G. Navaitis. Koalicijos siūlymas išgirstas (13)

Gediminas Navaitis | DELFI, J.Markevičiaus nuotr.

Gediminas Navaitis | DELFI, J.Markevičiaus nuotr.

Lietuvoje nebalsuoja trys iš penkių turinčių rinkimų teisę piliečių. O iš balsavusių kone penktadalis savo balsus skiria partijoms, kurioms nepavyksta peržengti 5 proc. barjero.

Didžiąsias partijas aptarnaujantys politologai lengva ranka priskiria šiuos nebalsavusius ar balsavusius „ne už tuos, už kuriuos reikia“ prie nesidominčių, neišprususių, laukiančių „gelbėtojo“ ir pan. Taigi bando įteigti ir jiems, ir didžiųjų partijų elektoratui, kad kone du trečdaliai Lietuvos piliečių nieko nenutuokia ir yra nesvarbūs.

Be abejo, yra ir tokių, tačiau jiems priskiriamųjų skaičius akivaizdžiai per didelis. Logiškiau būtų teigti, kad šie žmonės nusivylė esama politine sistema ir nesitiki jos permainų. Nesitiki nereiškia, kad nenori. Nesitiki nereiškia, kad nemąsto.

Jei visgi manysime, kad tikisi ir nori, lengviau suprasime, kodėl balsuoja už naują galimybę. Jei visgi manysime, kad mąsto, suprasime – turi būti įtikinti, o juos įtikinti balsuoti nėra lengva. Tam, kaip ir bet kokiai rinkiminei agitacijai, reikia nemažai laiko, pinigų bei išradingumo. Nesisteminės politinės jėgos paprastai jų neturi. Nebent už jas agituotų kiti. Pavyzdžiui, didžiosios partijos.

Panašu, kad šiuose Seimo rinkimuose taip ir nutiko. Visos didžiosios partijos vieningai skelbė ekonominę krizę. Visos jos kalbėjo ne apie savo pasiekimus, o apie teisinės sistemos ir valdymo degradaciją, apie evakuacija tapusią emigraciją, apie paslaptingas jėgas bebaigiančias užvaldyti valstybę. Visos jos skelbė nacionalinės katastrofos grėsmę.
Katastrofą gali sustabdyti išskirtinis, ryžtingas veikimas. O kaip tik jo didžiosios partijos nesiūlo ir negali pasiūlyti.

Jų atstovai kalba apie vienokį ar kitokį akcizą, keliais procentais didesnį ar mažesnį mokestį, dar vieną kėdžių perstumdymą kokioje nors valstybinėje įstaigoje ir pan. Taigi didžiosios partijos užlipo ant nuosavos propogandos grėblio ir atvėrė kelią nesisteminėms politinėms jėgoms.

Iš tokių jėgų į grėsmingą padėtį tiksliausiai reaguoja nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje.“ Jei skelbiama, kad valstybei ir tautai gresia žlugimas, tai būtinas nacionalinis susivienijimas, galintis jį sustabdyti.

Be to susivienijimas siūlo tai, ko nedrįsta ir nesugeba siūlyti didžiosios partijos, siūlo ir suprantamą išeitį iš esamos padėties – tęsti Tautą pažadinusio ir į Nepriklausomybę atvedusio Sąjūdžio darbą. Susivienijimas darbais patvirtina, kad galės tai padaryti. Ji paneigia nuostatą, kad trys lietuviai – tai penkios partijos, ir primena, kad kilus pavojui lietuviai sugeba vienytis, nuosekliai atsako į grėsmę valstybei jungdama keturias partijas, atstovaujančias politinei kairei, centrui ir dešinei. Ji siūlo ir kelią įveikti grėsmę – platesnį piliečių dalyvavimą valdyme ir teisėsaugoje, laimės ekonomikos elementus pertvarkant ūkį, tautinių vertybių išsaugojimą.

Gražios partijų programos nėra naujiena Lietuvos rinkėjams. Tačiau susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ programinės nuostatos ir veiksmai vienijant politines jėgas labiausiai atitinka daugelio politikų apkalbėtas nacionalinės katastrofos grėsmes. Tik susivienijimui atstovaujantys politikai gali pasakyti: „Mes realiai priešinamės pavojui, kuris kilo valstybei.“

Atrodo, kad jų kreipimasis jau išgirstas: rugsėjo 14-18 dienomis socialinių tyrimų įmonės „Visum verum“ atlikto tyrimo duomenimis, už Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ balsuotų 7,4 proc. rinkėjų.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

13 komentarų

  1. Vytautas:

    Navaiti, provincija to ULL nežino, 0.74 proc. surinks balsų. Pats save guodi, juk žinai, kad 500 apklaustų telefonu nieko nesako.

