Lukašenkos mokslinio centro darbuotojas ragino išbraukti LDK laikotarpį iš Gudijos istorijos (video) (7)

Kovo 15 dieną Minske vykusiame apvalaus stalo „Religinis Gudijos (Baltarusios) nacionalinio saugumo veiksnys“ posėdyje filosofijos mokslų daktaras, Informacinio-analitinio centro (IAC) prie Prezidento administracijos direktoriaus pavaduotojas Levas Krištapovičius siūlė atsisakyti nuo idėjos, kad gudų (baltarusių) tapatybė išplaukė iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, praneša privati naujienų agentūra BelaPAN.

„Kaip nacionalinės imamos propaguoti tokios tradicijos, kurios, aš manau, neturi nieko bendro su mūsų tautos mentalitetu: kuomet į mūsų kultūrą tempiami Radvilos, Sapiegos, Oginskiai kaip būtent gudų didikų giminių atstovai“, – sakė Krištapovičius. Pasak jo, visos šios personalijos, nežiūrint į tai, kad didikų giminių atstovai gimė ir gyveno Gudijos teritorijoje, priklauso kitai kultūrai, kitam mentalitetui ir kitai nacijai.

„Atrodytų, kad bandymai išvesti gudų tapatybę iš taip vadinamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – tai bandymai, kurie lieka tikrosios mūsų dvasinio tvirtėjimo ir vystymosi raidos nuošalyje“, – pareiškė IAC prie Prezidento administracijos atstovas.

Jo nuomone, XVI-XVII amžių sankirtoje gudų tautai buvo „prievarta primesta“ bažnytinė unija. Tuo metu „gudų mentaliteto specifika formavosi pačios liaudies – valstiečių ir miestiečių – rėmuose, aukštojo etninio luomo nebuvo“, tvirtino Krištapovičius.

Jis pareiškė, kad šalyje reikia dar kartą „įdėmiai perskaityti gudų istoriją, perskaityti gudų nacionalinio charakterio tapsmą, pamatyti, kad tokie bruožai, kaip tolerancija, geraširdiškumas, darbštumas – tai teisingi bruožai“.

Savo ruožtu Nacionalinės mokslų akademijos Humanitarinių mokslų ir menų skyriaus akademikas-sekretorius Aleksandras Kovalenia pareiškė, kad negali sutikti su tuo, kad gudai turėtų išbraukti tuos arba kitus istorinius laikotarpius, o taip pat reikšmingus vardus. Pasak jo, reikia didžiuotis visais, kurie gyveno šalies teritorijoje ir įėjo į istoriją savo pasiekimų dėka. „Jau vienąsyk žiūrėjome į istoriją pro komunistinės ideologijos prizmę“, – sakė Kovalenia. Tuo pačiu, jo nuomone, neverta idealizuoti vienų ar kitų Gudijos istorijos laikotarpių, reikia tolerantiškai žiūrėti į praeitį.

naviny.by, vertė Rokas Sinkevičius

Kategorijos: Baltų žemėse, Istorija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
alko-2-proc

7 komentarai

  1. suomis:

    Gal skambės tai neįtikėtinai, bet tokia jų nuostata, mums naudinga. Giliau pamąsčius ir labai naudinga.

  2. Kažin...:

    Nemanau, kad tokia nuostata Lietuvai naudinga. Taip mąstant, pirmausiai visas istorinis paveldas yra “atiduodamas” Lenkijai, kuri jį pasisavins kaip mat kartu su žmonėmis ir teritorija. Baltarusijos ir jokios LDK bus, kaip nebūta. Kas jau dabar vyksta. Baltarusija atstato pilis, o Lenkija savo žmonėms aiškina, kad čia jų pilys ir teritorijos, jokios Lietuvos ar LDK apskritai nebuvo.

  3. Беларус:

    Да что вы слушаете выжевшего из ума старого партийного номенклатурщика! Такие, как этот генетический мусор “совка”, только рады будут, если в отношениях наших народов наша общая История станет камнем преткновения.

    • Prusas:

      niebyla dvux narodov v 13 veke, tam i zdes zhili Litovskije plemena kotoryje prenadlezhali ortodoxkoj Kievskoj Rus…belarusax zdelal petr 1 kak verushchix v tozhe samoje ortoxije, i takda on nachal s 1700 goda meniat radnoj Litovskij jazyk u nix na religijoznyj ruskij jazyk, a do tavo vremeni Litovskij jazyk byl jazyk naroda (i Litvy i Zemajtiji i Belarusi), a jazyk dlia perepesi byl bulgarskij jazyk, kotoryj byl pomenion na polskij 1596 godu.

  4. Prusas:

    reikia saves paklausti kodel abieju tautu respublikoje nebuvo gudiskojo ar ukrainietiskojo elemento? ukrainietiskasis pradejo atsirasti kai Lietuvos dali 1569 metais okupavo lenkija pasinaudojusi ruskiu agresija pries Lietuva…tuomet visi buvome vienos tautos vaikai ir visi supratome Lietuviskai, slavu kalba buvo tik baznytine kalba

  5. Prusas:

    juokinga girdeti kad penki Lietuviai paverge laike slavu milijonus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *