Seime vyko konferencija „Odontologo vaidmuo vaiko teisių apsaugoje: geroji praktika“. Konferenciją rengė Žmogaus teisių komitetas kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos Respublikos odontologų rūmais bei Švedijos ir Norvegijos ambasadomis Lietuvoje.
Renginį pasveikinęs komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pabrėžė, kad psichologinių ir sugadintos sveikatos pasekmių grandinė, atsiradusi dėl odontologinės vaiko nepriežiūros, akivaizdžiai parodo, kad nepriežiūra gali būti prilyginta smurtui. Tam pritarė Lietuvos odontologai bei šiaurės šalių teisininkai. Taip pat A.Lydeka pažymėjo, kad už tinkamą vaiko dantų priežiūrą yra atsakingi tėvai, tačiau jiems žinių apie būtiną kasmetinę profilaktiką turi suteikti šeimos gydytojas ir odontologas. „Kiek Lietuvos tėvų žino apie vaikui priklausančias nemokamas dantų gydytojo paslaugas?“ – retoriškai klausė A. Lydeka.
Vaikų odontologė, Odontologų rūmų Profilaktikos programų komisijos narė dr. Rasa Račienė pastebėjo, kad Lietuvos vaikų dantų sveikata atitinka Indijos lygį. O sveikus dantis lemia visų pirma nuosekli vaiko odontologinė priežiūra, kuri turi būti pradedama tik išaugus pieniniams dantukams. Remiantis dr. R. Račienės pristatytais duomenis, vaikų iki 6 metų dantų ėduonies paplitimas Lietuvoje kai kur siekia iki 91 proc. Palyginimui: Brazilijoje – 75 proc.; Sirijoje – 70 proc.; Turkijoje – 47 proc.; Kanadoje – 5 proc. Dr. R. Račienė stebėjosi dėl valstybės lėšų paskirstymo vaiko dantų priežiūrai ir gydymui. Jei danties protezavimui vaikui skiriama 3.5 tūkstančio litų, tai pinigai kasmetinei profilaktikai ir gydymui – minimalūs. Esant tokiam finansavimo santykiui odontologas gali tapti suinteresuotu negydyti vaiko dantų, o laukti kol jie suges iki tokio lygio, kada reikės protezuoti.
Švedijos ir Norvegijos vaikų teisių ir vaikų odontologinės priežiūros specialistai pasidalino savo patirtimi dėl odontologų dalyvavimo vaiko teisių apsaugoje vaidmens, pristatė atliktus tyrimus ir veiklas, skirtas stiprinti odontologų bendradarbiavimą su vaiko teisių apsaugos bei kitomis kompetentingomis institucijomis, pavyzdžiais iliustravo odontologų galimybes pastebėti (atpažinti) ne tik sveikatos nepriežiūrą, bet ir kitus vaiko teisių pažeidimus. Pasirodo, odontologas gali pastebėti vaiko socialinės, emocinės nepriežiūros atvejus, taip pat atpažinti ir seksualiai išnaudotą vaiką.
Šiaurės šalys pristatė praktiką, kai vaikai kasmet privalomai tikrinami odontologų. Nesulaukęs vaiko, odontologas siunčia kvietimą. Apie nereaguojančias į kvietimus šeimas informuojami vaiko teisių specialistai, nes kyla įtarimų dėl netinkamos vaiko priežiūros. Taip pat Šiaurės šalių odontologai skatinami informuoti prokuratūrą ar kitas kompetentingas tarnybas, jei pastebimi nusikalstamų veikų prieš vaiką požymiai ar kitokie vaiko teisių pažeidimai. Atpažinti galimai skriaudžiamus vaikus ir apie tai pranešti kompetentingoms institucijoms buvo mokomi ir Lietuvos odontologai.
