti.
    Kada mes-lietuviai suprąsime, kad be lietuvių kalbos, be mūsų praeities pažinimo, kuri dalinai jau yra įminta, be mūsų protėvių tikėjimo,kuris taip pat dalinai jau įmintas, bei jų dievų pažinimo, nei mes, nei pasaulis nesugebės įminti praeities šaltinių ir tuo pačiu nesugebės pažinti praeitį o per ją ir ateitį???!!! Kada mes nustosime menkinti save ir mūsų garbingiausiąją praeitį?!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: