Šiandien, spalio 9 dieną, Vilniaus universiteto Didžiajame kieme iškilmingai atidengtos paminklinės lentos VU rektoriams Juozui Bulavui, Jonui Kubiliui ir Rolandui Pavilioniui.
Ceremonijoje žodį tarė J. Bulavo anūkas Viktoras Bulavas, J. Kubiliaus dukra doc. Birutė Petrauskienė ir R. Pavilionio našlė prof. Aušrinė Marija Pavilionienė. Atidengtomis atminimo lentomis džiaugėsi ir dabartinis Vilniaus Universiteto rektorius prof. Benediktas Juodka.
J. Bulavas – teisininkas, valstybės ir visuomenės veikėjas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyvis, Konstitucijos projekto iniciatorius ir vienas autorių, Seimo narys. Būdamas rektoriumi išlaikė svarbiausioje šalies aukštojoje mokykloje lietuvišką dvasią, sugebėjo apvalyti universitetą nuo Maskvos atsiųstų kadrų.
J. Kubilius – ilgiausiai universitetui vadovavęs rektorius (1958-1991). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius, du kartus Lietuvos valstybinės premijos laureatas, naujos matematikos krypties – tikimybių teorijos ir skaičių teorijos mokyklos Lietuvoje kūrėjas ir vadovas, žmonių sąmonėje įtvirtinęs universitetą kaip visuotinės reikšmės simbolį.
R. Pavilionis – Europos mokslų ir menų akademijos narys, Europos Parlamento narys, vienas ryškiausių kultūros ir politikos kūrėjų, skelbęs vieningos Europos, vakarietiškai filosofijai būdingas pakantumo ir minties laisvės vertybes. Universiteto istorijoje liks kaip akademinės minties laisvės puoselėtojas.
Deja, dar ilgai mūsų viešojoje žiniasklaidoje bus slepiama tiesa apie pokarinę Jono Kubiliaus veiklą – apie tai, kad būtent jis, užverbuotas MGB agentas “Ketas”, išdavė šimtus Žemaitijos partizanų, kurie po to buvo išžudyti ir nukankinti NKVD ir MGB kankinimų kamerose, o daugelio jų palaikai iki šiol nėra rasti.
P.S. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras privalo surinkti ir paskelbti autentiškų MGB dokumentų faksimiles.
P.S. Apie Rolando Pavilionio įvairias machinacijas su Universiteto nekilnojamuoju turtu ir “prichvatizacijas” netgi nekartosiu, nes tai labai išsamiai jau buvo skelbta įvairiuose leidiniuose.
(O apie jo intensyvią “veiklą” siekiant sunaikinti Lietuvių Tautos tradicinę moralę taip pat pakankamai daug informacijos buvo paskelbta. Dabar šį juodą “darbą” toliau aktyviai “tęsia” Rolando Pavilionio žmona Marija Aušrinė Pavilionienė).
P.S. Tiesa, pamiršau paminėti, kad ponas VU rektorius Rolandas Pavilionis taip pat buvo ir KGB agentas “Vadim”.
Štai ištrauka iš Zigmo Zinkevičiaus knygos “Istorijos iškraipymai” (2004):
“Panašių trukdymų kurti valstybės institucijas ir padaryti gyvenimą Lietuvoje nestabilų buvo daug, ypač valdant kairiesiems. Ir visa tai būdavo susiję su praeities įvykių iškraipymu.
Prisiminkime bolševikų nenorą skirti valstybines pensijas genocido aukoms, pastangas tokiomis pensijomis aprūpinti nusenusius savuosius, ilgai trukdytą žemės ir kitokio nekilnojamo turto grąžinimą tikriesiems savininkams – tai tik dalis anuomet aktualių klausimų, kurių neįmanoma buvo išspręsti ignoruojant teisybę ir kuriuos sprendžiant bolševikai nuolat griebdavosi praeities klastojimo. Jie veikė gudriai, užmaskuotai.
Kiekvienu atveju rūpindavosi, kad tiesa apie jų pačių juodą praeitį neiškiltų į paviršių. Visokiais būdais stengdavosi ją nuslėpti, taigi praeitį vaizduoti suklastotą.
Nomenklatūrą buvo išgąsdinusi net pradėta leisti Visuotinė enciklopedija. Bijota, kad personalijų straipsniuose bolševikai gali būti aprašyti tokie, kokie iš tikrųjų buvo. Nors Enciklopedijos straipsnių autoriai elgėsi korektiškai, biografijose paminėdavo tik visuotinai žinomus faktus, tačiau to nepakako baimei išnykti.
Norėta apsidrausti paimant Enciklopedijos rengimą į savo globą. Ypač didelį aktyvumą šia kryptimi rodė prof. Rolandas Pavilionis (buvęs KGB agentas „Vadimas”).”
Apibendrinanti pastaba
Pastaruosius 20 metų vyksta visiškai akivaizdi antisąjūdinė kontrrevoliucija, kurios tikslas ne tik kad neleisti į Lietuvos Valstybės valdžią tikrus patriotus ir tautininkus, išsaugant visose Valstybės institucijose komunistinę, komjaunuolišką ir kagėbistinę nomenklatūrą, bet taip pat ir “išbalinti” jų praeitį, statant visokiems Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės priešams, išdavikams ir NKVD-MGB-KGB ir GRU agentams paminklus, garbės lentas, pavadinant jų vardais mokyklas, skverus, aikštes, gatves, įsteigiant jų vardo premijas ir t.t.
Tuo pačiu yra stengiamasi įteigti visuomenei, ir ypatingai jaunimui, paprastą mintį, jog tapti išdaviku yra nieko tokio – tai juk ne tik labai naudinga materialiai, bet ir netgi garbinga – juk visų šitų išdavikų Sąjūdžiui nugalėjus nepakorė Lietuvos miestų aikštėse, nepasodino į kalėjimus iki gyvos galvos, netgi neišmetė jų iš visų valdiškų darbų, tačiau atvirkščiai – būtent jie toliau valdo Valstybę ir yra visapusiškai garbinami bei šlovinami, o visi svarbūs istoriniai archyvai (NKVD-MGB-KGB, kompartijos, komjaunimo, ir dar keli kiti fondai), kuriuose yra dokumentiniai jų išdavystės ir tarnybos Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės aršiausiems priešams, įrodymai, mielaširdingai “uždaryti” 50 ir net 75 metams, o kai kurie jau ir sunaikinti (kaip, pvz., keli šimtai ypatingai pasižymėjusių stribų bylų, patriotų išsaugotų per visus Sausio įvykius ir po to, ir gulėjusių VRM archyve “su grifu “amžinam saugojimui”, ministeriaujant p. “krikščioniui” Žiemeliui buvo išvežtos “sumalti” į Grigiškes)…
Akivaizdu, kad dabartiniai išdavikai, pardavę Lietuvių Tautą į Jievrosojuzą valdančių oligarchų-kosmopolitų vergovę, išvarę vos ne visą Lietuvių jaunimą į tolimus užsienius, labai bijo, kad už šiuos nusikaltimus jiems teks atsakyti ir ateis laikas, kada jiems teks stoti prieš Tautos Teismą.
Kaip tik todėl jie jau daugybę metų stengiasi ištrinti ribą tarp gėrio ir blogio, tarp patriotizmo ir išdavystės, tarp doros ir seksualinių iškrypimų….
Tokiu būdu jie visų pirma siekia išsaugoti save pačius ir savo prisivogtą turtą – jei dauguma Tautos bus morališkai ir ekonomiškai sugniuždyta, o jaunimas emigravęs, tai tiesiog nebeliks Lietuvoje aktyvių tautinių-patriotinių jėgų, kurios galėtų juos pastatyti prie sienos, o jų “prichvatizuotą” turtą konfiskuoti Tautos ir Valstybės labui…
Puikus Žygeivio komentarai, svarbesni ir už patį straipsnį
Žygeivi, linkiu Tau sveikatos ir ilgų metų. kad dar ilgai tiesą galėtum skelbti.