R.Malycho nuotr.
Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai įgyvendinant projektą „Pagramančio piliakalnio tvarkymo darbai su archeologiniais tyrimais“ buvo pradėti kasinėjimai. Atliekant archeologinius tyrimus buvo rasta senovės Romos moneta. Iš vario bei sidabro išlydyta 3,2 centimetrų skersmens moneta nukalta dar 164–169 metais. Pinigas rastas 25 cm gylio duobėje ir galėtų būti pamestas IV amžiuje.
Tikslią datą tyrinėtojams pavyko nustatyti iš monetą žyminčių atvaizdų. Vienoje monetos pusėje vaizduojamas Romos imperatoriaus Lucijaus Vero žmonos Lucilos portretas, kitoje jos pusėje – linksmybių, džiaugsmo personifikacija Hilaritas. Ant monetos užrašytos raidės SC reiškia „senatus consulto“ – tai rodo, kad moneta nukaldinti leido Senatas.
„Ši moneta dabartinės Lietuvos teritorijoje atsirado dėl prekybos ryšių su romėnų tarpininkais. Baltai romėnams parduodavo gintarą, medų, žvėrių kailius, o pirkdavo metalą, iš kurio gamindavo papuošalų, ginklų. Galbūt ši moneta buvo naudojama kaip papuošalas“ – teigė archeologas O. Fediajevas.
Pagramančio piliakalnį tyrinėjantiems archeologams pavyko surasti ne tik II amžiuje Romoje nukaltą monetą, bet ir II–X amžių grublėtosios keramikos šukių, maždaug XVII amžiuje pagamintą peilį, gynybinės sienos iš eglinių rąstų liekanų.
Rasti radiniai leidžia mokslininkams spėlioti, kad nuo II amžiaus šalia piliakalnio gyventa. Manoma, kad IV–V a. ant Pagramančio piliakalnio kalvos skalviai arba žemaičiai pastatė pirmąją medinę gynybai skirtą pilį. Pilyje galėjo tilpti apie 3 tūkstančiai gynėjų.
Tolesnis pilies likimas neaiškus. Ji galėjo būti sunaikinta kryžiuočių (XIII amžiuje) arba palikta pačių Žemaičių. Pasak archeologų – kultūrinis sluoksnis plonas, o tai leidžia manyti, kad pilyje nebuvo intensyviai gyvenama.
Parašykite komentarą