Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Paukštė. Palikimas ir tęstinumas

Dainius Paukštė, www.alkas.lt
2012 07 13 11:33
12
0
SHARES
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Andriaus Kubiliaus vyriausybė „sėkmingai“ tęsė prieš ją buvusių vyriausybių politiką. Nenumaldomai artėja metas, kai teks palikti valdžios ratus. Demokratiniai rinkimai ir lemia, kad išeiti teks. Todėl ši vyriausybė mums visiems, tarsi mirštantis tėvas vaikams, paliks savo palikimą. Ką su juo darysime?

Trečiųjų prezidentavimo metinių sukaktuvių proga prezidentė įspėjo, kad po spalio mėnesį įvyksiančių rinkimų, ateinančios politinės jėgos privalės tęsti dabartinių valdančiųjų politiką. Gal ir sutikčiau su prezidente, bet tik su viena sąlyga. Politinis tęstinumas yra įmanomas tik tuomet, jeigu jis vykdomas valstybės ir jos piliečių (jiems sankcionavus) interesų pagrindu. Deja, emigracijos iš Lietuvos mastas, teisingumo lygis šalyje ir tautos nušalinimas nuo svarbiausių valstybės klausimų sprendimo, prezidentės propaguojamą politikos tęstinumą, paverčia itin probleminiu. Ar tauta sutiks su tokia tęstinumo politika, apie kurį rašysiu toliau?

Lietuva, kaip ir kitos dvi Baltijos šalys įeina į 64 skurdžiausių ES regionų sąrašą. Į jį patenka regionai, kuriuose BVP vienam žmogui neviršija 75 proc. BVP vienam gyventojui Latvijoje pagal pirkimo galios paritetą sudarė vos 54,3 proc. nuo vidutinio BVP lygio ES. Lietuvoje šis rodiklis siekia 58,6 proc., o Estijoje 67,7 proc.

Nieko nėra geriau už praktinį pavyzdį, kurį radau Delfyje. Bloomberg paskelbė: „Kai prabangių automobilių prekyba Vilniuje užsiimanti bendrovė jaunam lietuviui pasiūlė už darbo valandą mokėti 1,86 dol. (4,89 lt.), vyras teigia galutinai supratęs, jog atėjo metas nešdintis iš Lietuvos. Jam siūlytas atlygis sudarė 33 proc. turėto atlyginimo iki krizės. Tai buvo paskutinis lašas, teigia 27 m. vyras, išvykęs į Jungtinę Karalystę. Dabar jis uždirba 9,88 dolerius (26 lt.) už darbo valandą. Jis dirba indų plovėju, studijuoja muziką Derbio universitete. Uždirbamų pinigų pakanka pragyventi neskurstant.“

Gyvename paradoksaliame pasaulyje: Lietuva ES šalis, turime kvalifikuočiausią darbo jėgą, dirbti mokame (tą įrodo emigrantų darbo užsienyje įvertinimas), bet čia, Lietuvoj, uždirbame lietuviškus atlyginimus, o už prekes ir paslaugas mokame ES kainomis. Emigracijos skaičiai patvirtina – Lietuva tapo gyvenimui nepalankia erdve.

Lietuvoje dar laikosi tik tie, kas sukandęs dantis dar dirba. Apie lojalumą darbdaviams ar darbovietei esamomis sąlygomis kalbėti netenka. Tokio jausmo dirbantieji nepažįsta, nes jis jiems ir neugdomas. Statistikos departamento duomenimis pernai net 81,8 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau (2010 m. – 85 proc.). Tikriausiai jau niekam ne paslaptis ir tai, kad senjorai – pensininkai, pradėjo savarankiškai ieškoti sezoninio ir kitokio darbo ne Lietuvoje, o kitose ES šalyse.

2011 m. kas antras emigrantas išvyko į Jungtinę Karalystę, dešimtadalis (10, 4 proc.) – į Airiją, 7,1 proc. į Norvegiją, 7 proc. – į Vokietiją, 3,6 proc. – Į Ispaniją, 3,3 – į JAV, 2,4 proc. – į Švediją, 2 proc. – į Rusiją.

