Vilniaus miesto nuotekų valykloje pilnu pajėgumu pradeda veikti modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai. Naujoji dumblo apdorojimo sistema ne tik penkis kartus sumažins susikaupiančio dumblo kiekį, bet ir nuo kvapų išvaduos aplinkinių mikrorajonų gyventojus.

„Vilnius turės vienus iš pažangiausių valymo įrenginių Europoje. Galima drąsiai sakyti, kad su nemaloniais kvapais, kurie kėlė nepasitenkinimą Lazdynų ir aplinkinių rajonų gyventojams, baigta. Naudojant pažangiausią technologiją, dumblas, kuris anksčiau buvo vežamas į laukus, bus apdirbamas taip, kad iš jo liks sausa bekvapė medžiaga, tinkanti kompostui ir biokurui“, – sakė Vilniaus meras A. Zuokas.

Iki šiol Vilniuje dumblas buvo sausinamas tik mechaniniu būdu, o po to kompostuojamas šalia valyklos, po atviru dangumi esančioje aikštelėje. Nuo šiol visas dumblas bus apdorojamas moderniuose termohidrolizės įrenginiuose bei uždaruose dumblo pūdytuvuose. Galutinis dumblo apdorojimo rezultatas – bekvapės dumblo granulės, kurios yra priskiriamos biokurui, todėl galės būti deginamos, arba naudojamos žemės ūkyje, kaip vertinga mineralinė trąša.

„Pats gyvenu Pilaitės rajone ir ne tik teoriškai, bet ir praktiškai žinau, ką reiškia nemalonus dumblo skleidžiamas kvapas. Todėl džiaugiuosi kartu su aplinkinių rajonų gyventojais, kad jo nebeliko. Atrodo, kad problema išsisprendė, ir mes visi to net nepastebėjome, tačiau iš tiesų buvo atliktas didžiulis, daug investicijų reikalaujantis darbas, ko rezultatas – modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai“, – sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

„Nuotekų valykloje pastatyti termohidrolizės įrenginiai – ne tik pirmi Baltijos šalyse, bet ir vieni pirmųjų Rytų Europoje. Iš viso pasaulyje tokia technologija naudojama tik keliasdešimtyje nuotekų valyklų. Džiugu, kad lygiuojamės į tokias šalis kaip JAV, Australija, Norvegija ar Didžioji Britanija“ – sako UAB „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Valentinas Miltienis.

Visas dumblo apdorojimo procesas vyksta keliais etapais. Pirmiausia dumblas sutankinamas, vėliau specialiame rezervuare kaitinamas iki 100 laipsnių. Tada jis patenka į penkis reaktorius, kuriuose maždaug pusvalandį kaitinamas iki 160 laipsnių, kol jame nebelieka kenksmingų medžiagų. Vėliau dumblas atsiduria pūdytuvuose, po to nusausinamas centrifugose ir išdžiovinamas pastatytoje dumblo džiovykloje. Nuo šiol po dumblo džiovinimo įrenginių lieka tik 43 m³/parą išdžiovinto dumblo, vietoje 160–200 m³/parą šiuo metu susidarančio dumblo.

Dumblo pūdymo proceso metu susidariusios biodujos naudojamos kombinuotoje šilumos ir elektros gamybos jėgainėje. Dalis šiluminės energijos panaudojama dumblo apdorojimo technologiniam procesui, todėl taip sukurtas uždaras dumblo apdorojimo ratas.

Taip pat numatoma, kad per metus bus pagaminama 16 mln. kWh elektros energijos ir 19 mln. kWh šiluminės energijos, kas leis bendrovei kasmet maždaug 2 milijonais litų sumažinti kaštus.

Vilniaus nuotekų valykloje per metus yra išvaloma apie 41 mln. kubinių metrų nuotekų. Valykloje kasdien susidaro apie 200 tonų nuotekų dumblo, kuris anksčiau buvo vežamas į Kariotiškių sąvartyną ar į laukus. Ateityje šis kiekis sumažės net 4 kartus. Be to, į Nerį išleidžiamas 97 proc. išvalytas vanduo.

Dumblo apdorojimo įrenginiai pradėti statyti 2008 m. pabaigoje. Dar iki 2013 m. liepos įrenginių eksploataciją vykdys darbų rangovas Vokietijos bendrovė „WTE Wassertechnik“. Iš viso projektui buvo skirta apie 176 mln. Lt. (didžioji dalis – ES lėšos), tačiau gerai valdant projektą, pavyko sutaupyti apie 20 mln. Lt.