Prezidentė siūlo sugriežtinti atsakomybę už niokojamą paveldą (0)

Prezidentūros nuotr.

Šiandien, rugsėjo 18 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Liubavo dvaro malūne, kuriam suteiktas Europos Sąjungos kultūros paveldo prizas ir „Europa Nostra“ 2012 metų apdovanojimas. Šalies vadovė apžiūrėjo restauruotą malūną ir pasveikino apdovanojimo ceremonijos dalyvius.

Prezidentės teigimu, europinis apdovanojimas už kultūros paveldo išsaugojimą – svarbus įvertinimas Lietuvai. Kokybiškai ir su didele meile atlikta Liubavo dvaro malūno restauracija yra įkvepiantis pavyzdys.

„Lietuva yra graži. Ją reikia saugoti taip kaip galime, o svarbiausia reikia ją mylėti. Labai svarbu, kad atsiranda žmonių, kurie ne tik nori gauti pinigų paveldo išsaugojimui, bet kurie myli tai, ką daro, tyrinėja, vertina Lietuvos istoriją. Jų pasiaukojantis darbas ir meilė tėvynei padeda išsaugoti tai, kas brangu mums visiems“, – sakė šalies vadovė.

Dauguma kultūros paveldo objektų Lietuvoje priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims. Didelė paveldo dalis yra kritinės būklės. Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 800 neprižiūrimų istorinių statinių. Kultūros paveldo departamentas ir kitos už paveldo priežiūrą atsakingos institucijos turi tinkamai vykdyti savo pareigą ir išieškoti valstybei padarytą žalą dėl nesaugomo ir niokojamo paveldo, tačiau tokių ieškinių beveik nėra.

„Požiūris į paveldą rodo mūsų požiūrį į valstybę. Būtina sugriežtinti atsakomybę už aplaidumą ir naikinamą šalies turtą“, – sakė šalies vadovė.

Prezidentės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis apibrėžiama ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų, valdančių kultūros paveldo objektus, atsakomybė. Taip pat siūloma juridiniams asmenims numatyti pinigines baudas už įstatymo pažeidimus nuo 3 000 iki 40 000 litų. Iki šiol baudos buvo skiriamos tik fiziniams asmenims.

Šalies vadovės teigimu, gaisrai unikaliose Lietuvos bažnyčiose ir griūvantys istoriniai statiniai skaudina visus ir daro žalą valstybei, todėl būtina numatyti aiškią atsakomybę paveldo valdytojui. Nesvarbu, kas jis – privatus ar juridinis asmuo, bažnyčia ar valstybė. Visi turi vienodai rūpintis paveldo priežiūra ir išsaugojimu ateities kartoms.