V.Galindas. Tolerancija

Eidamas pro Ąžuolo mokyklą  iš už  kampo pamačiau kamuoliais besiveržiančius dūmus. Priėjęs kampą, išvydau vyrukų ir mergaičių būrį, socialiai kalbant, apie dešimt pučiančių dūmus moksleivių.

Priartėjęs šūktelėjau:

– (Ne) Sveiki indėnai !

Kažkokį momentą visi nustėro. Atsitokėjęs vienas rūkalius paklausė:

– Kodėl seni, vaidini krūtą, pravardžiuojiesi ?

– Todėl, kad indėnai Amerikoje rūkė, rūkė, kol išnyko. Jūs gi, esate europiečiai, – ramiai paaiškinau.

– Atsiknisk seni! Karoče, nebiesink! –  sušuko kitas nusispjovęs.

– Jūs tampate indėniškų ir savo įpročių vergais! Žodžiai „narkotikai“ ir „cigaretės”  turi magišką prasmę, nes jie yra nemūsiški, bet juk lietuviškai visa tai – kvaišalai. Vadinasi, jūs tampate kvaišiais. Kas iš jūsų nori būti kvaišas ? – užbaigiau savo tiradą.

Vėl visi apstulbo dėl mano akiplėšiškumo, bet nei vieno neatsirado kvaišo. Tada dar labiau įsidrąsinau :

– Ar jūs panašūs į karves, tik išvaizda žmogiška? Kai žmogus nusišlapina į žolę, karvė puola ją  ėsti kaip pasiutus, jokia grandinė nesulaikys. Bet juk karvė nemąsto, nekuria ir valios neugdo, – prisiminiau palyginimą iš savo jaunystės.

– Gal daužtas esi ar kiaušas nuvažiavo, seni? – nusispjovęs ir prisiartinęs paklausė kresnas pusbernis.

Tačiau aš tęsiau toliau:

–  Kol jaunas, o broli, ugdyk valią ir valdyk savo norus, nes vėliau valdys tave kiti. Mahatma Gandis pasakė: „Žmogus tik tada yra žmogus, kai moka save valdyti”. Ar žinai kas buvo Mahatma Gandis ir Vydūnas?

– Negirdėjom! – sušuko keletas iš būrelio, – o ar Poterį, tu žinai  seni? – atkirto man.

– Anksčiau moksleiviai mokyklose kalbėdavo poterį „Tėve mūsų…” – nedrąsiai prisipažinau.

–  Cha, cha, cha! – nuaidėjo garsus jaunatviškas juokas.

– Dabar mes ir skaitom, ir žiūrim  Poterį, – pasididžiavo kresnasis.

–  Smalindami kvaišalus, jūs pažeidžiate mano teises, – nenustygau. – Jeigu gyventum vienas miške ar dykumoje galėtum daryti ką nori, o dabar pažeidi nerūkančiųjų teises, – tiesiog  drėbiau dručkiui.

– O kur tavo tolerancija, seni ?! – sušuko mokiniai choru.

– Jūs tampate reklamos aukomis ir kvaišalų vergais! Tolerancija man nė motais, nes sulygina normą su iškrypimu. Aš gi, vadovaujuosi objektyvia tiesa ir vertybėmis, – atkirtau jaunuoliams ir vėl tęsiau kaip užvestas, – objektyvi tiesa yra ta, kad jūs gimėte nerūkydami, todėl kas elgiasi prieš prigimtį, tą mirtis sėlina… –  grėsmingai užbaigęs pamokslą nuėjau savo keliu.

–  Pakasyk sliekui pažastį! – išgirdau toldamas.

Po savaitės ar dviejų vėl teko eiti pro Ąžuolo mokyklą, o už  kampo pamačiau, lyg ir mažesnį, besispjaudančių ir berūkančių  moksleivių būrelį, tačiau šį kartą mane nugalėjo tolerancija.