Kad padėtis nesitaiso, rodo ir Gyventojų registro tarnybos duomenys: per šių metų pirmą pusmetį savo išvykimą deklaravo 21 171, t.y. beveik 3 000 gyventojų daugiau, nei 2011 m. (18 210). Nors Vyriausybė svaigsta, kad emigracija baigiasi, nes 2011 m. į Lietuvą sugrįžo 3 kartus daugiau (15 000) emigrantų, nei 2010m.

Šių metų sausį „Eurostat“ paskelbė naujausius ES narių minimalios mėnesinės algos (MMA) rodiklius, leidžiančius pažvelgti kaip bendrame Europos kontekste mes atrodome. Lietuvoje MMA siekia 800 lt. (232 eurus). Tai trečias rodiklis nuo galo tarp 20 valstybių. Mažiau uždirba rumunai (162 eurai) ir bulgarai (138 eurai). Tarp Baltijos šalių pirmauja estai (290 eurų), latviai (286 eurai). ES vidurkis – 748 eurai, t.y. didesnis nei mūsų VDU. Didžiausia MMA yra Liuksemburge (1 801 euras) ir Airijoje (1 462 eurai). Pvz. JAV – 971 euras. Tas 50 Lt. padidintas MMA yra „monkės biznis“ ir nieko nepakeis.

Balandžio mėnesį „Eurostat“ paskelbė savo tyrimus, nustatydama, kad lietuvio darbas Lietuvoje yra vertinamas keturis su viršum kart mažiau nei ES vidurkis. Pagal valandinės darbo jėgos sąnaudas Lietuvoje (5,5 euro), žymiai atsiliekame  nuo ES vidurkio (23,1 euro).

Jungtinių tautų Tarptautinė darbo organizacija pirmą kartą paskelbė vidutinių pasaulio atlyginimų ataskaitą. Tyrime dalyvavo 72 valstybės. Ši alga buvo skaičiuojama pagal perkamosios galios paritetą (PGP). Taigi vidutinis mėnesinis atlyginimas pasaulyje yra 1 480 JAV dolerių. Čia taip pat atsižvelgta į tai, kad skirtingose valstybėse už 1 dolerį galima įsigyti skirtingų prekių, paslaugų ir pan. Pavyzdžiui, Kinijoje darbininkas per mėnesį uždirba 200 dol., tačiau įvertinus perkamąją galią, paaiškėja, kad atlyginimas siekia 400 JAV dol. Dar reikia turėti omenyje ir tai, kad trečdalis pasaulio gyventojų per dieną gauna mažiau nei 2 JAV dol. Įdomu ir tai, kad turtingose valstybėse 90 proc. dirbančiųjų gauna pajamas pagal darbo sutartį. Pietryčių Azijoje tik 25 proc. gyventojų dirba pagal darbo sutartis. O mūsiškiai darbdaviai tik ir stengiasi išvengti neterminuotų sutarčių. Juk aišku, kad ne į Europą, net ir ne į Ameriką nori nuvesti Lietuvos darbo rinką mūsų Darbo kodekso liberalizuotojai. Tai gal mūsų kelias į Pietryčių Aziją?

Lietuvoje turėdami vidutinį atlyginimą apie 1 100 JAV dol. pagal perkamosios galios paritetą, taip pat esame apatinėje lentelės dalyje, atsilikdami nuo artimiausių Jamaikos, Rusijos, Estijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos. Lenkiame Argentiną, Latviją, Serbiją, Čilę ir t.t. Beje, mūsų kaimynė Lenkija yra pirmoji, pasiekusi pasaulinį VDU vidurkį (1 500).

