Visame pasaulyje didėja dėmesys aplinkos tausojimui, maisto produktų kokybei ir žmogaus sveikatai. Lietuvos vartotojai turi vis daugiau galimybių įsigyti kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų, kurių kokybė oficialiai pripažinta pagal Europos Sąjungos arba nacionalinius teisės aktus, o atitiktis nustatytiems reikalavimams bei jų gamybos būdas kontroliuojami nepriklausomos sertifikavimo įstaigos. Tik tokie produktai ženklinami Europos ar nacionaliniu ženklu.

Keturios kokybiškų produktų schemos

Žemės ūkio ministerija siekia patenkinti vartotojų poreikius ir paskatinti maisto gamintojus gaminti aukštesnius kokybės reikalavimus atitinkančius produktus. Siekiant, sukurti tokiems produktams didesnę pridėtinę vertę, ES lygiu reglamentuotos keturios maisto kokybės schemos:

Ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos schema;
Nacionalinės maisto kokybės schemos. Lietuvos nacionalinę kokybės schemą reprezentuoja išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai;
ES lygiu pripažintų žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių;
ES lygiu saugomų žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų.

„Dalyvavimas maisto kokybės schemose yra laisvanoriškas. Ūkininkai įvertinę savo galimybes ir vykdomos žemės ūkio veiklos specifiką gali pasirinkti, kurios maisto schemos dalyviu tapti. Svarbu žinoti, kad gaminant šiuos produktus laikomasi papildomų, aukštesnių, nei įprastinei gamybai keliamų reikalavimų. Todėl visų pagal maisto kokybės schemų reikalavimus pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės reikalavimus, o jų gamybos procesas yra papildomai kontroliuojamas arba sertifikuojamas nepriklausomos įstaigos, – teigia Žemė sūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento Kokybės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Ausma Miškinienė. – Papildomoms išlaidoms kompensuoti, minėtų schemų dalyviai gali pasinaudoti ES parama“.

Tarp intensyviai auginamų ir ekologiškų produktų

Pasak ŽŪM vyriausios specialistės A. Miškinienės, manoma, kad šių metų pabaigoje išskirtinės kokybės produkciją į rinką tieks jau daugiau kaip 120 gamintojų. Tokius produktus sertifikuoja VšĮ „Ekoagros“ ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Jų duomenimis, dar prieš metus pagal išskirtinės kokybės produktų gamybai keliamus reikalavimus auginamos daržovės ir sodai užėmė apie 250 ha, o šiemet jau sulaukta paraiškų beveik 3 tūkst. ha plotui. Vartotojai taip pat gali įsigyti išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių bei perdirbtų išskirtinės kokybės produktų, tokių kaip naminis juodųjų serbentų nektaras, dražė, uogienės ir kt.

Išskirtinės kokybės produktai rinkoje pasirodė visai nesenai, todėl dar daug vartotojų nesupranta, kuo jie skiriasi nuo įprastų, intensyviu būdu užaugintų daržovių ar ekologiškų produktų. Visi išskirtinės kokybės produktai pažymėti ženklu „Kokybė“, kuris garantuoja, kad šalies ūkininkų ar įmonės produkcija gaminama laikantis papildomų ir griežtesnių gamybos, perdirbimo bei tiekimo į rinką reikalavimų.

Jų gamyboje naudojami tik minimalūs, augalų vegetacijai būtini trąšų kiekiai, apskaičiuoti pagal dirvos laboratorinių tyrimų rezultatus bei maisto medžiagų balansą. Nenaudojamos kenksmingos aplinkai augalų apsaugos priemonės. Auginant gyvūnus taikomi ekstensyvūs auginimo metodai. Perdirbant išskirtinės kokybės produktus, taikomos tokios technologijos, kurios galutiniame produkte lemia didesnį biologiškai vertingų ir sumažintą nenaudingų organizmui medžiagų (sočiųjų riebalų rūgščių, druskos, cukraus) kiekį. Šių produktų gamyboje nenaudojami genetiškai modifikuoti organizmai, sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai ir kt.).

Daugiausia sertifikuota ekologiškų produktų

Populiariausioje – ekologiškų žemės ūkio produktų gamyboje – išvis nenaudojamos mineralinės trąšos, augalų apsaugai naudojamos tik biologinės, palankios aplinkai augalų apsaugos priemonės, parenkamos vietinės augalų ir gyvulių veislės ir siekiama taikyti uždarą gamybos ciklą ūkyje (pašarų ir maistui skirtų gyvulių užauginimas ekologinėmis sąlygomis. Tokių ūkių pernai sertifikuota per 2,5 tūkst. Įskaitant ir žuvininkystės plotus ekologinių ūkių žemės ūkio naudmenų priskaičiuota apie 158 tūkst. ha.

Garantuotų tradicinių žemės ūkio ir maisto produktų specifinės savybės yra sąlygojamos žmonių gebėjimo gaminti produktą iš tradicinių žaliavų, tradiciniu, iš kartos į kartą perduodamu, ne mažiau kaip 25 metus nepakitusiu, būdu. Mėsos gaminys „Skilandis“ įregistruotas į ES tradicinių gaminių registrą prieš porą metų. Tai pirmasis produktas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, kurio tradiciškumas pripažintas ES lygiu. Jam suteikta teisė naudotis ES ženklu su nuoroda „Garantuotas tradicinis gaminys“, – pasakojo A. Miškinienė. – Šiais metais pirmasis Europoje dviejų šalių produktas Seinų/Lazdijų krašto medus įregistruotas į ES Saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą. Šių regionų medus ženklinamas ES ženklu su nuoroda „Saugoma kilmės vietos nuoroda“, kuri patvirtina išskirtinę produkto kokybę, susijusią su geografine vietove, kurioje jis renkamas“.

Saugomas geografines nuorodas ar kilmės vietos nuorodas turinčių produktų pavadinime yra kilmę atspindintis vietovardis, jų gamybos ir perdirbimo stadijos atliekamos toje konkrečioje geografinėje vietovėje, o produktui išskirtinumą suteikia specifinis klimatas, ar dirvos sudėtis, ar jame augančių augalų, laikomų gyvūnų sąlygojamos savybės ar kiti specifiniai faktoriai.

Šiuo metu yra pateiktos 4 Lietuvos paraiškos: Lietuviško varškės sūrio, sūrio „Liliputas“ ir midaus „Stakliškės“ dėl saugomų geografinių nuorodų registracijos ir Žemaitiško kastinio dėl garantuoto tradicinio gaminio įregistravimo.