Tautos kviesliui Vytautui Landsbergiui 80 (video) (22)

D.Grybauskaitė sveikina prof. V.Landsbergį | lrp.lt nuotr.

Spalio 18 d. pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Tarybos pirmininkui, Kovo 11-osios Akto signatarui, ES  parlamento nariui profesoriui Vytautui Landsbergiui sukako 80 metų.

Šia proga Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo patriarchą V.Landsbergį sveikina jo bendražygiai sąjūdininkai, bei visa  Lietuva.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikindama V.Landsbergį šių neeilinių sukaktuvių proga sakė, kad jis visuomet gebėjo būti keliais žingsniais priekyje, tiesė tiltus su demokratiniu pasauliu ir gynė laisvės idealus: „Buvote Pirmas ir ėjote priekyje, kai Tautai reikėjo drąsos ir susitelkimo: Sąjūdyje, nepriklausomybės priešaušriuose ir žengiant pirmuosius itin svarbius savarankiškos valstybės žingsnius“, – sakė D.Grybauskaitė ir dėkojo Profesoriui už svorį, suteikiamą politikai, už intelektualinį turinį teikiamą Lietuvos visuomeniniam gyvenimui, už kūrybą, turtinančią Lietuvą.

Prezidentė pavadino V.Landsbergį asmenybe, šalia kurios būti nėra lengva, tačiau garbė ir dovana visiems, kuriems nuoširdžiai rūpi Lietuva.

Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius sveikindamas  V.Landsbergį sakė, kad laisvasis pasaulis šaltąjį karą anuomet laimėjo ir dėl V.Landsbergio lyderystės:

„V. Landsbergis buvo, yra ir dar ilgai bus didžiausią tarptautinį autoritetą turintis lietuvis, dabar Europos Parlamente veiksmingai ginantis vertybes, kurios brangios Lietuvai, Europai, visam civilizuotam pasauliui. Man 20 metų tenka būti šalia V. Landsbergio politikoje. Ir per visą tą laiką nenustoju mokytis iš jo ir nenustoju stebėtis“, – sakoma Vyriausybės vadovo sveikinime.

Pasak Ministro Pirmininko, atmintyje ir istorijoje visiems laikams lieka pakilūs Sąjūdžio metai, kai drąsus V.Landsbergio žodis pabudino ir pakėlė visą tautą į žygį už Lietuvos laisvę ir demokratiją.

„Tačiau neužmirškime – V. Landsbergio vaidmuo istorijoje yra žymiai didesnis – jis neapsiribojo vien mūsų laisvės byla. Gražaus jubiliejaus proga verta priminti, kad Lietuva kartu su Sąjūdžiu, kuriam vadovavo V. Landsbergis, pirmoji sovietmečiu ėmėsi tikrinti, kur yra Michailo Gorbačiovo „perestroikos“ ribos“, – teigia Ministras Pirmininkas.

Pasak premjero, „V. Landsbergio lyderystė galų gale lėmė tai, kad Lietuva, žengdama priešakyje visos sovietų imperijos jos išardymo reikaluose, iš esmės garantavo ne tik taikų savo laisvės pasiekimą, bet ir visos Sovietų Sąjungos subyrėjimą“.

„Tai lėmė daugelį kitų tarptautinių politinių procesų, kurių kulminacija buvo Berlyno sienos griūtis 1989-ųjų rudenį. Siena griuvo didele dalimi todėl, kad nuo 1988 vasaros Sąjūdis ir Profesorius, labai nuosekliai stumdami „perestroikos“ ribas vis toliau, pasiekė, kad SSSR ir jos valdomo „socialistinio lagerio“ žlugimo procesai būtų negrįžtami“ , – sakoma Ministro Pirmininko sveikinime.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sveikindama Prof. V.Landsbergį sakė:

„Apie tokias asmenybes kaip Jūs kartais sakoma: tai – gyvi istorijos liudininkai. Tačiau, kalbant apie Jus, reikia padaryti esminę korekciją: buvote ir esate ne istorijos liudytojas, o istorijos kūrėjas. Dirbote Sąjūdyje ir Atkuriamajame Seime, vadovavote, gynėte tikrąsias vertybes Lietuvos politikoje, ir visada, kartais sulaukdamas pelnyto įvertinimo, kartais – nepelnyto nuvertinimo ar net įžeidimų, likote bekompromisis tiesos gynėjas. Kad ir kokia nepatogi ta tiesa būtų kai kuriems ją girdintiems, kad ir kaip norėtųsi kai kurioms jėgoms Jūsų vardą ir pavardę ištrinti iš Lietuvos istorijos ar bent jau pasiekti, kad jie čia būtų įrašyti ne tokiomis ryškiomis raidėmis“.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad mąstančioji Lietuva, laisvę vertinančioji ir ginančioji Lietuva, sąžinei ir tiesai įsipareigojusi Lietuva žino ir visada žinos, kam ji turi būti dėkinga už paskelbtą ir apgintą Kovo 11-ąją, už tai, kad atsilaikėme Sausio 13-ąją, už tai, kad Lietuvos politika iki šiol netapo vien sandėrių menu, bet buvo priversta laikytis ir padorumo, sąžinės, tiesos orientyrų.

„Nuoširdžiai dėkoju Jums už moralinės stiprybės ir drąsos pamokas, už nepakartojamą indėlį į kovą už Lietuvos laisvę ir tos laisvės įtvirtinimą. Už visus pasakytus ir parašytus žodžius, kurių tikslas visada buvo ir šiandien lieka vienas – laisvas žmogus laisvoje valstybėje. Dėkoju Jums už tarnystę mūsų kultūrai ir tautinės atminties pilnatvei, už nuolatines pastangas daryti viską, kad Lietuva būtų šviesesnė, teisingesnė, išmintingesnė“, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė V. Landsbergiui palinkėjo fizinės ir moralinės stiprybės, stiprios sveikatos ir kuo didžiausios šalia esančių žmonių šilumos, meilės ir sėkmės.

Prie šių nuoširdžių sveikinimų jungiamės ir mes Alkas.lt naujienų poratalo kūrėjai.

Vytauto V. Landsbergio filmas „Visa teisybė apie mano tėvą“:

____________________

Spalio 18 d. 18.55 val. bus rodomas ką tik sukurtas, gausia archyvine medžiaga iliustruotas dokumentinis portretas „Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai“.

Kartą žurnalistas, baigdamas ilgą biografinį interviu, paklausė Vytauto Landsbergio: „Tad kuo Jūs iš tikrųjų buvot?“.  Atsakymas buvo lakoniškas: „Buvau Landsbergis“. Agnės Marcinkevičiūtės filme tas pats asmuo nėra kaip nors klausinėjamas ir nedėsto retrospektyvių monologų ar išpažinčių. Autorė filmui renkasi jo atliktus veiksmus ir skelbtus požiūrius. Praėjęs laikas nušviečiamas ne apmąstymais, o faktais: kaip buvo ir kiek liko užfiksuota dokumentikos įvairovėje. Taigi, kuo buvo V. Landsbergis, visų pirma, viešojoje ir politinėje erdvėje?

Dar viena premjera, skirta vieno iš Lietuvos nepriklausomybės architektų 80-mečiui, laukia LRT Kultūros žiūrovų. Spalio 18 d., ketvirtadienį, 21.45  val. – Giedrės Žickytės ir Ričardo Rickevičiaus filmas „Ieškome „Nebaigtosios sonatos“. Juostoje galima išvysti praėjusią vasarą laukiniame Kuršių Nerijos paplūdimyje užfiksuotas akimirkas, kuomet V. Landsbergis dalyvavo filmo „Nebaigtoji sonata“ pagal savo 1965-aisiais sukurtą scenarijų filmavime. „Nebaigtoji sonata“ –  V. Landsbergio kūrinys, skirtas M.K Čiurlioniui atminti. Minint kūrėjo mirties šimtmetį į kino ekranus perkelti V. Landsbergio scenarijų ėmėsi jaunosios kartos režisierė Marija Stonytė su operatoriumi Gediminu Venckumi. Šio filmo premjera įvyko 2011 metais Tomo Mano festivalyje Nidoje V. Landsbergio kūrybos vakaro „Jūra. Poezija ir muzika“ metu. Šiemet sukurtas naujas filmas – užfiksuotų kūrybinių ieškojimų ir filmavimo užkulisių montažas.

Spalio 18 dieną LRT Kultūros laida taip pat matysime:

19.15  val. Liepos Rimkevičienės ir Giedrės Žickytės  dokumentinis filmas „Laisvės džiazas“.

20.10 val. jubiliato sūnaus Vytauto Landsbergio jaunesniojo filmas „Visa teisybė apie mano tėvą“.

Spalio 19 d. LRT Kultūra transliuos Lietuvos Respublikos Seime vyksiančią konferenciją „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“, skirtą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo uždavinių įgyvendinimo 20-mečiui ir pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui. Tiesioginės transliacijos iš LR Seimo pradžia – 10 val.

13.00 val. Seimo rūmų galerijoje bus pristatyta paroda „Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės darbai ir Vytauto Landsbergio veikla“. Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 80-mečiui skirtą parodą pristatys Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Parodoje eksponuojamos svarbiausios atgimusios ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo akimirkos, kuriomis išryškėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio veiklos rezultatai įtvirtinant Lietuvos valstybingumą: Lietuvos Sąjūdžio siekiai, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo darbai kuriant ir ginant valstybę, Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimas tarptautinėje arenoje. Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius. Fotografijos iš Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos centrinio valstybės archyvų fondų, NATO multimedijos archyvo, Europos Parlamento garso ir vaizdo archyvo, Vytauto Landsbergio asmeninio archyvo.