Kaip matom, esame pačių įvairiausių tyrimų suvestinių lentelių apatinėse dalyse. Visur turime mažiau arba atsiliekame daugiau. Keista tai, kad dabartiniai politikai, vykdydami savo politiką, orientuoja šalį ne esamų trūkumų mažinimui ar jų pašalinimui, o savo sprendimais dar labiau komplikuoja padėtį, didindami atotrūkį nuo pirmaujančių šalių. Deja, pamoka iki galo neišmokta. Ar dar nepakanka laisvosios rinkos instituto deklaruotų nesąmonių apie efektyvų privatininką ir nemokantį dirbti valstybininką? Ką turi Lietuva po dviejų dešimtmečių beatodairiško politikų tikėjimo LLRI? Lyg vėžį, įsigalėjusį monopolį ekonomikoje, energetikoje, šildyme, prekyboje, naftos ūkyje? Stebime ne efektyvumą, o labai efektyvų ir neturintį ribų privatininkų gobšumą. Lyg paršelis, įleistas į bažnyčią, jis jau užsirioglino ir ant altoriaus – ir jam vis maža. Valstybinį monopolistą valdžia būtų pažabojusi, o privatininkas, pasislėpęs už suktų teisinių vingrybių, dar ir akis plėšo, atimdamas iš žmonių bet kokią viltį į teisingumą.

Norime sustabdyti emigraciją iš Lietuvos? Vienareikšmiškai turime gerinti teisinę, socialinę, ekonominę, sveikatos, švietimo bei kultūros padėtį čia, Lietuvoje, sudaryti sąlygas skaidriam ir lengvai valdomam bei kontroliuojamam smulkiajam verslui. Kova su šešėliniu verslu turi tapti ne vienadiene akcija, o nuolatiniu gyvenimo būdu. Skaidrūs viešieji pirkimai ir efektyvi kova su korupcija, turi prasidėti nuo politikų „švarių rankų“ ir skaidrios sprendimų priėmimo politikos. Neabejotinai viena iš emigraciją stabdančių priemonių bus kova su dabar įsigalėjusiomis monopolijoms. Ko gero, teks gerai pamąstyti ir apsispręsti, kad visuomenei ypač jautrios monopolizuotos sritys (pvz. šildymas) turės būti sugrąžintos valstybei, teisingai atlyginant jų savininkams. Praktika rodo, jog dabartiniai savininkai nesugeba susitvarkyti su tekusia atsakomybe, nes jų orientacija vien tik į pelną niekaip nesiderina kartu su privatizuota sritimi atitekusia socialine atsakomybe. Reikia sutikti ir su tuo, kad pats geriausias esamų problemų sprendimas – investuotojų pritraukimas. Tačiau yra ir sąlyga – reikia mokėti išsaugoti savo kvalifikuotą darbo jėgą, nes kitaip ją susiurbs ekonomiškai stiprios šalys.

Ir dar du esminiai dalykai. Valstybė turi prisiminti seną savo priedermę –  ne tik sudaryti sąlygas kitiems kurti darbo vietas, bet ir pačiai dalyvauti jas kuriant. Deja, privatininkai Lietuvoje darbo vietų, kaip rodo praktika, kurti nesugeba. Todėl valstybės vaidmuo, užuot nuolat mažėjęs, privalės augti. Kai žmonės pamatys, kad valstybė jais rūpinasi, stengiasi jų labui, kovoja su šešėliu, yra teisingumo pusėje, viskas stos į vietas: atsiras ir optimizmas ir pasitikėjimas savimi bei valstybe. Todėl reikalingi konkretūs darbai už Lietuvą Lietuvoje.

Turim gerai išmokti ES šalių klaidas. Ne veltui jos dabar mieliau priima kitų ES šalių darbo jėgą nei vežasi trečiųjų šalių piliečius. Jų atsivežimą (o kartu ir su juo atsirandančias problemas) palikdamos toms ES šalims, kurios per savo kvailumą neteko savo darbo jėgos.

Dainius Paukštė yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas

www.paukštė.lt

Susiję straipsniai:

  1. A.Simanonytė. Kiekvienam „globalizatoriui“ – privalomą komandiruotę į Niujorką
  2. Vyriausybė remia naują euro zonos sutartį

Comments 12

  1. Tautos būklė įvertinta tiksliai says:
    9 m. ago

    Na va, tautininkams tokių kvalifikuotų specialistų trūksta (konservatoria taip pat gali tik pasvajoti). Labai gerai, kad yra už Lietuvą Lietuvoje.

    Atsakyti
  2. pirmajam says:
    9 m. ago

    paskaityk savo sakini dar karta? 🙂

    Taigi, tavo ziniai, tavo minima nacionalini susivienijima (koalicija) “Uz Lietuva Lietuvoje” ir sudaro Tautininkai, Socialdemokratu Sajunga (kurios vienas is vadovu ir yra p.Dainius) ir Centro Partija 🙂

    Siaip, puikios, tikslios specialisto izvalgos.

    Tai ka rinksime si rudeni? komuniagas, agurkinius, paksopedus ar liberastus abonentus? 🙁

    Atsakyti
    • Rytas says:
      9 m. ago

      Savaime aišku atminį roką ir 2 iš to puslapio:

      http://www.biciulyste.com/

      Atsakyti
  3. Rytas says:
    9 m. ago

    Jeigu nesustabdysim migracijos, tai jau 2035 metais dalis Baltijos šalių teritorijos atiteks Rusijai. Taip ir bus.
    Informacija čia:
    http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/prognozes-2035-metais-dalis-baltijos-saliu-teritorijos-gali-atitekti-rusijai-57-233776

    Atsakyti
  4. tikras lietuvis says:
    9 m. ago

    Autorius daro esminę klaidą: Lietuvos ekonomika yra tokio silpno lygio, kad tegali mokėti kapeikas savo darbuotojams, todėl ne atlyginimų reikalavimas juos pakels, o ekonomijkos pakėlimas į atitinkamą lygį tai tegali padaryti.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      9 m. ago

      Šita valstybė jau yra bank rutavusi šiuo metu (galbūt net kvadratu). Tačiau, apie tai garsiai nekalbama vardan likusiųjų, t.y. vardan šitos valstybės su šiandienine netekėjusia jos prezidente.
      Aplamai, filo sofiškai žiūrint (ne tik eko nomiškai), bet koks parazitinis žmogus su savo begaliniais būties filo poreikiais Žemėje yra sofiškai proble mini’ s.
      Štai, kad ir vienas paprastas gan filo būties sofinis termo organ’ inis pasivyzdukas: pusiau normaliai moteriai per gyvenimą reikia apie toną cheminės purfumerijos. O kur dar kiti eko nominiai ir proble min’dvasiniai skausmingi vidiniai balkiai su geo metrinėmis progres sijomis…

      Atsakyti
      • Mintis says:
        9 m. ago

        ar nesinori subręsti,ponas Vilmantai?Gi ne piemuo esat?

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          9 m. ago

          Tai kad straipsniuose savi švietai pasiskaisčius tokius iš tiesų teisingus gan krikščioniškos LT “siaubiakus”, pasipradedi sirguliuoti maniakine depresija ir tokios aplinkos naikinimo impulsu, kuris trans formuojasi į necenzrūrinę kalbą ar agresiją.
          O ką, siūlai mintį geriau kartis, ar tik kryžiuotis?

          Atsakyti
  5. Rytas says:
    9 m. ago

    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rinkos dingo 250 tūkst. dirbančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas)

    Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų – didžiausias Europoje?

    Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 50 milijardų?

    Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai?

    Kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo.

    kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)?

    kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)?

    kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?

    Atsakyti
  6. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    Citata šiame staraipsnyje:
    “Stebime ne efektyvumą, o labai efektyvų ir neturintį ribų privatininkų gobšumą. Lyg paršelis, įleistas į bažnyčią, jis jau užsirioglino ir ant altoriaus – ir jam vis maža. Valstybinį monopolistą valdžia būtų pažabojusi, o privatininkas, pasislėpęs už suktų teisinių vingrybių, dar ir akis plėšo, atimdamas iš žmonių bet kokią viltį į teisingumą.”
    ___
    Autoriui būtina priminti, kad vis dar šita LT Valstybė – netapatinama su Romos katalikų konfesine bažnyča. Juolab, ji su savo altoriais ir konstituciškai yra atskirta. Na, autorius gal tik atseit litera arche tūriškai čia ją į eko nominį straipsnį įkišo ?

    Atsakyti
  7. zemaiciu zydas says:
    9 m. ago

    Sitas tekstas vienpusiskas ir klaidinantis. Ka autoriau siulai? Nacionalizuoti pramone? Man patiktu, bet ar jus neatsimenat sovietiniu laiku? Norit gryzt I planine ekonomika? Nepamenat kaip “efektyviai” dirbo(-a) valstybes valdomos imones? Beda toli grazu ne privaciam valdyme, beda Itaku nepusiausvyroje. Jei pazvelgsit atidziau, butent dabar ir vyksta, ar sakykim taip-jau ivyko atvirkstinis nacionalizavimas. Valstybe ir versla valdo tie patys zmones. Verslas tapo “too big to fail”, kas is esmes yra nesuderinama su laisvos rinkos, anei su liberalizmo principais. Jeigu mes turetume TIKRA laisvaja rinka, Snoro kioskeliai butu buve uzkalti vinutemis, o banko akcininku turtas atimtas ir isdalintas indelininkams. Tuo tarpu dabar, valstybe nuperka banko skola uz musu mokesciu imokas, tokiu budu pelnai lieka pas vagi, o pavogtas turtas dengiamas resursais kurie kitu atveju butu naudojami valstybes kurimui. Pelnai privatus, nuostoliai nacionaliniai. TEN problema, ne kokiam tai liberalizme ar laisvoj rinkoj. Dabar gi, kuomet Lietuviskam istablismentui talkina vakaru ir rytu verslai, o viduj nera atsvaros, nebera galiu/itaku pusiausvyros. Viskas vienose rankose, todel jie savivaliauja ir perlipo riba. Jie nebegali sustoti patys, kad ir noretu, nes yra isipareigoje dar didesniems rykliams. Krysius dainavo teisingai tumet …”this ain’t no technological breakdown, this is the road to hell…” Be jegos, be sukilimo niekas nepasikeis mano akimis…

    Atsakyti
  8. Kodėl prie Kubiliaus, Butkevičiaus, Uspaskio, Pakso, Masiulio??? says:
    9 m. ago

    Kodėl prie Kubiliaus, Butkevičiaus, Uspaskio, Pakso, Masiulio???

    Lietuvoje turėdami vidutinį atlyginimą apie 1 100 JAV dol. pagal perkamosios galios paritetą, taip pat esame apatinėje lentelės dalyje, atsilikdami nuo artimiausių Jamaikos, Rusijos, Estijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos.

    Gyventojų registro tarnybos duomenys: per šių metų pirmą pusmetį savo išvykimą deklaravo 21 171, t.y. beveik 3 000 gyventojų daugiau, nei 2011 m. (18 210).

    Šių metų sausį „Eurostat“ paskelbė naujausius ES narių minimalios mėnesinės algos (MMA) rodiklius, leidžiančius pažvelgti kaip bendrame Europos kontekste mes atrodome. Lietuvoje MMA siekia 800 lt. (232 eurus). Tai trečias rodiklis nuo galo tarp 20 valstybių. Mažiau uždirba rumunai (162 eurai) ir bulgarai (138 eurai). Tarp Baltijos šalių pirmauja estai (290 eurų), latviai (286 eurai). ES vidurkis – 748 eurai, t.y. didesnis nei mūsų VDU.

    Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų – didžiausias Europoje?

    Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 50 milijardų?

    Kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

2021 01 23
Koronavirusas, sąlytis | nvsc.lt nuotr.

VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau

2021 01 17
People.cn nuotr.

Žiemiškos sąlygos – nauji pavojai darbo vietose

2021 01 15
„Sodra“ | „Sodros“ logo

„Sodra“: kokie pokyčiai laukia savarankiškai dirbančių?

2020 12 19
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis. Jie sugrįžo… ir pluoštinių kanapių klausimas tampa prioritetiniu

2020 12 19
Valstybinė darbo inspekcija | vdi.lt nuotr.

Darbo inspekcija pataria: susiginčijote su darbdaviu – ar visada reikia teismo?

2020 12 18
„Regitra“ | vrm.lrv.lt nuotr.

Pasikeitus karantinui, „Regitra“ paslaugas teiks kaip ir iki šiol

2020 12 14
Darbo vietų yra, tačiau trūksta noro dirbti? Nedarbas Baltijos šalyse bei Ukrainoje

Darbo vietų yra, tačiau trūksta noro dirbti? Nedarbas Baltijos šalyse bei Ukrainoje

2020 12 10
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.

Karantinas keičia sprendimus – žmonės renkasi paklausias veiklas

2020 12 05
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus

Už darbo saugos pažeidimus statybose – 74 tūkst. eurų baudų

2020 12 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilnius kovoja su stichija, į pagalbą kviečiami ir miestiečiai
Gamta ir žmogus

Vilnius kovoja su stichija, į pagalbą kviečiami ir miestiečiai

2021 01 27
Vairuotojų egzaminavimas vyks realiame eisme
Lietuvoje

Pratęsus karantino ribojimus, nevyks vairavimo egzaminai, kitų paslaugų teikimas vyks įprastai

2021 01 27
V. Rakutis: Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
Istorija

V. Rakutis: Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

2021 01 27
Oro uostas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Besiruošiantys skrydžiams keleiviai turi pasirūpinti pažymomis dėl COVID-19 testo ne tik lietuvių kalba

2021 01 27
People.cn nuotr.
Gamta ir žmogus

Stichinis snygis vien per parą jau atnešė šimtatūkstantinius nuostolius

2021 01 27
smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Aukštajam mokslui bus skirta daugiau lėšų

2021 01 27
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas ir judėjimo ribojimai pratęsiami dar mėnesiui

2021 01 27
Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos
Kalba

Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos

2021 01 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • visą parą apie Kaip pasirūpinti savo gyvūnais karantino ir COVID-19 pandemijos metu
  • Žemyna apie Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)
  • Pajūrietis apie Lietuvai – EK įspėjimas dėl miškų nuosavybės ribojimo
  • Žemyna apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilnius kovoja su stichija, į pagalbą kviečiami ir miestiečiai
  • Pratęsus karantino ribojimus, nevyks vairavimo egzaminai, kitų paslaugų teikimas vyks įprastai
  • V. Rakutis: Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?
  • Besiruošiantys skrydžiams keleiviai turi pasirūpinti pažymomis dėl COVID-19 testo ne tik lietuvių kalba

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 921; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 867; komentarų: 27
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 823; komentarų: 6
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 589; komentarų: 1
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

by Kristina Aleknaitė
2021 01 23
0
EP siūlo užtikrinti teisę po darbo atsijungti nuo interneto

Pasibaigus darbo valandoms turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti nepasiekiamam, įsitikinę europarlamentarai. Jie siekia tai įtvirtinti ES...

Skaityti toliau

VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau

by Ditė Česėkaitė
2021 01 17
0
Koronavirusas, sąlytis | nvsc.lt nuotr.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo...

Skaityti toliau

Žiemiškos sąlygos – nauji pavojai darbo vietose

by Ditė Česėkaitė
2021 01 15
0
People.cn nuotr.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad žiemiški orai darbo vietose gali sukurti papildomų pavojų. Žemą oro temperatūrą ypač aktualu įvertinti...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • visą parą apie Kaip pasirūpinti savo gyvūnais karantino ir COVID-19 pandemijos metu
  • Žemyna apie Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)
  • Pajūrietis apie Lietuvai – EK įspėjimas dėl miškų nuosavybės ribojimo
  • Žemyna apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Suklydau ir jus klaidinu apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Paskelbtos galutinės visuomeninės komisijos įvykiams Garliavoje ištirti išvados (nuotraukos)

N. Venckienė. Kada bus sustabdyta smurto, melo ir šmeižtų mašina?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai