V.Galindas. Tolerancija (8)

efoto.lt, Indrės nuotr.

efoto.lt, Indrės nuotr.

Eidamas pro Ąžuolo mokyklą  iš už  kampo pamačiau kamuoliais besiveržiančius dūmus. Priėjęs kampą, išvydau vyrukų ir mergaičių būrį, socialiai kalbant, apie dešimt pučiančių dūmus moksleivių.

Priartėjęs šūktelėjau:

– (Ne) Sveiki indėnai !

Kažkokį momentą visi nustėro. Atsitokėjęs vienas rūkalius paklausė:

– Kodėl seni, vaidini krūtą, pravardžiuojiesi ?

– Todėl, kad indėnai Amerikoje rūkė, rūkė, kol išnyko. Jūs gi, esate europiečiai, – ramiai paaiškinau.

– Atsiknisk seni! Karoče, nebiesink! –  sušuko kitas nusispjovęs.

– Jūs tampate indėniškų ir savo įpročių vergais! Žodžiai „narkotikai“ ir „cigaretės”  turi magišką prasmę, nes jie yra nemūsiški, bet juk lietuviškai visa tai – kvaišalai. Vadinasi, jūs tampate kvaišiais. Kas iš jūsų nori būti kvaišas ? – užbaigiau savo tiradą.

Vėl visi apstulbo dėl mano akiplėšiškumo, bet nei vieno neatsirado kvaišo. Tada dar labiau įsidrąsinau :

– Ar jūs panašūs į karves, tik išvaizda žmogiška? Kai žmogus nusišlapina į žolę, karvė puola ją  ėsti kaip pasiutus, jokia grandinė nesulaikys. Bet juk karvė nemąsto, nekuria ir valios neugdo, – prisiminiau palyginimą iš savo jaunystės.

– Gal daužtas esi ar kiaušas nuvažiavo, seni? – nusispjovęs ir prisiartinęs paklausė kresnas pusbernis.

Tačiau aš tęsiau toliau:

–  Kol jaunas, o broli, ugdyk valią ir valdyk savo norus, nes vėliau valdys tave kiti. Mahatma Gandis pasakė: „Žmogus tik tada yra žmogus, kai moka save valdyti”. Ar žinai kas buvo Mahatma Gandis ir Vydūnas?

– Negirdėjom! – sušuko keletas iš būrelio, – o ar Poterį, tu žinai  seni? – atkirto man.

– Anksčiau moksleiviai mokyklose kalbėdavo poterį „Tėve mūsų…” – nedrąsiai prisipažinau.

–  Cha, cha, cha! – nuaidėjo garsus jaunatviškas juokas.

– Dabar mes ir skaitom, ir žiūrim  Poterį, – pasididžiavo kresnasis.

–  Smalindami kvaišalus, jūs pažeidžiate mano teises, – nenustygau. – Jeigu gyventum vienas miške ar dykumoje galėtum daryti ką nori, o dabar pažeidi nerūkančiųjų teises, – tiesiog  drėbiau dručkiui.

– O kur tavo tolerancija, seni ?! – sušuko mokiniai choru.

– Jūs tampate reklamos aukomis ir kvaišalų vergais! Tolerancija man nė motais, nes sulygina normą su iškrypimu. Aš gi, vadovaujuosi objektyvia tiesa ir vertybėmis, – atkirtau jaunuoliams ir vėl tęsiau kaip užvestas, – objektyvi tiesa yra ta, kad jūs gimėte nerūkydami, todėl kas elgiasi prieš prigimtį, tą mirtis sėlina… –  grėsmingai užbaigęs pamokslą nuėjau savo keliu.

–  Pakasyk sliekui pažastį! – išgirdau toldamas.

Po savaitės ar dviejų vėl teko eiti pro Ąžuolo mokyklą, o už  kampo pamačiau, lyg ir mažesnį, besispjaudančių ir berūkančių  moksleivių būrelį, tačiau šį kartą mane nugalėjo tolerancija.

Kategorijos: Grožinė kūryba, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: