Kova dėl Perūno Kijeve tęsiasi (18)

Perūnas ant Starokijovsko kalno| pl.wikipedia.org nuotr.

Perūnas ant Starokijovsko kalno| pl.wikipedia.org nuotr.

2009 rugpjūčio 24 d. Kijevo centre ant Starokijovsko kalno iškilmingai buvo pastatytas trimetrinis Perūno stabas. Pirmą kartą Perūnas „su sidabrine galva ir auksiniais ūsais” buvo pastatytas 980 metais kunigaikščio Vladimiro įsakymu, tačiau po aštuonerių metų, Vladimirui priėmus krikštą, Perūnas buvo nugriautas.

2009 m. atgaivintą Perūną nešė ukrainiečių prigimtinio tikėjimo РУНВі́ра (Рідна Українська Національна Віра) bendrijos žmonės ant savo pečių miesto gatvėmis. Ten pat kalne senoviniu būdu buvo užkurta šventoji ugnis. Daugelis Ukrainos istorijos mylėtojų šį įvykį sutiko su simpatija. Tačiau Kijevo cerkvė atvirai reiškė savo nepasitenkinimą, o pastangų stabdyti prigimtinio ukrainiečių tikėjimo (rodimoverų) atgimimą jau būta ne vieno. Neseniai graikų katalikų aktyvistai Sadživkos kaime užpuolė senojo tikėjimo šventyklą, ją sugriovė, o bandžiusius apsiginti  sumušė. Panašiai 2007 metais buvo užpulti rodimoverai Kijevo Nacionalinio muziejaus teritorijoje. Apie agresyvius veiksmus prieš senojo tikėjimo pasekėjus pranešama ir iš Rusijos.

Šį kartą Kijevo rodimoverai  turėjo vilčių, jog jų šventenybės niekas nelies. Deja, šių metų lapkričio 1 dieną Kijeve Starokijevsko kalne slapta buvo nugriauta neseniai pastatyta Perūno stovyla. Apie tai pranešė ukrainiečių rodimoverų vadovė Halina Lozko, žymi mokslininkė, paskelbusi knygą „Rodzima wiara ukrainska“. Tarp kitko, ji dalyvavo Vilniuje 1998 metais surengtoje Prigimtinių religijų konferencijoje.

Šis įvykis sukrėtė visus slavų senovės gerbėjus. Lenkijos  Prigimtinio Tikėjimo (Rodzima Wiar) bendrijos vardu paskelbtas kreipimasis į senojo tikėjimo brolius ukrainiečius. Kreipimesi rašoma „Su skausmu išgyvename žinią apie jūsų šventenybės išniekinimą Kijeve. Šioje nelaimėje esame solidarūs su jumis.Lai šitos piktadarybės autoriai nesijaučia tarsi gyventų prieš 1000 metų, kuomet buvo kertamos šventos giraitės ir buvo niekinamos tautų šventybės. Visoje Europoje atgimsta prigimtinės dvasinės tradicijos, ir traukiasi šalin tai, kas buvo prievarta brukama. Mūsų tikėjimo šventybių griovimas nesumenkins mūsų įsitikinimų ir mūsų ištikimybės protėvių tikėjimui. Tegul šitas niekingas išsišokimas tampa dar vienu akstinu, skatinančiu mūsų pastangas, atkuriant ir stiprinant prigimtąją kultūrą.“

Kategorijos: Kultūra, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

18 komentarų

  1. Aiškiai kryžiaus (kančios) nešėjų darbas.Tiesiog neįsivaizduojama, kaip tokia maža žydų tauta su “sielų išganymu atleidžiant” sugebėjo pusę egoizuoto svieto evangelizuotai apkvailinti. Krikščioniška teologija Lietuvai taipogi neša itin užslėptą klastingumą – atgailauti niekada nevėlu, o štai nusidėti galima ir nespėt. Žodžiu, noriu pasakyt, kad ši jeruzalinė religija savo egzistenciniam penui sau auginasi gnostinius nusidėjėlius ir nusikaltėlius, kurie itin tarpsta baudžiavinėje, o vėliau patobulintoje kapitalistinėje santvarkoje.

  2. Gintautė:

    Kodėl taip bijoma senųjų tikėjimų ir senųjų papročių?

  3. Algirmantas:

    O gi todėl, kad pinigingos avelės dings nebus ,ką ganyti ir iš ko veltui gyventi ir ant ko piktumus išlieti, kai avelės atlieka išpažintį, o davatkos suneša gandus ir pletkus, tai va bijo jie, nes pinigai dings, o šitokius statinius reikia išlaikyti remontuoti ir panašiai, o kai pinigo nebus tai ir sunyks tie pastatai, tai tokios tokelės.

  4. kumetis:

    Kokios dar prigimtinės religijos? Aš gimiau, augau ir užaugau be jokios religijos ir man jos niekada netrūko. Aplink mane čia, šiandien pilna puikių žmonių, kurie nejaučia jokio “prigimtinio” poreikio religijai. Rašykit tiesiai ir aiškiai- senos ar naujos, bet indoktrinuotos religijos. Man jos net juokingos. Rimti žmonės, o saulę vadina motule. Saulė yra įkaitęs dujų debesys, žvaigždė, dangaus kūnas, kuriame vyksta visiškai nekontroliuojami procesai, tarp kitko, mirtinai pavojingi bet kokiai gyvybei. Laimei, mūsų planeta yra pakankamai toli, todėl kol kas esame saugūs ir net galime mėgautis jos skleidžiama šviesa ir šiluma. Mums tiesiog pasisekė.

    Kokios dar ištikimybės protėvių tikėjimui? O jeigu jau taip, tai kartu su tuo turi eiti ir ištikimybė protėvių tamsumui, bukumui, nenuovokumui, o taip pat ir žiaurumui bei godumui, nes tie senovės dievai oi kiek grobikiškų ir žudikiškų žygių “palaimino”. Lygiai kaip ir šiandien tie juodaskverniai “laimina” ferarius ir “taikos misijas”.

    • Algis Dievų siūstas:

      Tamsta esi tamsuolis mokslo vergas nekitaip galima iš tavo papostringavimo spręsti. Sakai Saulėje nevaldomi procesai vyksta, nu nu tik juos valdo nežmonės todėl tau taip ir atrodo, kad nevaldomi procesai, juos valdo visatos dėsniai tamsuoli tu nieko tu neišmanai, o dediesi tamsos-šviesuoliu net nejuokinga nors labai norėtūsi pažvingauti iš tokių tamsių tavo papostringavimų 😀 Matosi, kad esi nesusivoka kas yra kas…

      • Li Bo:

        Tai tu Algiuk į ką tiki, į fizikos dėsnius? Tai čia, brolyti, ne religija tada, o žinios. kažkaip neteko girdėti, kad kreivas krivių kriviausias krivaitis atnašautų aukas vandenilio ir helio atomams, branduolinėms reakcijoms, ar gravitacijos jėgai. O jeigu tu manai, kad saulėje vykstančios reakcijos yra valdomos (panašiai kaip branduolinė reakcija atominiame reaktoriuje), tai kaip ir nebėra prasmės su tamsta ginčytis, nes akivaizdžių kvailysčių paneiginėjimui man gaila laiko.

        • Algis Dievų siūstas:

          Li-Bo matosi, kad ir vėl į taktą nepataikai, ne tau suprasti visatos dėsnius, moksliškai aiškinti tai yra beprasmiška, nes mokslas tai labai siauras požiūris išskirtinais tik tam tikrus procesus, o skirstyti negalima, nes viskas yra tarpusavyje susija, esi tik dar vienas mokslo tamsos žmogelis kuris tik sugeba matyti išskirtinai ir suprasti išskirtinai, o nebendrai apimant apjungian į vieną visumą.

  5. Su Visvaldu Mažonu esame sutarę, jei sužinotumėm, kad jei Kaune bent vieną Aukurą kas nugriovė, nuvažiavę snukį išdaužytumėm.

    • Li Bo:

      Griauti yra kvailių užsiėmimas, reikia pritaikyti šiandienos poreikiams, pvz., ant aukuro visai patogu pasikepint dešreles.

      • Algis Dievų siūstas:

        O žinai bažnyčioje visai nieko būtų ant altoriaus lašinukų, dešros pasipjaustyti, vynas vietoje duonos irgi yr nu ir visai nieko būtų parapijiečius sočiai po mišių ar per jas pavalgydinti kaip tau toks sumanymas? 🙂

        • Algis Dievų siūstas:

          O gal tu ant savo artimųjų kapų per vėlines irgi dešreles kepiojai?

        • lamatas:

          beje nieko stebinančio čia nematau.Pvz. Armėnijoje(pirmoji krikščioniška šalis) visiškai įprasta prie bažnyčių kepti šašlykus ir gerokai paūliavoti .Pirmą kartą pamačius ,buvau nustebintas ,bet vėliau supratau -tai jų kultūros dalis.

        • Li Bo:

          Jei per mišias maitintų žmones, būtų didelis pliusas bažnyčiai, bet jiems žmonės nerūpi (tik jų pinigai). Pasižiūrėk, šitie puspročiai net tualetų bažnyčiose nesugeba įrengti, tai ką jau čia apie virtuvėlę normalią bekalbėt. Galėtų dar nakčiai benamius suleist į vidų, būtų ir davatkėlėm kuo užsiimt ir pagelbėtų tiems, kuriems daugiausiai ir reikia pagalbos.

  6. Mindaugas:

    Neprotingas ir nepateisinamas toks Kijevo graikų katalikų aktyvistų elgesys.Ne tik neprotingas,bet netgi nusikalstamas prieš krikščionišką moralę,kurią jie pripažysta kaip teisingą moralę.Taigi gaunasi,kad toki graikų katalikai aktyvistai kalba viena,o daro kita.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: