Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Kova dėl Perūno Kijeve tęsiasi

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2012-11-04 22:26:44
18
Kova dėl Perūno Kijeve tęsiasi
Perūnas ant Starokijovsko kalno| pl.wikipedia.org nuotr.
Perūnas ant Starokijovsko kalno| pl.wikipedia.org nuotr.

2009 rugpjūčio 24 d. Kijevo centre ant Starokijovsko kalno iškilmingai buvo pastatytas trimetrinis Perūno stabas. Pirmą kartą Perūnas „su sidabrine galva ir auksiniais ūsais” buvo pastatytas 980 metais kunigaikščio Vladimiro įsakymu, tačiau po aštuonerių metų, Vladimirui priėmus krikštą, Perūnas buvo nugriautas.

2009 m. atgaivintą Perūną nešė ukrainiečių prigimtinio tikėjimo РУНВі́ра (Рідна Українська Національна Віра) bendrijos žmonės ant savo pečių miesto gatvėmis. Ten pat kalne senoviniu būdu buvo užkurta šventoji ugnis. Daugelis Ukrainos istorijos mylėtojų šį įvykį sutiko su simpatija. Tačiau Kijevo cerkvė atvirai reiškė savo nepasitenkinimą, o pastangų stabdyti prigimtinio ukrainiečių tikėjimo (rodimoverų) atgimimą jau būta ne vieno. Neseniai graikų katalikų aktyvistai Sadživkos kaime užpuolė senojo tikėjimo šventyklą, ją sugriovė, o bandžiusius apsiginti  sumušė. Panašiai 2007 metais buvo užpulti rodimoverai Kijevo Nacionalinio muziejaus teritorijoje. Apie agresyvius veiksmus prieš senojo tikėjimo pasekėjus pranešama ir iš Rusijos.

Šį kartą Kijevo rodimoverai  turėjo vilčių, jog jų šventenybės niekas nelies. Deja, šių metų lapkričio 1 dieną Kijeve Starokijevsko kalne slapta buvo nugriauta neseniai pastatyta Perūno stovyla. Apie tai pranešė ukrainiečių rodimoverų vadovė Halina Lozko, žymi mokslininkė, paskelbusi knygą „Rodzima wiara ukrainska“. Tarp kitko, ji dalyvavo Vilniuje 1998 metais surengtoje Prigimtinių religijų konferencijoje.

Šis įvykis sukrėtė visus slavų senovės gerbėjus. Lenkijos  Prigimtinio Tikėjimo (Rodzima Wiar) bendrijos vardu paskelbtas kreipimasis į senojo tikėjimo brolius ukrainiečius. Kreipimesi rašoma „Su skausmu išgyvename žinią apie jūsų šventenybės išniekinimą Kijeve. Šioje nelaimėje esame solidarūs su jumis.Lai šitos piktadarybės autoriai nesijaučia tarsi gyventų prieš 1000 metų, kuomet buvo kertamos šventos giraitės ir buvo niekinamos tautų šventybės. Visoje Europoje atgimsta prigimtinės dvasinės tradicijos, ir traukiasi šalin tai, kas buvo prievarta brukama. Mūsų tikėjimo šventybių griovimas nesumenkins mūsų įsitikinimų ir mūsų ištikimybės protėvių tikėjimui. Tegul šitas niekingas išsišokimas tampa dar vienu akstinu, skatinančiu mūsų pastangas, atkuriant ir stiprinant prigimtąją kultūrą.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų religija šiandien
  2. M. Nargėlaitė. Tautinis judėjimas: gundymas krikščionybe

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Vilmantas Rutkauskas says:
    13 metų ago

    Aiškiai kryžiaus (kančios) nešėjų darbas.Tiesiog neįsivaizduojama, kaip tokia maža žydų tauta su “sielų išganymu atleidžiant” sugebėjo pusę egoizuoto svieto evangelizuotai apkvailinti. Krikščioniška teologija Lietuvai taipogi neša itin užslėptą klastingumą – atgailauti niekada nevėlu, o štai nusidėti galima ir nespėt. Žodžiu, noriu pasakyt, kad ši jeruzalinė religija savo egzistenciniam penui sau auginasi gnostinius nusidėjėlius ir nusikaltėlius, kurie itin tarpsta baudžiavinėje, o vėliau patobulintoje kapitalistinėje santvarkoje.

    Atsakyti
  2. Gintautė says:
    13 metų ago

    Kodėl taip bijoma senųjų tikėjimų ir senųjų papročių?

    Atsakyti
    • Ralph says:
      12 metų ago

      I’m grateful you made the post. It’s caelerd the air for me.

      Atsakyti
  3. Algirmantas says:
    13 metų ago

    O gi todėl, kad pinigingos avelės dings nebus ,ką ganyti ir iš ko veltui gyventi ir ant ko piktumus išlieti, kai avelės atlieka išpažintį, o davatkos suneša gandus ir pletkus, tai va bijo jie, nes pinigai dings, o šitokius statinius reikia išlaikyti remontuoti ir panašiai, o kai pinigo nebus tai ir sunyks tie pastatai, tai tokios tokelės.

    Atsakyti
  4. kumetis says:
    13 metų ago

    Kokios dar prigimtinės religijos? Aš gimiau, augau ir užaugau be jokios religijos ir man jos niekada netrūko. Aplink mane čia, šiandien pilna puikių žmonių, kurie nejaučia jokio “prigimtinio” poreikio religijai. Rašykit tiesiai ir aiškiai- senos ar naujos, bet indoktrinuotos religijos. Man jos net juokingos. Rimti žmonės, o saulę vadina motule. Saulė yra įkaitęs dujų debesys, žvaigždė, dangaus kūnas, kuriame vyksta visiškai nekontroliuojami procesai, tarp kitko, mirtinai pavojingi bet kokiai gyvybei. Laimei, mūsų planeta yra pakankamai toli, todėl kol kas esame saugūs ir net galime mėgautis jos skleidžiama šviesa ir šiluma. Mums tiesiog pasisekė.

    Kokios dar ištikimybės protėvių tikėjimui? O jeigu jau taip, tai kartu su tuo turi eiti ir ištikimybė protėvių tamsumui, bukumui, nenuovokumui, o taip pat ir žiaurumui bei godumui, nes tie senovės dievai oi kiek grobikiškų ir žudikiškų žygių “palaimino”. Lygiai kaip ir šiandien tie juodaskverniai “laimina” ferarius ir “taikos misijas”.

    Atsakyti
    • Algis Dievų siūstas says:
      13 metų ago

      Tamsta esi tamsuolis mokslo vergas nekitaip galima iš tavo papostringavimo spręsti. Sakai Saulėje nevaldomi procesai vyksta, nu nu tik juos valdo nežmonės todėl tau taip ir atrodo, kad nevaldomi procesai, juos valdo visatos dėsniai tamsuoli tu nieko tu neišmanai, o dediesi tamsos-šviesuoliu net nejuokinga nors labai norėtūsi pažvingauti iš tokių tamsių tavo papostringavimų 😀 Matosi, kad esi nesusivoka kas yra kas…

      Atsakyti
      • Li Bo says:
        13 metų ago

        Tai tu Algiuk į ką tiki, į fizikos dėsnius? Tai čia, brolyti, ne religija tada, o žinios. kažkaip neteko girdėti, kad kreivas krivių kriviausias krivaitis atnašautų aukas vandenilio ir helio atomams, branduolinėms reakcijoms, ar gravitacijos jėgai. O jeigu tu manai, kad saulėje vykstančios reakcijos yra valdomos (panašiai kaip branduolinė reakcija atominiame reaktoriuje), tai kaip ir nebėra prasmės su tamsta ginčytis, nes akivaizdžių kvailysčių paneiginėjimui man gaila laiko.

        Atsakyti
        • Algis Dievų siūstas says:
          13 metų ago

          Li-Bo matosi, kad ir vėl į taktą nepataikai, ne tau suprasti visatos dėsnius, moksliškai aiškinti tai yra beprasmiška, nes mokslas tai labai siauras požiūris išskirtinais tik tam tikrus procesus, o skirstyti negalima, nes viskas yra tarpusavyje susija, esi tik dar vienas mokslo tamsos žmogelis kuris tik sugeba matyti išskirtinai ir suprasti išskirtinai, o nebendrai apimant apjungian į vieną visumą.

          Atsakyti
  5. Vilmantas Rutkauskas says:
    13 metų ago

    Su Visvaldu Mažonu esame sutarę, jei sužinotumėm, kad jei Kaune bent vieną Aukurą kas nugriovė, nuvažiavę snukį išdaužytumėm.

    Atsakyti
    • Li Bo says:
      13 metų ago

      Griauti yra kvailių užsiėmimas, reikia pritaikyti šiandienos poreikiams, pvz., ant aukuro visai patogu pasikepint dešreles.

      Atsakyti
      • Algis Dievų siūstas says:
        13 metų ago

        O žinai bažnyčioje visai nieko būtų ant altoriaus lašinukų, dešros pasipjaustyti, vynas vietoje duonos irgi yr nu ir visai nieko būtų parapijiečius sočiai po mišių ar per jas pavalgydinti kaip tau toks sumanymas? 🙂

        Atsakyti
        • Algis Dievų siūstas says:
          13 metų ago

          O gal tu ant savo artimųjų kapų per vėlines irgi dešreles kepiojai?

          Atsakyti
          • Li Bo says:
            13 metų ago

            Aš kapų nei lankau, nei jiems pagarbą atiduodu. Kapas yra daugmaž patenkinama kūnų utilizavimo vieta, nieko daugiau. Tik pūvanti mėsa, kaulai, kirmėlės. Kam patinka tokia aplinka, prašom, mėgaukitės ir puoškit. O mirusius man svarbius žmones aš prisimenu ir įprasminu jų gyvenimus mokydamasis iš jų.

          • Algis Dievų siūstas says:
            13 metų ago

            Tai matosi, kalbi kaip vienas iš naujųjų lietuvių būtumei.

        • lamatas says:
          13 metų ago

          beje nieko stebinančio čia nematau.Pvz. Armėnijoje(pirmoji krikščioniška šalis) visiškai įprasta prie bažnyčių kepti šašlykus ir gerokai paūliavoti .Pirmą kartą pamačius ,buvau nustebintas ,bet vėliau supratau -tai jų kultūros dalis.

          Atsakyti
        • Li Bo says:
          13 metų ago

          Jei per mišias maitintų žmones, būtų didelis pliusas bažnyčiai, bet jiems žmonės nerūpi (tik jų pinigai). Pasižiūrėk, šitie puspročiai net tualetų bažnyčiose nesugeba įrengti, tai ką jau čia apie virtuvėlę normalią bekalbėt. Galėtų dar nakčiai benamius suleist į vidų, būtų ir davatkėlėm kuo užsiimt ir pagelbėtų tiems, kuriems daugiausiai ir reikia pagalbos.

          Atsakyti
  6. Ričardas Mikalajūnas RichiDas says:
    13 metų ago

    Perūnas – PerKūnas….

    Atsakyti
  7. Mindaugas says:
    12 metų ago

    Neprotingas ir nepateisinamas toks Kijevo graikų katalikų aktyvistų elgesys.Ne tik neprotingas,bet netgi nusikalstamas prieš krikščionišką moralę,kurią jie pripažysta kaip teisingą moralę.Taigi gaunasi,kad toki graikų katalikai aktyvistai kalba viena,o daro kita.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius
  • Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

Kiti Straipsniai

1971.II.19 m. Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

V. Braziūnas. Nuo pirmųjų VU kraštotyrininkų ramuvos žingsnių – jau 55 metai

2025 03 04
Č. Iškauskas. Chaoso iš nesantaikos nešėjai | Asociatyvi Freepik nuotr.

Č. Iškauskas. Chaoso iš nesantaikos nešėjai

2025 02 17
S. Skvernelis lankosi Kijeve | Seimo kanceliarijos, O. Posaškovos nuotr.

Saulius Skvernelis lankosi Kijeve

2025 01 21
Šarūnas Birutis ir Mikola Točickis

Š. Birutis Kijeve: Kultūra – atsparumo pamatas

2024 12 21
G. Paluckas ir V. Zelenskis

G. Paluckas ir Vyriausybės nariai Kijeve pabrėžė Lietuvos paramą

2024 12 20
Inija Trinkūnienė

I. Trinkūnienė. Romuvos kelias

2024 12 17
Pagonybė Lietuvoje

M. Mozūraitis. Pagonybė ir jos likučiai Lietuvoje XVIII amžiuje

2024 11 03
P. Pakarklis. Senovės vokiečių žiaurumai puolant Mažąją Lietuvą

P. Pakarklis. Senovės vokiečių žiaurumai puolant Mažąją Lietuvą

2024 10 19
Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuot.

Krivio Jauniaus atminimo dieną Romuva kviečia puoselėti tautos šaknis

2024 10 17
R. Regelskytė. Krivio Jauniaus dvasinio palikimo įkvėpti: Romuvos švenčių ratu

R. Regelskytė. Krivio Jauniaus dvasinio palikimo įkvėpti: Romuvos švenčių ratu

2024 10 14

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vladislovas Genys – išėjusi Lietuvos istorija

Vladislovas Genys – išėjusi Lietuvos istorija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai