Į neršvietes migruojantys varliagyviai jau keliuose (1)

efoto.lt | A.Čeponio nuotr.

efoto.lt | A.Čeponio nuotr.

Varliagyviai, kuriems pavyko išgyventi atšiaurią žiemą, jau ima traukti į vandens telkinius, kuriuose jie veisiasi. Tačiau pakeliui jų laukia dar viena grėsmė – dažnai jiems tenka kirsti automobilių kelius, kur šie traiškomi greitai važiuojančių vairuotojų.

Lietuvoje gyvena 13 varliagyvių (varlių, rupūžių ir tritonų) rūšių, iš kurių net 8 rūšys yra nykstančios Europos mastu ir todėl saugomos Buveinių Direktyvos. Tačiau kiekvieną pavasarį Lietuvos keliuose būna sutraiškoma tūkstančiai varliagyvių, bandančių nusigauti į savo veisimosi buveinę. Po ratais daugiausia pakliūna dažnų rūšių gyvūnai – paprastosios rupūžės ir pievinės varlės, tačiau ši mėsmalė sunaikina nemažai ir retųjų, saugomų varliagyvių, taip prisidėdama prie šių rūšių nykimo.

Varliagyvių naikinimas trumpam aprūpina keletą plėšrūnų rūšių maistu, tačiau, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, tai stipriai paveikia ekosistemų pusiausvyrą. Varliagyviai yra itin svarbi kūdrų dalis, kadangi jie vaidina pagrindinį vaidmenį ekosistemos energijos apytakoje. Varliagyviai ne tik reguliuoja bestuburių skaičių vandens telkiniuose, bet ir patys yra daugelio gyvūnų rūšių maistas.

Aišku, nereiktų pamiršti, kad varliagyviai, kaip ir visi stuburiniai jaučia skausmą ir traiškomi po automobilio ratais jie jaučiasi panašiai kaip ir žmogus, jei jį pervažiuotų 25000 kartų už jį sunkesnis objektas. Nereiktų pamiršti ir to, kad nuo masiškai sutraiškytų varliagyvių kelias tampa slidus ir padidėja avarijų tikimybė.

Nors sveikintinos iniciatyvos statyti tvoreles, neleidžiančias varliagyviams patekti ant kelių, bei pralaidas, nukreipiančias šiuos gyvūnus į kitą kelio pusę, jau pradėtos įgyvendinti Lietuvos keliuose, tačiau dauguma tokių kelių atkarpų, per kurias pavasarį masiškai migruoja varliagyviai, nėra pritaikytos šiems gyvūnams kelią kirsti saugiai.

Kitose šalyse ši problema sprendžiama įvairiai būdais. Žinoma, statomos nuolatinės (betoninės ar metalinės) tvorelės bei pralaidos, taip pat statomos laikinos tvorelės, kurios ištempiamos palei kelią tik varliagyvių migracijos metu. Tuo metu palei tvoreles sustatomos gaudyklės ir į jas sukritę varliagyviai perkeliami į kitą kelio pusę. Tokios gražios iniciatyvos imasi ir kai kurių Lietuvos regioninių parkų darbuotojai, pavyzdžiui, Veisiejų. Nemažoje dalyje vakarų Europos šalių imamasi dar griežtesnių priemonių – varliagyvių migracijos metu keliai tiesiog uždaromi. Kitose – varliagyvius per kelią nešioja savanoriai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, praeitais, t.y. 2011 metais, buvo pernešta virš 67000 varliagyvių.

Gaila, kad Lietuvos visuomenė kol kas dar neatkreipė didelio dėmesio į šių gyvūnų žūtį keliuose. Lietuvos gamtos fondas norėtų paprašyti imtis bent jau pačios paprasčiausios priemonės – pastebėjus, kad ant kelio yra varliagyvių, vairuotojus prašome sulėtinti greitį, kad varliagyviai spėtų pasitraukti iš po ratų. Ne tik dėl varliagyvių, bet ir dėl savo pačių saugumo.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Kolumbas 2019 keliautojai_Alkas-baneris-468x60
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *