„Dėmesio, dėmesio, kalba ir rodo Vilnius. Pradedame bandomąją Vilniaus televizijos studijos programą“, – tokiais žodžiais 1957 metų balandžio 30 dieną 19 val. 45 min. Lietuvoje prasidėjo televizijos epocha. Šiai diktoriaus Juozo Baranausko ištartai frazei, kuri liudijo apie ką tik užgimusią Lietuvos televiziją, pirmadienį, balandžio 30-ąją, sukanka 55-eri.
1957-aisiais televizijos dar neturėjo tokios šalys, kaip Suomija, Norvegija, Graikija. Pirmąsias transliacijas Lietuvoje žmonės žiūrėjo tik per 32 televizorius, šiandien nacionalinę televiziją žiūri visa Lietuva.
Per daugiau kaip penkis dešimtmečius išaugo trys kartos, tačiau visos jos pažįsta Galiną Dauguvietytę, Henriką Juškevičių, Algimantą Čekuolį, Bernadetą Lukošiūtę, Dalią Kutraitę, Laimoną Tapiną, Algirdą Kaušpėdą, Algimantą Žukauskienę, Eglę Bučelytę, Ritą Miliūtę, Audrių Siaurusevičių, Editą Mildažytę, Audrių Rakauską-Gustavą, Nijolę Baužytę. Taip pat – Neringą Čereškevičienę, Gintarą Deksnį, Laimą Kybartienę, Jogailą Morkūną… Ir daugelį kitų, kurie formavo nacionalinės televizijos veidą ir tebėra neatsiejama jo dalis.
Nacionalinė televizija iš vieno išaugo į tris kanalus – be pirmojo, transliuoja ir kultūrai skirtas antrasis bei išeivijai – LTV World. Kas nori, visada gali ją stebėti ir tiesiogiai internetu. LTV archyvai, kuriuose saugoma milijonai valandų įrašų, – jau nacionalinės kultūros istorijos dalis. Muziejus, saugantis atmintį ateities kartoms.
Per daugiau nei pusę šimtmečio pasikeitė šimtai laidų, vedėjų, 14 generalinių direktorių, atsirado spalvos, keitėsi ideologijos… Niekuomet netrūko norinčių nacionalinę televiziją pasisavinti. Tačiau ji sugebėjo išlikti savimi, nes svarbiausia buvo – žiūrovai…
Kokia buvo Lietuvos televizija visus šiuos 55-erius metus? Kas vyko ne tik kadre, bet ir už kadro? Apie tai pasakoja naujas dokumentinis filmas „Lietuvos televizijai – 55“ (aut. LTV vyriausioji režisierė Asta Einikytė), kurį bus galima pamatyti pirmadienį, balandžio 30 dieną 22.15 val.
Reklama
Susiję straipsniai:
Parašykite komentarą