Seimo nariai prašo atšaukti lenkakalbių mitingą Vilniuje – savivaldybė nesutinka (4)

Kovo 15 d. Tautininkų sąjungos pirmininko, Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva vienuolika Seimo narių kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami nukelti šeštadienį, kovo 17 d., numatytą vadinamos Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetų mitingą.

Seimo nariai savivaldybės prašė atšaukti ar atidėti eitynes ir mitingą, kuriame reikalaujama atšaukti  Seimo priimtą naujos  redakcijos Švietimo įstatymą.

„Atsitiktinai ar ne, ši data sutampa su Lenkijos Respublikos ultimatumu  Lietuvai prieš 74 metus. Sprendžiant iš pranešimų spaudoje ir kitų duomenų, yra realių galimybių, kad šiame renginyje gali dalyvauti ir iš Lenkijos atvyksiantys kriminaliniai elementai.Tokiu būdu mitinge gali būti sukeltos riaušės, kurios  paaštrintų ir taip gana įtemptus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos, pasėtų nesantaiką tarp valstybių ir jų piliečių. Kaip rodo „lenkų sirgalių“ riaušės po futbolo rungtynių Kaune ir Vilniuje, Lietuvos policijos veiksmai pasienyje su Lenkija, siekiant užkirsti kelią tokioms provokacijoms, buvo nepakankami“, – rašoma parlamentarų pareiškime.

Tokį prašymą pasirašė ir Vilniaus valdžiai perdavė įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai: Gintaras Songaila, Laimontas Dinius, Petras Luomanas, Valentinas Stundys, Arimantas Dumčius, Pranas žeimys, Mantas Varaška, Rima Baškienė, Kazimieras Uoka, Jonas Juozapaitis ir Gediminas Navaitis.

Tačiau Vilniaus miesto Savivaldybė pranešė, kad Seimo narių prašymas buvo atmestas, nes politikų argumentai nepakankami, kad duotų pagrindą renginio atšaukimui ar jo datos pakeitimui o, esą, mitingo organizatoriai savivaldybę patikino, kad jie mitingo datos nesieja su Lenkijos ultimatumu, o, tik pažymi naujojo Švietimo įstatymo priėmimo metines.

Sausio 14 d. viešą pareiškimą dėl kovo 17 d. rengiamo lenkakalbių lietuvių mitingo išplatino Lietuvos centro partija. Šiame pareiškime rašoma:   „1938 m. kovo 17 d. – viena juodžiausių mūsų tautos istorijoje. Tą dieną Lietuvos Respublikai buvo įteiktas Lenkijos ultimatumas, kuriuo, grasinant jėga, ne tik reikalauta užmegzti diplomatinius santykius, bet ir faktiškai atsisakyti savo istorinės sostinės Vilniaus. Šis dokumentas tapo imperialistinės Varšuvos politikos tarpukariu simboliu.  Dabar, praėjus 74-iems metams po to nelemto mūsų tautoms istorinio įvykio, LLRA, padedant atvystantiems šovinistams iš Lenkijos, vėl organizuoja kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Tačiau šį kartą žygis vyksta, gavus Vilniaus savivaldybės palaiminimą. Galima tik stebėtis sostinės valdžios politiniu aklumu, savo valstybės istorijos nežinojimu, pagaliau tautinės savigarbos stoka. Švietimo įstatymo pataisos tėra prieš Lietuvos Respubliką prasidėjusio puolimo pretekstas. Tikrosios užmačios – gerokai didesnės. Jos atsispindi neatsitiktinai LLRA protesto akcijai pasirinktoje istorinėje datoje. Lietuvos centro partija protestuoja prieš tokius įžeidžiančius lietuvių tautos istorinę praeitį veiksmus, reikalauja juos teisiškai įvertinti bei konstatuoja, jog visa atsakomybė už protesto mitingo pasekmes tenka LLRA bei Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui“.

Dar anksčiau kovo 13 d. į aukščiausius Lietuvos Respublikos vadovus dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų mitingo uždraudimo kreipėsi taip pat ir  Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas. Savo viešai išplatintame laiške jis  rašė:

„Lenkijos „sirgalių“ akcija LRA demonstracijai Vilniuje paremti negali būti laikoma niekuo kitu, kaip šiurkščiu ir įžūliu išpuoliu prieš Lietuvos valstybę, keliančiu grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Prašau savo valstybės vadovus padaryti viską, kad provokacinis Lenkijos ultimatumo Lietuvai metinių minėjimo Vilniuje renginys neįvyktų. Provokacijai atremti prašau panaudoti visas Lietuvos valstybės kompetencijos poveikio priemones. Panašūs vojažai, turintys aiškiai antilietuviškai antivalstybinį pobūdį, negali būti Lietuvon įleidžiami apskritai, o ypač – kovo 17 dieną: jų apeliavimas į brutalųjį imperialistinį išpuolį prieš Pirmąją Respubliką pernelyg akivaizdus. Kaip tarptautinei bendrijai paaiškintume faktą, jeigu Lenkijos ultimatumo dieną Gedimino prospektas skęstų Lenkijos Respublikos vėliavose?“ – rašo signataras R.Ozolas.