G.Beresnevičius. Rūsčiosios prūsų valstybės pergalės ir žlugimas (32)

Gintaras Beresnevičius | R.Rakausko nuotr.

Gintaras Beresnevičius | R.Rakausko nuotr.

Spausdiname „Valstiečių laikraščio“ žurnalistės Rūtos Klišytės paskelbtą ligi šiol niekur nepublikuotą šviesaus atminimo religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus įžvalgas apie mūsų brolių prūsų tautos pergales ir tragišką likimą. G.Beresnevičiui liepos 7 d. šiemet būtų sukakę 51-eri.

Žynių valdoma despotija

Klaidinga būtų įsivaizduoti baltų pasaulį uždarą, giriose tūnantį. Prūsija visąlaik buvo daugybės tautų, jų įtakų bei interesų susikirtimo zona. Juk Prūsiją nuo Romos skyrė tik 800 km, iš Skandinavijos pusės ji buvo laivais pasiekiama. Manding, prūsai nebuvo baltai, o subaltėjusi klajoklių tauta. Į Prūsijos teritoriją ji atkakti galėjo iš Gotlando salos Baltijos jūroje. Tokį mano spėjimą paremtų Grunau ir Davido kronikose minimi legendiniai įvykiai – brolių Videvučio ir Brutenio atėjimas į prūsų žemes. Valdemaro Šimėno archeologiniai tyrinėjimai iš dalies tai patvirtina.

Ar prūsai buvo sukūrę savo valstybę? Atsakymas priklausys nuo to, ką laikysime valstybe. Prūsų valstybę pavadinčiau teokratine despotija. Tai buvo religiniu pagrindu suburta, žynių valdoma karių visuomenė, griežtai apibrėžta įstatymų, kurie garantavo valdžią žyniams. Štai koks buvo įstatymas, reglamentuojantis karo grobio dalybas: grįžęs iš karo prūsų karys privalėjo ketvirtadalį karo grobio paaukoti dievams, ketvirtadalį skirti kriviui krivaičiui, ketvirtadalį prapuotauti su bendražygiais ir tik likutį pasilikti sau. Neabejoju, tokia tvarka buvo tam, kad kariai nesusikrautų turtų.

Moterys šioje visuomenėje buvo visiškai beteisės. O gretimoje Lietuvoje net barbariškiausiais laikais moterys turėjo savo statusą ir teises, meldėsi savo deivėms globėjoms.

Deivę išstūmė vyriški dievai

Tyrinėdamas senovės prūsų religiją, aptikau pribloškiančių dalykų, patyriau savotišką šoką… Visų pirma prūsų panteone neaptikau deivių – nė vienos! Tik XVII a. pabaigoje paminėtos pirmos, pavyzdžiui, Žemyna, tačiau ji, be jokios abejonės, yra lietuvių deivė. Nežinau jokios kitos Europos religijos (nebent islamas, kurį su pagonybe visgi lyginti būtų sudėtinga), kurioje būtų meldžiamasi vien vyriškos lyties dievams. Grunau kronikoje aprašyta Videvučio reforma ankstyvųjų viduramžių pabaigoje į Prūsiją atneša indoeuropietišką labai energingų vyriškų dievų panteoną. Visi archajiškieji dievai buvo eliminuoti, uždrausti, o ypač žiauriai – Deivė, dievų motina. Paskelbtas griežtas trijų dievų kultas. Prūsai šiukštu negalėjo melstis jokiems kitiems dievams, o aukoti privalėjo tik Rikojote, dievų buveinėje.

Prūsai pirmieji iš baltų ėmė deginti savo mirusiuosius, tai atsekama pagal žymųjį Sovijaus mitą. Tačiau ugniai atiduodami būdavo tiktai vyrų palaikai. Manyčiau, mirusias moteris prūsai plukdydavo upe – vandeniu šios pasiekdavo tą patį tikslą, kaip ir sudeginti vyrai: amžinąjį sodą dausose. Šį sodą vyrai pasiekdavo žirgais, laidojamais kartu su šeimininku. Prūsai laikė žirgus, juos garbino ir griežtai skyrė nuo arklių, kuriais buvo ariama.

Taigi prūsai gyveno absoliučiai religinį gyvenimą. Dievų ir krivio kirvaičio autoritetas lemdavo kiekvieną jų žingsnį. Galbūt dabar mums tai atrodo žiauru ir barbariška, tačiau sunkiai galime įsivaizduoti jų būties skaidrumą, kupiną tikėjimo dievų valia.

Kruvino krikšto padariniai

Nepaisant aršių mūšių su ordinu, prūsų diduomenė daug lengviau negu lietuvių priėmė krikštą. Matyt, tai lėmė ir išskaičiavimas: krikštą priėmę prūsų kariai ordinui privalėjo mokėti karo grobio dešimtadalio duoklę, o nuosava valdžia, kaip žinia, pasiimdavo tris ketvirčius grobio. Prūsai buvo ne žemdirbių, o karių ir pirklių tauta, jų kultūroje viešpatavo vyriškasis pradas. Manding tai ir nulėmė prūsų istoriją, krikšto aplinkybes, asimiliaciją ir išnykimą. Būtent dėl to prūsų kultūra patirdavo tokių ryškių pakilimų ir baisių nuosmukių.

Teokratinė visuomenė negalėjo pergyventi religijos, nes ši buvo jos pamatas. Taigi prūsų religijos žlugimas reiškė ne tik prūsų valstybės žlugimą, bet ir pačios tautos išnykimą. Rašytiniai šaltiniai liudija, kad XVII a. pabaigoje ir prūsų kalba jau buvo mirusi. Ant vieno prūsiško katekizmo egzemplioriaus pirmo puslapio užrašytas epigrafas: „Prūsų kalba yra visiškai išnykusi.“ Paskutinis didysis teutonų ordino magistras hercogas Albrechtas, po ordino griūties pavertęs Prūsiją pasaulietine kunigaikštyste, buvo suskatęs skelbti Dievo žodį vietiniams gyventojams jiems suprantama kalba, tačiau pavėlavo: dauguma prūsų jau mokėjo vokiškai. Pastoriai bažnytinius pamokslus privalėjo versti į prūsų kalbą, bet ja mažai kas bekalbėjo.

Ordinui tarnavę kariai sparčiai vokietėjo, prūsiškai tekalbėjo prastuomenė, tačiau ir ją palietė dvikalbystė. Ilgiausiai prūsų kalba išsilaikė Sembos pusiasalyje. Tautos likučius visiškai pribaigė didysis 1709–1711 m. maras. Manoma, kad paskutinis prūsiškai šnekantis senukas mirė Semboje XVIII a. pradžioje.

Neva dėl krikšto į prūsų žemes įsiveržęs kryžiuočių ordinas, nuožmus krikščionybės nešėjas, ilgainiui visiškai sutapo su karingais religingais prūsais. Jų palikuonys po šios kruvinos asimiliacijos, manyčiau, ir tapo Rytprūsių tautos pagrindu.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Mes baltai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

32 komentarai

  1. LLL:

    Vokiečių “ordnungo” ir prūsų susiliejimas davė puikių rezultatų: vokiečių ordinas parklupdytas Žalgirio mūšyje, sugebėjo atsitiesti ir dalyvauti pasidalijant Žečpospolitą, dar po šimtmečio suvienijo Vokietiją.

  2. Giedrius:

    Ir taip ir ne,
    diena kiek ne ta, kad valioje pasiginčijus, erdves gyvo prūsų palikimo pasitiesus;
    bene žymiausias prūsų Vilkaitis (Remigijus) gyvu žodžiu atlieps, – rems kels tą
    mūsų Tautos gelbėtojų (su jotvingiais) dvasią;
    mažai, l.mažai mes ir apie imperatorių Vytenį, jo kariaunas,
    galią, valią, palikimą (su nupirktu po Vislos Polocku) žinom,
    likę tik lietuvių-prūsų laivynų prekybos Visla vaizdai, Truso (Elbling) šventa stichijų dvasia
    – aplankyk, pajusk, siek, švento Ramintos girių aplinkos ežerų vandens gurkštelk, –
    tada: žodžiai, atmintis, jėga ir gyvybė, piliakalnių kaupėjų dvasia primins
    ŠIANDIENĄ – Liepos 9-ąją,
    po Kovo 11-osios atitinkančią naujo laiko, naujos laisvės 1918-02-16/1940-06-16 laiką

    …laiką, kurio 1940 m. birželio 9-ąją buvom netekę
    —praradę tada,
    ką šiandien, LIEPOS 9 -tą,
    kaip ir didžiojo Sąjūdžio mitingo Neries Vingyje vakarą turime.

    Įvertik save,
    – kiek
    Lietuvio,
    Prūso,
    Jotvingio
    t a v y j e.
    Dėka jų – tapai,
    dėka jų ESI,
    SAVĘS dėka
    …………………………………………………………….BŪSI!

    • Vilna:

      Labai įdomu – domiuosi Vyteniu. Gal galėtumėte nurodyti patirtų žinių apie imperatorių Vytenį, jo nupirktą po Vislos Polocką, lietuvių-prūsų prekybos Visla laivus, Truso stichijų dvasią… šaltinius.
      Būčiau dėkingas.

      • Giedrius:

        Dėl dėkingumo:
        http://www.atgimimas.lt/Aktualijos/2010-metai-gruodzio/Tapatybes-nekeiciantys-atradimai
        turime “dėkoti” ir narciziškojo dvelksmo gelelei Dariui Kuoliui,
        figūra-gėlelė ir tądien, ir šiądien nepraleis nieko… nei prie mikrofono, nei į kitą viešumą;
        dėl mokslo žinių paviešinimo, mat jas bala, – ar šįmet, ar po dviejų-dvidešimties metų paviešinsim, – ne šilta, nei šalta ( by tik mane: jį D.Kuolį – kvapnią gėlelę matys visi):
        tačiau, – tai nevalia politikoje, politikoje tokios apraiškos, – niekintinos.
        Už tai atsako (įgaliojimas ir lėšas gauna-skirsto), Lietuvos valdžia: ir jos Galva t.p.
        http://lrv.lt/naujienos/?nid=7834
        Stebėtina,
        kaip taikliai atgymio korespondentas yrašė antrašo užbaigą – TYLA.
        Todėl:
        ir stulbinantys atradimai iš senųjų šaltinių apie mus Europoje,
        vaizdai, knygos, piešiniai, nuorodos skelbti tądien NDG salėje
        paskendę vis – TYLOJE.
        Pažymiu, – net diskutuot, anoje “paukščiukus” dėliojančioje pareigųnų aplinkoje sau
        – teko tii man vienam – 8 min.: apie 1918 m. pirmojo koncerto Vilniuje rengėjų atradimą.

        Taip ir su kt. žiniom.

      • Giedrius:

        Ir,
        napamanykit, kad
        1307 m. Polocko kunigaikštystės išpirkimo iš Livonijos
        pėdsakai sunykę, visi.
        Svarbu palyginti,
        – ar iki to meto, kas kitas tokį platų plotą Europoje,
        savos imperijos išplėtimui buvo pirkęs ir be
        Valdovo Vytenio DIDŽIO.

  3. rimas:

    Mane mitas apie PrutenĮ (karį) ir VaidevutĮ (žynį) sudomino,kad jis ne vienintelis toks ir visada surištas su skandinavais.Apie 300 metų vėliau į Novgorodą atėjo Riurikas (karys) ir jo brolis Olegas Pranašautojas ( oleg veščij – žynys) ir sukūrė Rusų valstybę.Kadangi buvo iš ROCKE genties,pradžioje ,,russkije” buvo tie,kurie ROCKE-ams duoklę mokėjo,nepaisant tautybės.Kaip kelis šimtus metų iki Riuriko jie buvo ,,chazarskije” – mokėjo duoklę chazarams.Dar po 150-170 metų Normandijos hercogas Vilhelmas Užkariautojas atėjo į Angliją. Kartu su juo buvo jo brolis,Normandijos vyskupas.Gal šitie pavyzdžiai rodo skandinavų paprotį,tokį gajų,kad jo buvo paisoma net priėmus krikščionybę?Daugiau panašių pavyzdžių nėra?

  4. STT:

    Genealus mąstytojas. Jo nužudymas baisi netektis kultūrai.

  5. Marius:

    Puikus straipsnis, bet aš linkęs interpretuoti kitaip. Greičiausiai prūsai buvo patys gryniausi baltai, užtai išsaugojo arijams būdingą patriarchalinę religiją. Lietuviai labiau maišėsi su ugrofinais, latviai – dar labiau. Ar ne dėl to matriarchalinių bruožų lietuviai įgavo daugiau už prūsus, o latviai – už lietuvius? Ar ne čia bus priežastis, dėl ko prūsai ir su jais susilieję vakariniai lietuviai taip lengvai priėmė protestantizmą, nors su Marijos ordinu grūmėsi ištisus amžius – ar ne XVI a. paskutinis jų sukilimas?

    • Rimvydas:

      Kodėl mastom kraštutinumais? Arijai tik vėliau (nors tas įvyko gan seniai) tapo patriarchalinė visuomenė. Pradžioje ji buvo nei matriarchalinė, nei patriarchalinė, o pradų pusiausvyros. Lietuviai tą pusiausvyrą išlaikė ilgiausiai.

    • zemaiciu zydas:

      Paciam reiketu pasimokyti is Beresneviciaus, kaip destomos prielaidos. Jis vartoja daug tokiu zodziu kaip “manau, tiketina, manding” ir panasiu, kurie suteikia rasiniui apmastymo pavidala, tuo tarpu paties “atejo, padare, buvo” aiskiai rodo kad neskiri prielaidos nuo teorijos, ir pavercia rasini lekstu asmeninio supracio destymu. Be pykcio. Tiknius

    • Alvydas:

      “Ar ne čia bus priežastis, dėl ko prūsai ir su jais susilieję vakariniai lietuviai taip lengvai priėmė protestantizmą”.

      Mariau, latviai su estais dar lengviau “priėmė” protestantizmą ir be jokių sukilimų. 🙂 Čia ne “patriarchatas vs. matriarchatas” dėtas, o dvarininkų ir bažnyčios nuostata. Valstiečiai religijos rinktis niekada ir niekur negalėjo.

      • Alvydas:

        “su Marijos ordinu grūmėsi ištisus amžius – ar ne XVI a. paskutinis jų sukilimas?”
        Nežinojau. XVI a,. Prūsijojje grumtis su Marijos ordinu jau nebebuvo kam. Prūsai, kaip ir latviai su estais, diduomenės neteko dar per XIII a. karus. Kas po to būtų galėjęs vadovauti toms grumtynėms?

        • Vilmantas Rutkauskas:

          Pasakytina dar tai, kad … čia virtualių prūsų virtualios dvasios belikę tik tiek, kiek belikę jų šiandieninės dvasios ir tos dvasios šiandieninių gynėjų – nuo krikščionybės.

  6. Rimvydas:

    Beresnevičius, kalbėdamas apie prūsų karingumą ir vadindamas juos karių ir pirklių tauta kalba jau apie gan vėlyvus laikus, tiksliau I tūkst. antrąją pusę. Kodėl tuo metu prūsai patapo tokie – atskiras klausimas. Gi iki tol jie buvo taikūs žemdirbiai. Juk po to, kai romėnai nukariavo Galę (Galiją), Trakiją, Dakiją, Britaniją, jie pasiuntė savo žvalgus į Prūsiją, Sembą, žvalgyti gintaro. Apie tai rašo Plinijus savo veikale „Gamtos istorija“, kur mini romėnų surengtą ekspediciją (54 – 68 m.) į Baltijos jūros pakrantes parsigabenti gintaro. Tikslas šios ekspedicijos buvo vienas – išžvalgyti, ar pakankamai turtingas tas kraštas ir ar vertą su pasielgti taip, kaip su jau minėtais kraštais. Be didžiulio kiekio gintaro, žvalgai atnešė ir žinią apie tenykščius gyventojus – esą jie yra itin taikūs žemdirbiai. Taigi, tas visiškai nedera su tuo, kokie gal būt vėliau patapo prūsai. Nors ir vėlesni šaltiniai pažymi, kad tai taikūs, draugiški, svetingi, visada pagelbėti pasiryžę, laisvi žmonės, niekinantys turtus ir nepripažįstantys jokios valdžios. Taigi, prieštaravimų daug. Galimas dalykas, kad ne visi prūsai patapo tokie karingi, t.y. tik tie, į kurių žemes atsikraustė getai / gotai.

  7. zemaiciu zydas:

    “Nors ir vėlesni šaltiniai pažymi, kad tai taikūs, draugiški, svetingi, visada pagelbėti pasiryžę, laisvi žmonės, niekinantys turtus ir nepripažįstantys jokios valdžios.” skamba nepaprastai romantiskai. Kokius saltinius turite omenyje? Gal galite ka nors pacituoti? Mano galva, tai apibudinti galejo nebent amzinatilsis Rejus Bredberis Marsiecius…

  8. zemaiciu zydas:

    itarpsiu dar kita pusmoklsio kiski. Kiek as pamenu skaites, pirmoji mintis, blogio sekla, pasukusi tradiciju pasauli aplink savo asi, buvo kazkur antikineje graikijoj. Kazkas pasake ” nors ne kiekvienam duota sukurti istatyma, taciau kiekvienas is musu gali ji svarstyti savaip…” Baisus spyris tradicijai kai pagalvoji…Pries Kristu, Pries Mohameta, iki tamsiuju laiku. O paskui, viskas apsiverte aukstyn kojom! Originali pasauleziura buvo uzdrausta, persekiojama, deginama, naikinama…KODEL? Koks skirtumas dabar, ar prusai buvo kanibalu orda, ar jie buvo kokia tai dangaus sodu oaze? Na, tai mazu maziausiai idomu, aisku. Vienok kritines mases efektai cia atrodytu tarsi neveikia. Kodel po humanistiniu prosvaisciu apskritai visad uzpuola va tokie tukstantmecius trunkantys masiniai proto aptemimai? Nesuvokiama…:)

  9. Jaunius:

    Gaila., kad jau neįmanoma padiskutuoti su Gintaru. Labai gerbiu jo tyrinėjimus ir raštus, bet “prūsų teorija” man pasirodė silpniausia. Kažkoks nepakankamai pagrįstų įrodinėjimų kratinys. Net pasirodė, jog Gintaras buvo gerokai pavargęs, rašydamas tekstą. Prūsijoje buvo tikrai daug atsikėlėlių, bet visi jie anksčiau ar vėliau ištirpdavo vietinių baltų tarpe. Visą laiką viešpataudavo baltiškos tradicijos. Religija buvo ta pati, kaip ir lietuvių, ir kitų baltų.
    Užtenka paminėti pagrindinius dievus – Dievas – Deiwas, Perkūnas – Percunis Kaukas. Yra duomenų, kad buvo ir Laima ir Laumė. Žinoma, nuolatinės kovos bei pavojai įtakojo karinės- patriarchalinės religijos formavimąsi.
    Nesąmonė sakyti, jog prūsai lengvai suvokietėjo. Juk žinoma, kokia žiauria prievarta buvo vergiami prūsai.
    Prūsams buvo atimtos visos teisės, jie buvo verčiami vergais. Be abejo, atsirasdavo išdavikų, kurie priimdavo krikštą ir išduodavo savo gentainius. Dar svarbu prisiminti,jog prūsai labai tvirtai laikėsi gentinių tradicijų. Net ir pralaimėdami jie netsisakė savo genčių tvarkos. Tai svarbus įrodymas egzistavus senom baltų tradicijoms..

  10. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Na o man paciam karta nutiko toks dalykas. Ziurau mano pazystamas zmogus atsivede i baliuka zmona, o ta zmona tokia grazi, sviesiaplauke, melynake….na tai ir man upas uzejo pakalbeti. Is kalbos kazkaip isejo, is kur ji kilusi, kas tokia?
    Tai va, buvau nustebes…..ta grazi moteris save laike pruse! Kalbejo, deja, tik anliskai. Paskiau jai kalbant ji sake, kad labai nenori savo kilmes viesinti, nes jos tevai patyre ta Rytprusiu teritorijos valyma. Jos sirdyje tas skausmas teberusena.
    Niekada nepagalvojau, kad galima pamatyti gyva pruse!

  11. Getautas:

    Straipsnyje rašoma, kad Prūsai kilo iš kažkokių neaiškių atėjūnų. Tačiau, knygoje Beresnevičius, berods, remdamasis “Prūsijos kronika”, rašo, kad Prūsai kilo iš Kimbrų:
    “Galingųjų savo dievų vardu Brutenis (Bruteno) numanė, kad kimbrams būtų geriausia pasitraukti, idant kitur jie taptų galingesni. Brutenio ir jo brolio Videvučio (Witowudo) vedami kimbrai per Kroną (Crono) ir Aistmeres (Hailibo) atplaukė į Ulmiganiją (Ulmiganea), kur gyveno neprityrusi ulmiganų tauta. Atsikraustėliai pastatė daug pilių bei kaimų. Prievarta, klasta ir draugiškumu pavergė vietinius gyventojus ir naudojosi jų paslaugomis. Tuo metu gotai atvyko į Kimbriją, pastatė Visbio (Visbua) miestą, taip pramintą gotų vado garbei, o pačią salą pavadino Gotlandu.
    Brutenis ir Videvutis iš medaus darė gėrimus, kuriais girdė kimbrus ir ulmiganus. Nuo svaigiojo gėrimo šie paklaikdavo ir ilgainiui tapo žiauriais kariais. Jie pareiškė norą, kad Brutenis taptų jų karaliumi. Tačiau šis nepanoro juo būti, nes pagal visagalių dievų valią, jis įsipareigojęs jų tarnystei. Todėl karaliaus postą pasiūlė savo broliui Videvučiui. Brutenis troško būti kimbrų pasiuntiniu pas jų dievus, ir tai, ką iš dievų išgirsiąs, jis perskaitysiąs jų tautai. Todėl jis mieliau pasirinko šventųjų dievų garbinimą nei žmonių ginčus.
    Videvutis buvo vainikuotas karaliumi, o Brutenis kimbrų vyriausiuoju valdovu, pavadintas crywo cyrwaito – kriviu krivaičiu, o visas kraštas pavadinamas Brutenija (Brutenia). Brutenis įrengė dievams buveinę – šešių uolekčių storio ąžuole buvo pastatyti trijų dievų Patolo, Patrimpo ir Perkūno stabai. Tą ąžuolą bei krivio krivaičio ir jo žynių, vaidelotų buveinė pavadinta Rikojutu (Rickoyto).”

  12. rimas:

    Romėnai prūsus kaip labai jau taikius žemdirbius apibūdino I-ame amžiuje.Nuo tada iki istorinių laikų galėjo daug kas įvykti.Po tą kraštą pasivaikščiojo gotai (jų gyventa Vislos žemupyje ir aplink,tik vėliau patraukė į pietus) po to atėjo kimbrai ir juk įvedė savo religiją.Savimonė galėjo pasikeisti.Beje,ne visa prūsų diduomenė žuvo XIII a,.Vygandas Marburgietis rašo Apie ,,Prūsų vėliavas”,kryžiuočių reidų į Lietuvą metu ėjusias priekyje kaip žvalgai.Kas joms vadovavo? Gal jų vardas-pavardė ir buvo vokiški,bet tai buvo kryžiuočiams ištikimi prūsų vadukai.Ir išvis greičiausiai kaip tik prūsai lietuvių vaikus ir mergas po krūmus gaudydavo išvarymui į ordino žemes.Ką ten riteris po miškus landžios.Jie tik sukaustydavo pagrindines Lietuvių jėgas,neleisdavo ginti krašto ir gyventojų.Lietuviai iš savo žygių irgi prūsų parsivesdavo.Minima,kad Bartų genties prūsus,Gediminas apgyvendinęs netoli Lydos.Dzūkijoje esu sutikęs žmonių pavarde Barcys.Lazdijų rajone,šalia Dusios ežero iki šiol yra kaimas Barčiai.Gal tai jie,dabar jau savo genus sumaišę su lietuviais?

  13. Rytis:

    Na, tikrai, Dzūkijoje nemažai Barcių yra. Pvz., visą šeimą iš Varėnos raj. pažįstu.

  14. Prusas:

    visiskos pasakos, jis turbut pajuokauti norejo su siuo straipsniu

  15. Audrys Karalius:

    Labai paviršutiniškas ir siaubingos redakcijos straipsnis. Šimėnas manding plaukus raunasi, o Beresnevičius – debesyse vartosi. Didesnis reiklumas sau redakciją tikrai sustiprintų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: