Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Naujoji Kalbos komisijos pirmininkė į kalbos politiką ir norminimą žiūri konservatyviai

Mindaugas Jackevičius, ww.delfi.lt
2012 06 17 21:13
2
0
SHARES
Daiva Vaišnienė. DELFI nuotr.

Daiva Vaišnienė. DELFI nuotr.

Daiva Vaišnienė. DELFI nuotr.
Daiva Vaišnienė. DELFI nuotr.

Kalbos pokyčiai nėra chaotiški, nulemti kalbininkų ar juolab kieno kito įnorių, tvirtina naujoji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė docentė Daiva Vaišnienė.

Interviu DELFI D. Vaišnienė sakė, kad mūsų kalba yra vienas svarbiausių lietuviškos tapatybės veiksnių. Kadangi kalba kurį laiką buvo ne tik bendravimo, bet ir rezistencijos, tautinės savimonės formavimo priemonė, tai, pasak D. Vaišnienės, lemia konservatyvesnį ir apdairesnį požiūrį į kalbos politiką ir norminimą.

Kokių darbų imsitės tapusi VLKK pirmininke?

Vienas iš pirmųjų naujai paskirtos komisijos darbų yra kalbos politikos gairių, kuriose aptariama kalbos būklė bei numatomos pagrindinės veiklos kryptys, rengimas – jose turėtų būti aptariami ir pagrindiniai Komisijos darbai. Gairės turėtų atliepti ir svarbiausius šiuolaikinės visuomenės poreikius, pavyzdžiui, atsižvelgti į lietuvių kalbos sklaidos galimybes, vartojimą skaitmeninėje erdvėje, mokymo ir mokymosi problemas.

VLKK uždaviniai susiję su dalyvavimu formuojant kalbos politiką, todėl būtent Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimams komisija turės skirti daug dėmesio, juolab kad dabar Seime pradėta svarstyti nauja Valstybinės kalbos įstatymo redakcija. Žinoma, tęsime terminijos tvarkybos, kalbos norminimo, vartosenos tyrimo ir kitus darbus, itin visuomenės stebimus ir aktualius.

Kaip bendrai apibūdintumėte lietuvių kalbos būklę? Pasigirsta nuomonių, kad mokyklose auginama beraščių karta. Ar tam pritartumėte?

Lietuvių kalbos mokymas yra vienas iš pagrindinių sėkmingos kalbos politikos veiksnių, lemiantis lietuvių kalbos ateitį, būklę ir visuomenės kalbines nuostatas. Visa kalbinė aplinka formuoja raštingumą, nors pagrindinius kalbos vartojimo įgūdžius ir raštingumo pagrindus ir turėtume įgyti mokykloje. Taigi svarbu, kad derėtų visa kalbos mokymo ir įgūdžių tobulinimo sistema – nuo kalbos kultūros ir pagarbos kalbai ugdymo vaikų darželyje ar šeimoje iki profesinės kalbos mokymo aukštosiose mokyklose.

Labai svarbus pirmasis sąlytis su literatūros kalba kaip prestižinės kalbos pavyzdžiu, todėl didelė atsakomybė tenka vaikų ir paauglių literatūros leidėjams, kurie privalėtų turėti ypač gerus kalbos redaktorius. Gražios iliustracijos ir įdomus turinys ne visada dera su taisyklinga kalba, tinkamai pasirinkta leksika ir pan. Deja, pervertus kai kurias patraukliai atrodančias knygas tenka padėti jas atgal į lentyną aptikus ne tik korektūros, bet ir leksikos, rašybos klaidų.

Piktinamasi ne tik tikru ar tariamu neraštingumu – juk dar labiau skundžiamasi pilietiškumo, patriotiškumo trūkumu; esu tikra, jog tai glaudžiai susiję dalykai – daug kas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio ir nuostatų. Manau, būtų tikrai įdomu ištirti, kaip visuomenė toleruoja neraštingumą, pavyzdžiui: ar tai svarbu darbdaviams, besirenkantiems darbuotojus, klientams, gaunantiems informaciją apie prekes ir paslaugas ir pan. Tai būtų vienas iš įtikinamų argumentų diskusijoje, kokio raštingumo mes pageidautume.

Kaip, prognozuojate, keisis lietuvių kalba? Ar dėl to reikėtų nerimauti?

Kalba turi atitikti visuomenės poreikius – atsiranda naujų žodžių, terminų, naujų kalbos reiškinių, įsigali kuris vienas iš siūlomų kirčiavimo variantų. Atsiranda naujų kalbos vartojimo erdvių – skaitmeninė aplinka, ryšio technologijos, naujos mokslo šakos, formuojančios naują terminiją, nauji stiliai, kalbinės raiškos būdai. Žinoma, dėl to nerimauti nereikėtų, nes tai procesas, kai kalba natūraliai išlaikoma tarsi medis, kurio šakos vis atsinaujina – jeigu tik nepakertamos šaknys, t. y. kalbos sistema.

Kalbos pokyčiai nėra chaotiški, nulemti kalbininkų ar juolab kieno kito įnorių. Jie turi būti apgalvoti, nes kalbos dalykai susiję tarpusavyje, pavyzdžiui, norint keisti rašybą reikia numatyti tarties ar net kirčiavimo pokyčius, taigi reikia matyti ir jausti visą sistemą, o ne pavienius jos elementus. Juk kiekvienas iš mūsų bendraudamas naudojasi tos pačios kalbos sistemos galimybėmis, kiek geba suvokti gilumines kalbos sąsajas ir jos spalvas.

Kokias grėsmes lietuvių kalbai įžvelgiate? Kaip joms užkirsti kelią?

Mūsų kalba yra vienas svarbiausių lietuviškos tapatybės veiksnių, kurį subrandino ir istorinės aplinkybės – kalba kurį laiką buvo ne tik bendravimo, bet ir rezistencijos, tautinės savimonės formavimo priemonė. Tai lemia konservatyvesnį ir apdairesnį požiūrį į kalbos politiką ir norminimą ir šios pozicijos reikėtų ir toliau laikytis. Tinkama kalbos apsauga ir tvarkyba padeda išvengti bent jau kai kurių grėsmių. Beje, net ir gerokai daugiau vartotojų turinčios Europos kalbos jau atkreipia dėmesį į didelį anglų kalbos poveikį informacinei ar pramoginei aplinkai, skolinių gausą.

Kalbos plėtros požiūriu labai svarbu, kad lietuvių kalba sėkmingai gyvuotų ir tvirtėtų kaip viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų, būtų lygiavertė kitų kalbų partnerė atviroje Europos visuomenėje. Esu tikra – kuo daugiau lietuvių kalbos bus skaitmeninėje erdvėje, ypač daugiakalbiuose ištekliuose, kuo nuosekliau ir sparčiau ji bus diegiama informacinėse ir ryšio technologijose, kuo daugiau kitomis kalbomis skelbiamos informacijos per vertimo įrankius bus prieinama lietuvių kalba, tuo geriau ji atitiks šiuolaikinio žmogaus, gyvenančio žinių visuomenėje, poreikius, vadinasi, bus sėkmingesnė kalbos ateitis.

Remiantis statistikos duomenimis, Lietuvos gyventojų kasmet mažėja, vadinasi, mažėja ir čia gyvenančių kalbos vartotojų. Taigi turime stiprinti kalbos ir kultūros sklaidos programas, jeigu norime, kad lietuvių kalbą išlaikytų ir vartotų kuo daugiau žmonių, gyvenančių ne Lietuvoje. Reikėtų įvairesnių nuotolinio kalbos mokymo programų, tam skirtų skaitmeninių išteklių. Ne visi turi galimybių atvykti į Lietuvą, todėl lietuvių kalba ir kultūra turėtų bent jau nuotoliniu būdu pasiekti kiekvieną, kuris tuo domisi.

Ką manote apie nelietuviškų asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose – ar pritariate tiems kalbininkams, kurie leidimą asmenvardžiuose rašyti q, w ir x vadina politiniu klausimu? Kaip siūlytumėte šį ilgai besitęsiantį klausimą spręsti?

Šis klausimas jau bandomas spręsti. Seime šiuo metu įregistruoti keli Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektai, tad po svarstymų reikia tikėtis tinkamo sprendimo.

Komisija prieš keletą metų apsisprendė dėl skyrybos supaprastinimo. Ar tą patį ketinama daryti su rašyba? Jei taip, kurias sferas tai paliestų?

Rašyba – bene konservatyviausia sritis, todėl pokyčiai turi būti ypač gerai apmąstyti ir suderinti, atlikta vartosenos analizė. Kai kurie rašybos dalykai komisijoje jau buvo svarstyti, pavyzdžiui, žodžių rašymas kartu ir atskirai, j rašyba ir kt. Norime rašybą padaryti nuoseklesnę, sistemiškesnę, sumažinti išimčių. Tikiuosi, per šią kadenciją bent jau patys aiškiausi atvejai bus galutinai aptarti ir patvirtinti.

Visuomenėje daug diskusijų kelia kalbininkų siūlomi vartoti žodžiai, tuo metu žmonės mielai naudoja svetimybes. Pavyzdžiui, nors parkavimas laikomas nevartotina svetimybe, visuomenėje šis žodis plačiai paplitęs. Galbūt panašiais atvejais reikėtų daugiau laisvės patiems žmonėms leidžiant nuspręsti? Juk kalbą kuria ne kalbininkai, o žmonės…

Manau, iš sovietmečio yra persikėlęs mitas, jog tik kalbininkas gali būti kalbos kūrėjas. Laisvame pasaulyje kiekvienos profesijos žmogus kuria kalbą – tik ją turime, kaip minėjau, vertinti kaip sistemą. Labai įdomu ir pravartu stebėti, tarkime, terminologų darbą – skirtingų sričių specialistai turi būti itin kūrybingi ir išmintingi, kad sukurtų ar parinktų patį tinkamiausią terminą, ne tik derantį su kitais terminais, įsiliejantį į sistemą, bet ir suprantamą, priimtiną kalbos vartotojams.

Kalbėdama apie kalbos kūrybą galėčiau pateikti tokį palyginimą – kiekvienas iš mūsų gali vairuoti automobilį, tačiau, kad galėtume išvažiuoti į gatvę, turime išmanyti eismo taisykles ir jų laikytis. Taip ir kalbos kūryba turi tam tikras taisykles – tik jas žinodamas, jų laikydamasis gali būti ir jaustis visavertis kalbos kūrėjas.

Žinoma, taisykles galima keisti, jas interpretuoti, tam ir reikalingi kalbos vartosenos tyrimai. Tačiau tokių keitimų ribas aiškiai nustato sisteminiai dalykai. Noras keliauti be jokių taisyklių kyla iš menkai šeimos ir mokyklos subrandinto kalbos sistemos suvokimo. Beje, ne tik sunorminta kalba, bet ir kitos kalbos atmainos turi tam tikras taisykles, pavyzdžiui, tarmės yra savitos kalbinės sistemos, žargonas taip pat kuriamas pagal tam tikrus darybos ar semantikos modelius.

Kaip vertinate Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos projektą? Ką jis duos?

Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos projektas aiškiau ir išsamiau reglamentuoja kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, vartotojų informavimą ir aptarnavimą, viešų užrašų kalbą, kalbos taisyklingumo reikalavimus. Esama ir naujų dalykų, kurių nėra dabar galiojančiame įstatyme, pavyzdžiui, užtikrinama galimybė vartoti lietuvių kalbos rašmenis naudojantis telekomunikacijų įrenginiais ir elektroninėmis paslaugomis, įsigyti lietuvišką programinę įrangą.

Svarbus straipsnis, susijęs su lietuvių kalbos tvarkybos organizavimu, kuriame valstybė įsipareigoja remti lietuvių kalbos sklaidą, paveldo dalykus, kalbos technologijų kūrimą, informacijos lietuvių kalba gausinimą informacijos tinkluose, visavertį lietuvių kalbos vartojimą visose viešo gyvenimo srityse ir kt.

Susiję straipsniai:

  1. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai vadovaus D.Vaišnienė
  2. V.Vaitkevičiūtė. Trojos arklys lietuvių kalbai

Comments 2

  1. Valdas says:
    9 m. ago

    Anglų kalbos galima mokytis savarankiškai, naudojant Oksfordo tinklapį
    http://elt.oup.com/student/headway/?cc=gb&selLanguage=en
    Tai yra pavyzdys mums.
    Lietuvių kalbos klasė internete labai reikalinga

    Atsakyti
  2. Romas says:
    9 m. ago

    Sveikinimai pirmininkei. Tik pasisakyme labai daug ne lietuviškų žodžių. Reikia mokytis, niekada ne vėlu, ką išmoksi ant kupros ne nešiosi .

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

2020 12 27
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)

2020 12 24
Gintaras Ronkaitis | G. Visocko nuotr.

G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias

2020 12 20
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškuno nuotr.

V. Sinica. Antikonstitucinę LLRA programą įgyvendins leftistai? (video)

2020 12 11
prof. Gvidas Mikelinis | kf.vu.lt, J. Kirkučio nuotr.

Mirė žymus baltistas Gvidas Mikelinis (nuotraukos, video)

2020 11 26
Ignalina – baigti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

Ignalina – baigti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2020 10 20
Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

G. Songaila: Mes dar turime išsaugotą kalbos audinį (video) (III)

2020 10 18
VDU mokslininkai vysto DI technologijų sprendimus lietuvių kalbai

Seimas patvirtino ilgalaikes lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje gaires

2020 10 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2391; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2021; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1334; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
14
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

by Kristina Aleknaitė
2021 01 06
4
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

Kalbininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Jonas Palionis | Asmeninė nuotr. Būna susitikimų, po kurių mintys tarsi...

Skaityti toliau

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
8
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba – vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje. Jos ypatinga reikšmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ar valstybė pakankamai rūpinasi valstybine...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Žemyna apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Spaudos konferencijoje pristatytas „Lietuvos sąrašas“ (video)

Spaudos konferencijoje pristatytas „Lietuvos sąrašas“ (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai