efoto.lt | V.Karpio nuotr.
Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus – rezervatas buvo įsteigtas daugiau prieš dvidešimt metų. 2003 m. sausio mėn. Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas reorganizuotas į Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkciją.
Pagrindinis Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos uždavinys – kultūrinio rezervato teritorijos ir buferinės apsaugos zonoje esančių archeologijos, istorijos vertybių tyrimas, saugojimas, ir populiarinimas.
Valstybinė Kernavės kultūrinio rezervato direkcija įgyvendins projektą „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“. Šiam projektui skirta 3,8 mln. Lt. lėšų iš ES struktūrinių fondų.
Kultūrinio rezervato darbuotojų pasakojimu, Kernavė – tai vienas svarbiausių ir archeologijos požiūriu įdomiausių paminklų Centrinėje bei Rytų Europoje. Nuslinkus ledynams, maždaug prieš 12.000 metų čia atsikraustė pirmieji gyventojai. Nuo to laiko Kernavė niekada nebuvo ilgesniam laikui apleista.
„Čia žmonės gimdavo, augdavo, dirbdavo, kariaudavo, mirdavo ir buvo laidojami. Todėl kompaktiškoje 196,2 h teritorijoje aptikta ir daugiau ar mažiau tyrinėta daugiau kaip 40 įvairių epochų paminklų (ištirta virš 8000 kv.m ploto). Tai leidžia apžvelgti ne tik atskirus mūsų proistorės etapus, bet ir rekonstruoti ištisą gyvensenos bei laidosenos šiame regione raidą“, – pasakoja Kernavės rezervato direktorius Saulius Vadišis.
Daugelis Kernavėje tyrinėtų perkasų atrodė kaip storas įvairiausių laikotarpių kultūrinių sluoksnių pyragas. Kiekvienas sluoksnis jame – tai neįkainojamas Kernavės proistorės puslapis.
Profesionalūs archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje pradėti 1979 m., nuslinkus Mindaugo sosto piliakalnio rytiniam šlaitui. Archeologiniai kasinėjimais, kuriems vadovavo Vilniaus universiteto docentas Petras Kulikauskas, aptikti 4–14 a. kultūriniai sluoksniai. 1979 m. tyrinėta ir dalis gyvenvietės, buvusios šiaurės rytinėje Lizdeikos kalno piliakalnio papėdėje. Nuo to meto archeologiniai kasinėjimai Kernavėje vykdomi kiekvieną vasarą.
Labiausiai intriguojanti projekto idėja – muziejinės ekspozicijos po atviru dangumi kultūrinėje saugomoje teritorijoje sukūrimas. Užsibrėžtas tikslas atkurti viduramžių Lietuvos miesto fragmentą, kitaip vadinama Skansenu.
Skanseno – etnografijos kraštotyros muziejaus po atviru dangumi koncepcijos pradininkai – švedai, Stokholmo Skanseno (Skansen) parke pradėję eksponuoti liaudies statybos paminklus, namų apyvokos daiktus, padargus. Dabar Skansenas turėtų įsikurti ir Kernavėje.
„Tikslas Kernavėje slypinčią istoriją padaryti suprantamą ir matomą. Skanseno įkūrimas pritrauktų dar daugiau lankytojų, net tik iš Lietuvos, bet ir užsienio jau dabar sulaukiame svečių iš Prancūzijos, Skandinavijos, Didžiosios Britanijos. Planuojama atkurti 13-o amžiaus gyvenvietę: tris sodybas su dešimt pastatų, kuriuose būtų demonstruojami amatai, archaiška gyvensena, senosios tradicijos, rengiami įvairūs teatralizuoti pasirodymai,“ – aiškina Kernavės rezervato direktorius.
Projekto veiklos apima rezervato apsaugos priemonių sistemos išvystymą, infomavimo ženklų įrengimą, rekreacinių, ekspozicinių ir kultūrinei veiklai tinkamų zonų sukūrimą.
Projektu siekiama gerinti Kernavės rezervato kaip vieno iš 69 UNESCO pasaulio paveldo vertybės įvaizdį bei Kernavės kaip nacionalinio „Istorinių sostinių“ turizmo maršruto objekto patrauklumą.
„Šiuo projektu tikimės atgaivinti renginį „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“, na, o gegužės 31 dieną, po septynerių metų darbų, oficialiai atidarysime ir Kernavės archeologinės vietovės muziejų,“ – džiaugiasi S.Vadišis.
Parašykite komentarą