  2. Inga Baranauskienė:

    Kai pirmą kartą pamačiau šios apklausos rezultatus, net kilo toks negeras įtarimas, kad rezultatai truputį “pagerinti” mūsų naudai. Bet kai vėliau viską apgalvojau, padariau išvadą, kad jie gana dėsningi. Jeigu turėsiu laiko, pasistengsiu iš pati parašyti šiuo klausimu artimiausiu metu.

  3. Rytas:

    Minusuot kelis procentus teks, nes ponai neįvertinat, kad provincija, o ypač Tomaševskis savus tikrai suveš.

  4. Darijus:

    Užteks pasiduoti tautos ir piliečių skaldymui į partijėles! Jau buvo susijungę dvi partijos prieš anuos rinkimus, Tai Lenkų rinkimų akcija ir Rusų centras prieš rinkimus ir štai koks rezultatas: jie tapo svarbiausia valdymo jėga Vilniuje bei nemažai tapo ir Seimo nariais. Dabar žiūriu lietuvių piliečių partijos susijungė prieš rinkimus su puikia pilietinei tautai programa – tai nacinalinis susivienijimas “Už Lietuvą Lietuvoje”. Teks pasekti lenkų ir rusų pavyzdžiu ir balsuoti UŽ Lietuvą Lietuvoje. Manau protingas pasirinkimas.

  5. Pilypas:

    Kaip sunku reikalauti atsakomybės iš valdančiųjų, kai juos sudaro įvairios koalicijos iš 4-5 partijų, sudarytų po rinkimų, kaip buvo iki dabar. Nebūkime naivūs, ne pasiduokime mulkinimui per 20 metų. Manau, kad koalicija sudaryta iš 4 partijų programos pagrindu iki rinkimų tai labai svarbu, nes galėsime iš jų pirmą kartą pareikalauti atsakomybės, jei nevykdys programos – tai vienintelis susivienijimas “Už Lietuvą Lietuvoje”. Būkime lietuviai vieningi ir išrinkime Už Lietuvą Lietuvoje, gal tai bus tas atsinaujinimas, kurio visi nusipelnėme.

    • Visiškai pritariu Pilypui. Gertai žinau koaliciją Nacionalinį susivienijimą UŽ LIETUVĄ LIETUVOJE, nes esu jo narys. Kviečiu visus neabejoti renkantis šį susivienijimą rinkimų sąraše Nr 10. Tai sąžiningi, patikimi ir išmanantys įvairias valstybės gyvenimo sritis politikai.

  6. Pilypas ne iš kanapių:

    Po nepriklausomybės starto pozicijos buvo tokios: Lietuva tarp Baltijos sesių buvo geriausioje ekonominėje-socialinėje būklėje. Dabar Estijos ir net Latvijos žmonės gyvena geriau, o Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje. Visa tai 20 metų sisteminių parftijų valdymas nustūmė Lietuvos gyventojus į dugną, o kitus išstūmė į emigraciją – didžiausia emigracija iš visų mūsų regiono valstybių. Bet yra vilties, nes jaučiasi atgimstanti Sąjūdžio laikų dvasia, kuri nuvertė sovietinę stagnaciją. Ši viltis atsirado perskaičius nacionalinio susivienijimo “Už Lietuvą Lietuvoje” programą. Be to ten bolotiruojasi Sąjūdžio signatarai ir ano meto sąjūdiečiai. Tai pirmas susivienijimas, kuris sudarė koaliciją dar prieš rinkimus ir tai rodo jų programa, priešingai sisteminėms partijoms kurios koalicijas sudaro po rinkimų skirstydami sau kėdes, o ne programos pagrindu. Balsuosiu tik už nacionalinį susivienijimą “Už Lietuvą Lietuvoje”. Bus iš ko pareikalauti atsakomybės jei nevykdys programos, nes negalės versti atsakomybės ant kitų koalicijos narių, kaip buvo iki šiol. VIsi balsuokime tik Už Lietuvą Lietuvoje.

  7. Turguje apklausiau 100 žmonių:

    Niekas nežinojo kas ta “Už Lietuvą Lietuvoje”. Apie tautininkus vienas lyg ir girdėjo? Bet gal dar galima pasitaisyti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: