Algirdas Ražauskas (1952–2008)
Kovo 29 d., ketvirtadienį, 9.30 val. Seimo parodų galerijoje bus pristatyta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Ražauskas (1952–2008)“, skirta Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nario, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Ražausko 60-osioms gimimo metinėms paminėti.
Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų, A. Ražausko šeimos archyvo pristato Nepriklausomybės Akto signataro gyvenimo kelią, darbo Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime, 1992–1996 m. kadencijos Seime epizodus.
A. Ražauskas gimė 1952 m. kovo 22 d. Tauragės rajono Skaudvilės apylinkės Butenių kaime Petrės Ražauskienės ir Jono Ražausko šeimoje.
1959–1967 metais A. Ražauskas mokėsi Adakavo aštuonmetėje mokykloje (Tauragės r.), o nuo 1967-ųjų – Skaudvilės vidurinėje vakarinėje mokykloje, ją baigė 1970 metais. Dar jaunystėje pasirinko agrarininko kelią ir juo ėjo visą gyvenimą. 1968–1970 metais, dar mokydamasis vakarinėje mokykloje, pradėjo dirbti Tauragės rajono „Draugystės“ kolūkio apskaitininku. 1973–1975 metais tarnavo sovietų armijoje. 1975–1977 metais, neakivaizdžiai mokydamasis Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete, dirbo Skaudvilės sodininkystės tarybinio ūkio agronomu, skyriaus valdytoju. 1978 metais baigė neakivaizdines studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įgijo agronomo specialybę. 1977–1980 metais buvo Pakruojo rajono Karolio Požėlos kolūkio vyriausiasis agronomas. Tą patį darbą 1980–1981 metais dirbo Tauragės rajono “Šešupės” kolūkyje. Nuo 1981 metų savo gyvenimą susiejo su Pakruojo rajono žmonėmis. 1981–1984 metais A. Ražauskas dirbo Pakruojo rajono tarybos vykdomojo komiteto Žemės ūkio valdybos vyriausiuoju agronomu, šios valdybos viršininko pavaduotoju. 1985 m. vasario mėn. paskirtas Pakruojo rajono Žvirblonių tarybinio ūkio direktoriumi. Po reorganizacijos buvo išrinktas Žvirblonių kolūkio pirmininku. 1992 m. balandžio 14 d. paskirtas Žvirblonių žemės ūkio bendrovės laikinuoju administratoriumi, vėliau – bendrovės pirmininku. Žvirblonių žemės ūkio bendrovėje dirbo iki pat 2008 metų.
Prasidėjus Atgimimui, įsitraukė į Sąjūdžio veiklą ir tapo Sąjūdžio Pakruojo iniciatyvinės grupės nariu. Pakruojo rajono žemdirbių Sąjūdžio steigiamojoje konferencijoje buvo išrinktas Žemdirbių sąjūdžio Pakruojo skyriaus pirmininku.
Tuo metu, kai kūrėsi naujos partijos ir keitėsi senųjų struktūra, A. Ražauskas išliko kairiųjų pažiūrų. 1978 m. jis tapo Lietuvos komunistų partijos (LKP) nariu, vėliau – savarankiškos LKP nariu, 1992 metais – Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP), o nuo 2001 metų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariu.
1990 m. kovo mėn. Pakruojo rinkimų apygardoje Nr. 94 išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1990 m. kovo 20 d. tapo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Agrarinės komisijos nariu, buvo AT – AS trečiosios sesijos balsų skaičiavimo komisijos narys. 1992 metais išrinktas į 1992–1996 metų Seimą. Priklausė valdančiajai LDDP frakcijai, dirbo Seimo Agrariniame komitete. Dirbdamas AT – AS ir 1992–1996 metų Seime dažniausiai kalbėjo aktualiais agrariniais ir kaimo reikalų, žemės ūkio įmonių privatizacijos klausimais.
Be politinės veiklos ir darbo Seime, A. Ražauskas dirbo administracinį darbą žemės ūkio, savivaldos srityse: 1992–1998 m. buvo Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, nuo 1998 m. – viceprezidentas, 1997–2000 m., 2000–2003 m. (LDDP sąraše), 2003–2007 m. ir 2007–2008 m. – Pakruojo rajono savivaldybės tarybos, 2000–2003 m. – valdybos narys. 2000 metais nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose.
A. Ražauskas mirė 2008 m. vasario 3 d. Palaidotas Pakruojo rajono Rozalimo miestelio kapinėse.
Parašykite komentarą