Tautininkai toliau siekia, kad dėl ženklių rinkimų įstatymo pažeidimų būtų kreiptasi į Konstitucinį teismą (31)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Tautininkų sąjunga (TS) ir toliau nuosekliai siekia, kad dėl ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų būtų kreiptasi į Konstitucinį teismą (KT). Kadangi tai padaryti gali tik Seimas arba Lietuvos Respublikos Prezidentė, tai tautininkai spalio 30 d. viešu pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, atkreipdami jos dėmesį tai, kad masinių įstatymo pažeidimų teisinių ir politinių pasekmių bus neįmanoma pašalinti nesikreipiant į Konstitucinį Teismą dėl esminių rinkimų rezultatų daugiamandatėje apygardoje nustatymo.

Tuo pačiu, Seimo narys, TS pirmininkas Gintaras Songaila spalio 30 d. Seime įregistravo patobulintą „Seimo nutarimo dėl paklausimo Konstituciniam Teismui“ projektą (XIP-4935(3)).

Laiške Lietuvos Respublikos Prezidentei tautininkai išreiškė paramą principingoms Prezidentės nuostatoms dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų pasekmių šalinimo ir dėl skaidrių Vyriausybės sudarymo principų. Tautininkai teigė palaikysiantys Prezidentės iniciatyvas dėl įstatymų, reglamentuojančių Seimo rinkimus patobulinimo.

„Ryžtingi Lietuvos Respublikos Prezidentės ir kitų valstybės institucijų veiksmai duotų deramą atkirtį kriminaliniams elementams, kaip tai daroma Latvijoje, kai po balsų pirkimo svarstomas ne tik mandato suteikimo ar nesuteikimo klausimas, o sprendžiama dėl kandidato baudžiamosios atsakomybės; tai  suteiktų vilties ženklą demoralizuojamai tautai“, – rašoma TS kreipimesi.

Dėl gausių ir ženklių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų į Vyriausiąją rinkimų komisiją tautininkai kreipėsi iškarto po 1-ojo rinkimų rato, spalio 19 d., reikalaudama, kad ši išnagrinėtų, ar masinio balsų pirkimo ir kitų pažeidimų sąlygomis ji galėjo nustatyti esminius balsavimo rezultatus. Pagal Seimo rinkimų įstatymą esminių balsavimo rezultatų nustatyti negalima, jei jų paklaida didesnė kaip vienas mandatas. Tačiau, tuo kart, VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas raštu informavo, jog TS skundas bus išnagrinėtas tik po antrojo rinkimų rato.

Tuomet spalio 22 d. TS apskundė šį VRK sprendimą Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Seimui reikalaudama, kad būtų kreipiamasi į Konstitucinį teismą prašant išaiškinti ar per Seimo rinkimų pirmąjį ratą daugiamandatėje ir 6-iose vienmandatėse apygardose (Justiniškių Nr. 7, Šilutės-Pagėgių Nr.32, Biržų-Kupiškio Nr.48, Vilniaus-Trakų Nr.57, Kaišiadorių-Elektrėnų Nr. 59, Jurbarko Nr.62) nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar tai buvo šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimo valdyba nusprendė nenagrinėti Tautininkų sąjungos skundo iki Seimo rinkimų antrojo turo rezultatų.

Tuomet tautininkai kreipėsi  į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, (LVAT) prašydami panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti galutiniai pirmo rato Seimo rinkimų rezultatai, ir įpareigoti VRK išnagrinėti jai pateiktą TS skundą.

Spalio 27 d. LVAT sugrąžino nenagrinėtą Tautininkų sąjungos skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos neveikimo, nustatant esminius rinkimų rezultatus, motyvuodamas tuo, kad remiantis Tautininkų sąjungos skundu Lietuvos Respublikos Prezidentė ir Seimas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą per 48 valandas nuo skundo gavimo.

Po šios LVAT nutarties susidarė paradoksali situacija – LVAT nenagrinėjo Tautininkų sąjungos skundo, nes manė, kad jį turėjo nagrinėti Konstitucinis teismas jau po pirmojo rinkimų turo, o Prezidentė ir Seimo valdyba manė priešingai, todėl į Konstitucinį teismą iki šiol nesikreipė.

„Jei Seimas ar Prezidentė dabar kreiptųsi į Konstitucinį teismą ir  pastarasis nutartų, kad Vyriausioji rinkimų komisija negalėjo nustatyti esminių rinkimų rezultatų daugiamandatėje apygardoje, tai per kelių mėnesių laiką iki pakartotinių rinkimų būtų dar pakankamai laiko priimti Seimo rinkimus reglamentuojančių įstatymų patobulinimus taip užtikrinant skaidresnį Lietuvos politinės sistemos veikimą bei imtis rimtų organizacinių priemonių dėl pažeidimų prevencijos“, – teigia Seimo narys, TS pirmininkas Gintaras Songaila.