Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

A. Juozaitis: Imperijos nyksta, bet lieka imperiniai žmonės

Živilė Kavaliauskaitė, www.skrastas.lt
2012-10-28 13:57:18
8
A. Juozaitis: Imperijos nyksta, bet lieka imperiniai žmonės
Ar­vy­das Juo­zai­tis su­si­ti­ki­me su šiau­lie­čiais pri­sta­tė pje­sę „Šir­dis Vil­niu­je“. Per is­to­ri­jos pri­zmę au­to­rius pa­žvel­gė į nū­die­ną | siauliukrastas.lt, G.Baranausko nuotr.
Ar­vy­das Juo­zai­tis su­si­ti­ki­me su šiau­lie­čiais pri­sta­tė pje­sę „Šir­dis Vil­niu­je“. Per is­to­ri­jos pri­zmę au­to­rius pa­žvel­gė į nū­die­ną | siauliukrastas.lt, G.Baranausko nuotr.

Kal­bė­da­mas apie šių die­nų lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kius, ra­šy­to­jas, pub­li­cis­tas, fi­lo­so­fas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Ar­vy­das Juo­zai­tis Šiau­liuo­se pri­sta­tė is­to­ri­nį tra­gi­far­są „Šir­dis Vil­niu­je“. Pa­sak A. Juo­zai­čio, nors Lie­tu­va, bu­vu­si ga­lin­giau­sia im­pe­ri­ja, su­ny­ko, im­pe­ri­nio bū­do žmo­nės li­ko.

He­ro­jai su­si­tin­ka po mir­ties

„Pa­ga­liau da­rau, ko no­rė­jau vi­są gy­ve­ni­mą – ra­šy­ti. Dvejus su puse me­tų tik ra­šau. Man ar­ti­ma dra­ma­tur­gi­nė gys­la“, – sa­kė A. Juo­zai­tis su­si­ti­ki­me, ku­ris vy­ko Šiau­lių uni­ver­si­te­te.

Vie­ną iš A. Juo­zai­čio pje­sių Šiau­lių dra­mos teat­re nu­ma­to sta­ty­ti re­ži­sie­rius Gy­tis Pa­de­gi­mas.

A. Juo­zai­čio is­to­ri­nis tra­gi­far­sas „Šir­dis Vil­niu­je“ (re­ži­sie­riai Jo­nas Vait­kus, Al­ber­tas Vi­džiū­nas) šį se­zo­ną ro­do­mas Vil­niaus jau­ni­mo teat­re.

Pag­rin­di­niai pje­sės „Šir­dis Vil­niu­je“ vei­kė­jai – bol­še­vi­kų ko­mi­sa­ras Fe­lik­sas Ed­mun­di­no­vi­čius Dzer­žins­kis ir Žeč­pos­po­li­tos mar­ša­las Juo­za­pas Kle­men­sas Pil­suds­kis – Vil­ni­jos kraš­to kai­my­nai. Mo­kę­si to­je pa­čio­je gim­na­zi­jo­je Vil­niu­je. Abu len­kų kil­mės, įra­šy­ti Lie­tu­vos ba­jo­rų kny­go­se. Abu – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tai, ka­lin­ti Len­ki­jos ci­ta­de­lė­je.

Abu grio­vė Ru­si­jos im­pe­ri­ją. F. Dzer­žins­kis po mir­ties at­gu­lė Krem­liaus sie­no­je. J. Pil­suds­kio šir­dis pa­lai­do­ta Vil­niu­je.

Dra­mo­je šie he­ro­jai Šv. Te­re­sės baž­ny­čios rū­siuo­se su­si­tin­ka po mir­ties – 1936 me­tais, kai J. Pil­suds­kio šir­dis lai­do­ja­ma Vil­niu­je.

Vė­liau prie he­ro­jų pri­si­jun­gia ra­šy­to­jas Ba­lys Sruo­ga, poe­tas Čes­lo­vas Mi­lo­šas, Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čių pa­li­kuo­nis Jur­gis Gied­rai­tis.

Gin­čo ašis – šir­dis. F. Dzer­žins­kis pje­sė­je sa­ko, kad J. Pil­suds­kio šir­dis Vil­niu­je – tik mė­sos ga­ba­las.

Gy­va is­to­ri­ja

Pa­sak A. Juo­zai­čio, nors Lie­tu­va, bu­vu­si ga­lin­giau­sia im­pe­ri­ja, su­ny­ko ir su­si­trau­kė, bet im­pe­ri­nio bū­do žmo­nės li­ko.

„Mū­sų krau­jas la­bai stip­rus tar­nau­ti ki­tiems. Da­bar idė­jų Lie­tu­vo­je trūks­ta, nes trūks­ta kri­ti­nės ma­sės žmo­nių, – sa­kė A. Juo­zai­tis. – Į Len­ki­ją bu­vo įsi­die­gia­ma la­bai grei­tai ir leng­vai, nes ir Že­mai­ti­ja len­kiš­kai šne­kė­jo. Jei Lie­tu­vo­je tu dar bu­vai lie­tu­vis, kal­ban­tis len­kiš­kai, Len­ki­jo­je – jau vi­siš­kas len­kas. Iš am­žių atė­jęs Lie­tu­vos už­tai­sas – šių žmo­nių gy­ve­ni­mo ener­gi­ja.“

Ar­vy­do Juo­zai­čio nuo­mo­ne, lie­tu­vių taps­mas sa­vi­mi yra su­si­jęs su at­si­sky­ri­mu nuo len­kų kul­tū­ros | skrastas.lt, G.Baranausko nuotr.
Ar­vy­do Juo­zai­čio nuo­mo­ne, lie­tu­vių taps­mas sa­vi­mi yra su­si­jęs su at­si­sky­ri­mu nuo len­kų kul­tū­ros | skrastas.lt, G.Baranausko nuotr.

F. Dzer­žins­kio at­ve­ju A. Juo­zai­tis sa­kė pa­nau­do­jęs hi­po­te­zę, kad ga­li­ma ap­vers­ti bly­ną, bet jis vis tiek ke­pa ant tos pa­čios ug­nies.

Ir pa­tei­kė prie­šy­bę: F. Dzer­žins­kis Su­val­kuo­se lau­kė Var­šu­vos paė­mi­mo, jau bu­vo su­for­ma­vęs Len­ki­jos re­vo­liu­ci­nę vy­riau­sy­bę; J. Pil­suds­kis, tas pa­ts lie­tu­vis že­mai­tis, su­tel­kė len­kus ir at­mu­šė bo­lše­vi­kus.

A. Juo­zai­tį ste­bi­na, kad aist­ros, su­si­ju­sios su šiais is­to­ri­jos mo­men­tais, te­bė­ra gy­vos ir po 100 me­tų.

Kul­tū­ros ag­re­si­ja

Len­kų ir lie­tu­vių te­ma bu­vo ir klau­si­muo­se, ku­rie do­mi­no į su­si­ti­ki­mą su A. Juo­zai­čiu atė­ju­sią pub­li­ką. Pa­tei­kia­me ke­le­tą klau­si­mų ir at­sa­ky­mų.

– Kaip su­si­klos­tė J. Pil­suds­kio, F. Dzer­žins­kio šei­mų li­ki­mai?

– Ne­su is­to­ri­kas, vai­kų li­ki­mais ne­si­do­mė­jau. Daž­niau­siai ge­ni­jų vai­kai – gam­tos poil­sis.

J. Pil­sud­sio bro­lis Bro­nis­la­vas vė­liau ta­po di­džiuo­ju Sa­cha­li­no ty­ri­nė­to­ju, nu­si­žu­dė Pa­ry­žiu­je.

Vie­nas fak­tas, su­si­jęs su Pil­suds­kiais, pri­bloš­kė. Prieš ke­lias die­nas re­ži­sie­rius J. Vait­kus pa­ro­dė ru­sų kal­ba iš­leis­tą B. Pil­suds­kio biog­ra­fi­ją.

At­si­ver­čiau nuo­trau­ką, po ku­ria pa­ra­šy­ta, jog jis am­žių san­dū­ro­je gy­ve­nęs Vil­niu­je, Žy­gi­man­tų gat­vė­je 24. Tas na­mas šian­dien sto­vi ir liu­di­ja se­ną­jį Vil­nių. Šia­me na­me pas sa­vo dė­dę, aš, bū­da­mas pen­ke­rių me­tų, mie­go­da­vau, žais­da­vau. Pa­si­ro­do, bu­vau ta­me pa­čia­me kam­ba­ry­je, kur Pil­suds­kis mie­go­jo.

– Kas nu­tin­ka, kai išy­ra im­pe­ri­jos, vals­ty­bės? Ko­kios jų to­li­mes­nio bend­ra­vi­mo ga­li­my­bės?

– Vei­kia gy­ve­ni­mo ener­gi­jos dės­niai.

Len­ki­jos kul­tū­ra Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ko ge­ro, yra pa­ti ag­re­sy­viau­sia. Nė­ra Eu­ro­poje vals­ty­bės, kur 98 pro­cen­tai gy­ven­to­jų bū­tų va­di­na­mos ti­tu­li­nės na­ci­jos žmo­nės. Tai – stip­rus asi­mi­lia­ci­jos me­cha­niz­mas.

Jei­gu lie­tu­vių kul­tū­ra ne­bus kul­tū­riš­kai ag­re­sy­vi, ji trauk­sis ir nyks.

Puns­ko lie­tu­viams yra leis­tas ma­žy­tis ran­kos pirš­te­lis, o Lie­tu­vo­je yra vi­sa Len­ki­jos ran­ka.

Prieš šimt­me­tį lie­tu­viai kal­bė­jo to­bu­lai len­kiš­kai. M. K. Čiur­lio­nio laiš­kai ra­šy­ti len­kiš­kai, Mai­ro­nio pir­mie­ji ei­lė­raš­čiai – len­kų kal­ba.

Lie­tu­vių taps­mas sa­vi­mi yra su­si­jęs su at­si­sky­ri­mu nuo len­kų kul­tū­ros.

Ma­žiau­siai 100 me­tų rei­kės, kad tar­pu­sa­vy­je bū­tų ga­li­ma bend­rau­ti be aist­rų.

Idė­jos ga­lia

– Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie tai, kad Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja Sei­mo rin­ki­muo­se su­rin­ko be­veik 6 pro­cen­tus?

– Vie­na iš 5 pro­cen­tų per­žen­gi­mo są­ly­gų – ab­sor­buo­ti ru­sai.

Są­jū­džio me­tais Vil­ni­jos kraš­te stip­riau­siai vei­kė „Je­dinst­vo“. Po 20 me­tų ru­sai su­ti­ko iš­brauk­ti sa­vo var­dą „ru­sų al­jan­sas“ ir tap­ti len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos da­li­mi.

– J. Pil­suds­kiui pa­ka­ko 20 me­tų nu­tau­tin­ti Vil­niaus kraš­tą. Kaip tai paaiš­kin­ti?

– Bu­vo nea­pib­rėž­ta pa­dė­tis, o dir­va pa­ruoš­ta. Žmo­nės ne­bu­vo su­vie­ny­ti į vie­nin­gas švie­ti­mo įstai­gas, kai­mas bu­vo pa­lik­tas sa­viei­gai.

Kal­bė­ti len­kiš­kai bu­vo „ho­no­ras“, aukš­tes­nis so­cia­li­nis ly­gis. Pra­by­li len­kiš­kai, iš­trūks­ti iš sa­vo kem­sy­no.

Tai, kad lie­tu­viai iš­trūk­da­mi ėmė sau­go­ti lie­tu­viš­ku­mą, yra ste­buk­las.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Juozaitis. Liberalus teroras – III
  2. A.Juozaitis. Lenkija kurčia
  3. A. Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  4. I. Šimelionis. Mano pilsudskiada

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Kažin says:
    13 metų ago

    Beje, be “Rusų alijanso” dar buvo “Rusų sąjunga”, kurios LLRA, jeigu neklystu, “neabsorbavo”. Taigi, būtų įdomu žinoti, kiek gi įtakos čia turi rusų “absorbavo” veiksnys. Manau, kad nuodugniau paanalizavus gali pasirodyti, kad tas “absorbavimas” ne toks jau reikšmingas yra.

    Atsakyti
    • Andrius says:
      13 metų ago

      Pasižiūrėkite balsavimo rezultatus Klaipėdoje – Danės, Baltijos, Marių ir Pajūrio apygardose – vidutiniškai jose apie 8proc balsavo už LLRA. Neteko girdėti, kad Klaipėdoje gyventų tiek lenkų. Belieka rusų balsai.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        13 metų ago

        Visgi, matyt, tai, kad LLRA peržengė 5% slenkstį, lėmė Prunskienės elektoratas.

        Atsakyti
  2. Žygeivis says:
    13 metų ago

    Visa tai (ir dar daug kitų problemų) yra “nulinės” pilietybės įstatymo reali pasekmė.

    O šis įstatymas bei nuosavybės negrąžinimas tikriesiems savininkams yra pasekmė atsisakymo 1938 m. Konstitucijos.

    Atsakyti
  3. Viestartas says:
    13 metų ago

    Imperiniai žmonės – ar čia gerai, ar čia blogai?

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      13 metų ago

      Pasaulio istorija jau daug kartų įrodė, kad visos imperijos galų gale “suvalgo” jas sukūrusias tautas, kurios palengva ištirpsta imperijos nukariautų tautų masėje, o imperijai neišvengiamai žlungant, prarandamos ne tik užkariautos žemės, bet ir nuosavos etninės teritorijos.

      Ir Lietuvių Tauta bei jos sukurta viduramžių Lietuvos imperija čia ne išimtis.

      Atsakyti
  4. ugn says:
    13 metų ago

    bažnyčios vaidmuo lenkinime, kaip visad, tyliai apeinamas…

    Atsakyti
  5. M.P. says:
    13 metų ago

    Keliausiu pažiūrėt spektaklio. Labai smalsu ir įdomu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere Anželika Cholina | ciurlionis.lt nuotr.
Kultūra

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.
Etninė kultūra

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina
  • Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)
  • J. Jakavonio-Tigro sodyboje gimsta partizanų muziejus partizanų pagerbimui

Kiti Straipsniai

Šarūnas Birutis | LRKM nuotr.

K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

2025 07 03
2025 m. birželio 27 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas Vilniuje

K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

2025 06 29
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Pokalbis apie J. Pilsudskį. Renginio plakatas

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – susitikimas su knygos apie J. Pilsudskį autoriumi

2025 05 12
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
Vilniui vaduoti sąjungos agitacinis lapelis „O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“, XX a. 4 deš. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Prieš 100 metų įkurta Vilniui vaduoti sąjunga

2025 04 29
Martas Tarmakas

A. Juozaitis. Martui Tarmakui – pirmam Estijos atstovui Lietuvoje, laisvės kelio bičiuliui – 70

2025 04 10
Iš 2 knygos „Didžiosios tremtys“ | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Prieš 85 metus Vilnijos gyventojai patyrė pirmąsias masines tremtis

2025 02 12
Seimas | lrs.lt nuotr.

Seimas priėmė Tautinių mažumų įstatymą, bet visuomenininkai įspėja: įstatymas kelia pavojų Lietuvos vientisumui ir nacionaliniam saugumui

2024 11 07
Lietuvos kariuomenes paradas Katedros aikštėje 1939 m. lapkricio-15 d. | wikipedia.org nuotr.

Bus paminėtas Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto susigrąžinimo 85-metis

2024 10 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
© Carsten Erler | Dreamstime.com

Lietuva taps nutukusių vaikų šalimi?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai