Šeštadienis, 23 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kultūros paveldas

Kaišiadorių vyskupija susirūpino savo paveldo apsauga

www.alkas.lt
2012 03 02 11:44
26
0
SHARES
Kilo gaisras Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne (video)
Dega Tytuvėnų bažnyčia | kelmiskiams.lt nuotr
Dega Tytuvėnų bažnyčia

Šią savaitę Kaišiadorių vyskupijos kurijoje įvyko Kultūros paveldo departamento specialistų susitikimas su vyskupu Juozu Matulaičiu, naujai paskirtu vyskupu Jonu Ivanausku ir šios vyskupijos dvasininkais.

Kaišiadorių vyskupija buvo pirmoji, kuri po Tytuvėnų vienuolyne įvykusio gaisro susirūpino dėl savo valdomo sakralinio paveldo saugumo ir pakvietė paveldosaugininkus kartu aptarti šią problemą. Į Kaišiadoris atvykusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sakė, kad šiandien didžiausią pavojų kilnojamosioms ir nekilnojamosioms sakralinėms vertybėms kelia daugybėje šalies bažnyčių užsilikusi pasenusi elektros instaliacija ir priešgaisrinės apsaugos priemonių stygius. D.Varnaitė pasiūlė dvasininkams atlikti jų bažnyčiose esančių kilnojamųjų vertybių inventorizaciją bei pagalvoti apie galimybę vyskupijos kurijoje turėti asmenį, atsakingą už tokių vertybių apskaitą ir priežiūrą.

KPD apskaitos skyriaus specialistė Kristina Zdanavičiūtė-Meškauskienė supažindino kunigus su svarbiausiomis Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatomis. Ji informavo apie nustatytą tvarką, pagal kurią  kultūros paveldo vertybės įrašomos į Kultūros vertybių registrą, o taip pat priminė, kad perkeliant šiame registre esančias vertybes iš vienos vietos į kitą yra būtina pranešti apie tai Kultūros paveldo departamentui.

Departamento Planavimo ir programų skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė papasakojo dvasininkams apie finansinę paramą valstybės saugomų paveldo objektų tvarkybai bei kompensavimo už atliktus restauravimo darbus tvarką.

Kunigai pateikė paveldosaugininkėms įvairių klausimų, o ypač atkreipė dėmesį į šiandien nepopuliarų sakralinių statinių ir kilnojamųjų vertybių draudimą –  jo vengiama dėl neįkandamų draudimo įmokų. Pasiremdami užsienio praktika, dvasininkai siūlė vertybių draudimo problemą spręsti centralizuotai. Jų teigimu, Vokietijoje nedidelės parapijos bažnyčios draudimas per metus neviršija 2 tūkst. eurų, tuo pačiu užtikrinant priešgaisrinės bei kitokios apsaugos įrengimą ir priežiūrą.

Naujai paskirtas Kaišiadorių vyskupas J.Ivanauskas patikino nuolat skirsiantis daug dėmesio vyskupijos valdomam paveldui saugoti, o KPD vadovė Diana Varnaitė pabrėžė, jog aktyvus paveldosaugininkų ir dvasininkų bendradarbiavimas yra labai svarbus užkertant kelią sakralinį paveldą niokojančioms nelaimėms.

Susiję straipsniai:

  1. Paveldosaugininkai perspėjo apie naujų gaisrų grėsmę bažnytinio paveldo objektuose (audio)
  2. Kultūros paveldo departamento Vilniaus padaliniui vadovaus V.Karčiauskas
  3. Lietuva – paveldo griovėjų rojus
  4. Kultūros paveldo departamentas kreipsis į prokuroratūra dėl Laisvės alėją darkančio antstato nugriovimo
  5. Etikos sargai baudžia Sklandytojų slėnio gynėją paveldosaugininką V.Karčiauską (video)
  6. Paveldosaugininkai: nuo viešbučio „Novotel“ reikėtų nupjauti 3-4 aukštus
  7. Atgaivintas dar vienas Pakruojo dvaro pastatas
  8. Visuomenininkai ragina Lietuvos valdžią stabdyti miestų istorinių centrų niokojimą
  9. KPD: dangoraižio prie Gedimino pilies nebus
  10. Teismas išteisino N.Puteikį neleidusį statyti naujų „stiklainių“ Klaipėdoje
  11. Tytuvėnų vienuolyno ansamblis po nauju stogu

Comments 26

  1. Algirmantas says:
    9 m. ago

    Kaip sakoma sukčiaudamas gudrauji ir kitą apgauni, bet lazda turi du galu, ateina laikas kai turi už sukčiavimą ir užgrobimą susimokėti, taip ir pas bažnytininkus, gi jie daugiau kaip 600 metų mūsuose tokiu principu sukčiauja ir grobia kitų gerą, bet kokie nepatenkinti tampa, kai yra pasikėsinama į taip vadimamą jų sukauptą sukčiavimo būdu “gerą”, nes tas geras yra kitų žmonių, o tie žmonės mulkinami mulkių…

    Atsakyti
  2. Algirmantas says:
    9 m. ago

    http://www.baltai.lt/?p=7433#comment-1840

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      9 m. ago

      Visa širdimi pritariu tokiam, na, pagaliau ten parašytam Donato Jančaro straipsniui ir Algiui ten atsiliepimuose.
      ————————————
      Krikščionybė aplamai mūsų Protėviuose prakeikta, tad šitos okupacinės religijos tęstinumas per šiandieninius kryžiuočių darbo tęsėjus – linkėjimuose – lai baigiasi kartu su ta prakeiktybės baigtimi.
      Kažkoks tiesiog absurdas, kad ir keletas į biudžetą įneštų mano litų tiesiog “nuplaukia” krikščioniškąjai Lietuvos prakeiktybei tęsti.

      Atsakyti
  3. Algirmantas says:
    9 m. ago

    Tai va dar galiu pridurti apie kunigų nedėkingumą kai jiems padeda padaryti vieną ar kitą dalyką tos parapijios žmonės. Čia būtų apie Vilkaviškio vyr. kunigą kustaitį ir kitus jo pavaldinius, kai bvo atstatinėjama katedra, ant busimų dviejų bokštų kryžių reikėjo padaryti dvi auksuotas sferas, jas padarė vienas vilkaviškietis, po padarymo žmogus nesulaukė net mažiausio atlygio t.y. padėkos, o kai atėjo pas jį kalėdoti ir žmogus užsiminė apie tai tai tik Gustaitis numykė ir tuom viskas baigėsi….

    Atsakyti
  4. Algirmantas says:
    9 m. ago

    Labai kunigai nori, kad viskas už auką būtų padaryta, bet jeigu nesugeba atsidėkoti betn jau žodžiais tai tegu patys ir darosi, ir rūpinasi savo paveldu….

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      9 m. ago

      Ilgaskverniai savanaudžiai tai vadina TARNYSTE. O tarnystė – tai visai kaip vergvaldystė ir, žinoma, pirmiausia tai Baltų sielų per paauksuotus užkeiktus rakondus.
      Toliau pamąstant, aišku, kad žydų tauta su savais papročiais negali gyventi be teritorijos ( kaip kadaise Gotai), nes, visų pirma, pradėtų parazituoti, o jei ne, tai išnykti. Toliau, per-frazuojant tikrą lietuvį, tauta istorijoje pirmiausia aiškėja kaip tam tikros teritorijos su savo papročiais gyventojų bendruomenė… . Vedu mintį į tai, kad gal ir gerai, jog žydų tauta pokaryje “gavo” sau dalį Palestinos teritorijos savo po visą pasulį išblaškytai tėvynei kurti. Dabar lai teateina laikas susirinkti ir likusią po pasaulį išblaškytą ideologiją-teologiją, kuriai, žiūrėk, čia Lietuvoje dar stogai ruošiami. Absurdas.

      Atsakyti
  5. Algirmantas says:
    9 m. ago

    Be to, žydų tauta jau nuo golios senovės kurtik bando įsigalėti kitose teritorijose, tai ir gauna per galvą, jau Romos imperijos metais taip buvo…

    Atsakyti
    • lamatas says:
      9 m. ago

      gal labiau todėl ,kad jie ilgus amžius užsiėmė ir kontroliavo prekyba vergais,daugelis tautų yra “alergiškos”jų atžvilgiu. Vos ne genetiniu lygiu.

      Atsakyti
      • Algirmantas says:
        9 m. ago

        Nes netgi, dabrtinėje turkijos teritorijoje jeigu randami kokie tais senoviniai su žydais ar jų nuosavybe rankraščiai ar dokumentai, tai turkai juos stengiasi sunaikinti, aišku nevisi sunaikina, kiti juos parduoda už didelius pinigus.

        Atsakyti
        • lamatas says:
          9 m. ago

          Būtent genetinio lygio priešiškumas.Panašiai ,kaip su gyvatėm ,kurias kandant Lietuvoje mažai kas yra matęs ,bet netikėtai išvydęs ,daugelis atšoka.Be to tai patvirtina ir tai kad kuo arčiau buvusios Romos teritorijų( pagrindinio vergų”vartotojo’)tuo tas labiau išreikšta .Ir priešingai tolimesnėse teritorijose baveik nesijaučia.

          Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          9 m. ago

          Ir žydus, ir Judėją Tacitas savo „Istorijoje” (2 a. pradžia) mini ne kartą. Plačiausiai ši tema paliečiama V knygos pradžioje.
          Pas Tacitą ekskursas skyla į tokias dalis: žydų tautos, religijos ir papročių kilmė; geografinis Judėjos aprašas ir trumpa istorinė apžvalga.

          Tacitas pateikia 6 žydų kilmės versijas:
          1. Kretos versija (sutinkama tik pas jį).
          2. Apie kiltį iš Asirijos, vėliau persikeliant į Egiptą (dera su žydų biblija).
          3. Žydai siejami su Homero poemose minimais solimais.
          Šeštoji versija žydus sieja su Egiptu, kur žydai buvo raupais užsikrėtusi tauta ir todėl išvyta iš Egipto. Ir toji nelaimė paaiškina daugelį Mozės įvestų papročių.
          Formaliai Tacitas nepasirenka nė vienos jų, tačiau dėmesys paskutiniąjai (jos apimtis) leidžia spėti, kad ji buvo autoriui priimtiniausia. Tą įspūdį sustiprina ir viduryje pasakojimo įvykęs perėjimas nuo netiesioginės kalbos prie tiesioginės.

          Kartu Tacitas neslepia savo požiūrio į judaizmą, kurio papročius vadina netikusiais ir pasibaisėtinais. Pirmiausia tai priešiškumas kitiems žmonėms su savu bendruomeniniu susitelkimu. Tacitas praneša apie žydų monoteizmą ir Dievo nevaizdavimo praktiką. Stipriais išsireiškimais jis palydi ir žydų papročių palyginimą su Dioniso kultu („tuo tarpu žydų papročiai kvaili ir bjaurūs”).

          Geografijos aprašyme originalumo mažai – kaip ir daugelis pirmtakų, Tacitas dėmesį sutelkia rajonui prie Negyvosios jūros ir Judėjos turtams.

          Likusioje dalyje sukilimą lygina su Jozefo Flavijaus pasakojimu (nors yra ir skirtumų). Panašumas didžiausias kalbant apie pranašiškus ženklus: danguje besikaunantys kariai, savaime atsiveriančios šventyklos, kurią palieką Dievas, durys ir … kad pasaulio valdytojas ateis iš Judėjos. „Analai” parašyti vėliau, tačiau paminima, kad Judėja yra „šaltinis tos nelaimės” (t.y., krikščionybės).

          Žydams reiškiama antipatija yra greta kitų iškilių romėnų požiūrio; pradedant Seneka, o ypač Kvintalianu ir Juvenalu. Tacitas, kaip ir Junevalas, smerkia ne tik judaizme sutinkamas blogybes, bet ir kitus į Romą pranikusius graikiškus kultus.

          Atsakyti
          • Algirmantas says:
            9 m. ago

            Be to, žydai neturėjo savosios suformuotos religijos, jie daug ką perėmė iš egiptiečių, taip kaip bažnyčia dabartės nusavino iš jos okupuotų tautų ir valstybių ir pritaikė pagal vietinius papročius savaip viską pervadindama, o apeigų atlikimą pertvarkydama pagal save kaip jai patogu. Be to norėčiau priminti, kad Antrajojo pasaulinio karo metu, žydai buvo užminavę dalį lieetuviškų bažnyčių tuom tikslu norėta paiimti visą lietuvos teritoriją į savas rankas, bet jų nelaimiai kaip tik tą jų planuojamą kruvinąjį sekmadienį vokiečiai įžengė į Lietuvą ir nė viena bažnyčia nebuvo susprogdinta žydų, kadangi dauguma gyventojų žinojo apie šį kruvinąjį sekmadienį, tai jie nėjo į bažnyčią, o už tai, kad žydai bandė tokį drastišką dalyką padaryti juo pačius pradėjo pleškinti, nes jie peržengė ribą, ir tai jų tautoje jau nevieną šimtmetį kartojasi tarsi koks prakeikimas laikas nuolaiko patys gauna pernagus už savo drastiškus veiksmus, nes jie nieko savo neturi daugumą dalykų kopijuoja nuo kitų, ir tai laiko, kad tai jų nuopelnas.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Algirmantai, Tu su Vaclovu Mikailioniu ir tokiu Liutauru (kuris per Baltiškas apeigas rankas laiko sudėjęs krikščioniškai) varai vos ne tą pačią mintį, kad okupacinė krikščionybė Lietuvoje yra 80 % Baltiška. Dar yra parodai-ksaliau, kai Trinkūnas skelbia, kad, “kodėl gi ne” – atseit Vilniaus Stuokos Gucevičiaus statyta graikiško stiliaus katedra, žiūrėk, visai tiktų Baltų religijai (!).
            —————————————————-
            Toks terminas “Lietuviška bažnyčia” – LT puskrikščionio svajonė.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Apie puskrikščionį ir puslietuvį viename – nemažai pagvildeno Gintaras Beresnevičius, panašiai vadindamas tai prakeikta lietuvio suskilusia, todėl nelaiminga siela.

          • Algirmantas says:
            9 m. ago

            Tai, kad Vilmantai taip jau yra ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, o rankų sudėjimas kaip tu ten minėjai nebūtinai krikščioniškas, tiek budizme, tiek induizme ar kitose rytų religijose rankų padėtis yra panaši, nes tai gan yra senas gestas dar krikščionybės laikų nesiekiantis, nes toks gestas padeda žmogui koncentruotis savyje, čia nemano išmislas, nes savo malonumui ne tik domiuosiu rytų filosofija ir kitais dalykais, bet ir taikau tai gyvenime, nes pas juos teorija eina kartu su praktika. Be to tik nysižeisk Vilmantai, kaip pastebėjau pas tave yra daug pykčio susikaupią, man irgi taip buvo, bet pykdamas ir griaudamas išvaistai daug kūrybinės energijos nikais, tik save pakeitęs pasikeis ir pasaulis kureme tu gyveni, o tai jau darbas su savimi. Kam priešintis kliūčiai, aptekėk ją kaip vanduo ateis laikas vanduo paplovęs kliūtį ją sunaikina. Nebūk toks kategoriškas visur paranojiškai matydamas tik krikščionybę, nes kai pasigilini tai ir pamatai, kad šventės, apeigos, papročiai ir paveldas yra likęs tik pervadintas permodeliuotas svetimšalių, nori atgaivinti Šventąjį Ąžuolyna daryk tai su meile, be jokios neapykantos, nurimusiu protu ir savo vidine savastimi tik tada įsivyraus harmonija pusiausvira ir darna. Pykdams žmogus siunčia nedarną savomis mintimis visam pasauliui. Be to tas kas yra dirbtinai sukurta, tas ankščiau ar vėlaiu būna sunaikintas.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Tai KOKS čia Tu neteorinis lietuvis, jei budistiškai, krikščioniškai ar induistiškai susidėjęs rankas ?

          • Algirmantas says:
            9 m. ago

            O manai Vilmantai, kad mūsų protėviai kitaip rankas susidėdavę maldai a? Mes to jau nebežinome galime daryti tik prielaidas kaip ten ir kas buvo ištikrūjų, nes tos žinios yr dalinai prarstos arba yra gerai paslėptos. Man dar kai buvau neatradęs mūsų protėvių kelio, Rytų filosofija ir kitos tiek kovinės tiek kūnui lavinti labai padėjo, bet būtent per visatai aš ir radau protėvių kelią, tai gal tie dalykai per kurius radau kelią yr blogi tavo manymu? Aš tiesiog dirbu su savimi, o dalis mūsų informacijos būten slypi Rytuose aš nenaudoju kitų religijų aš iš jų pasiimu ir pritaikau gyvenime kas yra geriausia, kad eitų atstatyti mūsų senąjį tikėjimą, nes visatai darau iš pajautimo. Manęs greičiausiai nesuprasi, nes tau dar daug ką reik išmokti, kad galėtum suprasti, vieną dalyką užduoti sau rūpimus klausomus ir mokėti rasti į juos atsakymus, be jokių padėjėjų tik savo intuiciją ir pasittikėjimą aukštesnėm jėgom.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Pernelyg visko išbandymas slepia pernelyg didelį saviegoizmą, savimeilę vartojimui. Manau, kad jums, Baltams, labiau reikėtų rūpintis savais primirštais Dievais, o ne savo kailiuku.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Juolab, tas kailiukas – induistinis…

  6. Algirmantas says:
    9 m. ago

    Pavyzdžiui imkim krikščionybę kaip dirbtinį žemės planetos dangalą kaip asvaltą ar betoną, o senajį tikėjimą kaip augalą, asvaltas ar betonas per tam tikrą laiką sutrūminėja ir jeigu jo niekas neremotuoja į jo plyšius įkrenta įvairių augalų sėklų ir iš jų pradeda dykti augalai kurie tą dirbtinumą naikina savomis šaknimis ardo po truputį vis skverbesi kuom giliau, kad galėtų isitvirtinti, tas pats nutiks ir su krikščionybe jinai jau ir taip yra yrantis dogminis darinys ir šio proceso nesustabdyti niekams nepavyks. Gi krikščionybė nieko savo neturi unikalaus sukūrusi didžiają dalį ji perimusi iš kitų tautų ir savaip pervadinusi….

    Atsakyti
  7. Algirmantas says:
    9 m. ago

    Ir ne vieną Vilmantai žmogų pažystu, kad per Rytų kovos menus, o jie susija su Rytų filosofija ir kitais praktiniais dalykais būtent rado kelią savo protėvių tikėjimo kelius, nes Rytuose visos šios technikos yra paiimtos iš gamtos ir pritaikytos žmogaus gyvenime, ta inieko aš čia ir nematau blogo, laimei man šios žinios ir praktikos padėjo sunkiausiais mano gyvenime etapais, ką žinia mažu manęs jau nebebūtų ant šios žemės, bet kai užduodi sau klausimą kodėl tai vyksta tai sulaiku ir atsakymas ateina ir tada supranti kas ir dėl ko vyksta ir atsitinka. Matau, kad skubi su išvadomis ir pasmerki, kad netaip mes darome kaip tu tikiesi, Pas baltus kiekvienas žmogus yra laisvas tiesk sąmone tiek kaip ir individas, tik šitai nevisi suprantai kaip taip gali būti, nes niekaip negali atprasti nuo bažnytinių dogmų. Mus baltus vienija bendri tikslai ir idėjos. Nesuprantu tavęs, būdamas vaidila ir nesupranti tokių paprastų dalykų. Mano laisvoji sąmonė nubudo kai man buvo 12 metų ir aš tada patraukiau savo kelio jieškojimu, omaždaug būdamas tik 23 metų sužinojjau, kad yra tokia Romuvos bendruomenė ir man jinai patiko ir aš ją pamilau….

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      9 m. ago

      Algirmantai,
      iš kur ištraukei, kad aš atseit kažkoks vaidila. Aš tik taip, kaip ir Tu, tik keletą metų domiuos, kažkiek palaikau Kauno Baltus, kurie kiekvieną ketvirtadienį 18 val. renkasi prie Kauno pilies santakos Aukuro. Ateina labai įdomių žmonių.
      Žinau, jums žiauriai nukrikščionėjusiame Vilkaviškyje kur kas sunkiau savimi būti.

      Atsakyti
      • Algirmantas says:
        9 m. ago

        Man pačiam savam krašte nėra labai suku, beje po truputį ir šiame krašte atsiranda viena kita gilė nubudusi ir dar maniau, kad esi įšventintas į vaidilas.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          9 m. ago

          1362 m. kovo 29 d. kryžiuočių kariuomenė drauge su kviestiniais krikščioniais iš Anglijos, Italijos, Čekijos, Danijos ir Vokietijos užpuolė Kauno pilį, atkirto ją nuo bet kokios pagalbos. Kryžiuočių-krikščionių buvo tiek daug, kad atvykę Algirdas su Kęstučiu nedrįso gelbėti apgultos pilies. Pilies įgula, vadovaujant Kęstučio sūnui Vaidotui, buvo negausi ir beišsilaikė keletą savaičių. Pilies įgula buvo išžudyta, o vaikai ir moterys paimti kaip karo grobis.
          650 metų mums primena degančios pilies liepsnas.
          —————————————————————
          Kiek žinau, Kauno Baltai bandys tai kažkaip paminėti, tačiau, kada minėti, dar tikslinama. Kviesim Tave.

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Greičiausiai prie pilies bus uždegama Ugnis, nunešama į upių santaką plukdymui, prie Aukuro atliekamos apeigos… .

          • Algirmantas says:
            9 m. ago

            jeigu išeis tai būtinai dalyvausiu būtinai man praneškit būsiu dėkingas…

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

2020 12 12
Patvirtintas veiksmų planas kuriant veiksmingesnę paveldosaugos sistemą

Patvirtintas veiksmų planas kuriant veiksmingesnę paveldosaugos sistemą

2020 11 17
LAR Taryba: Vilos Perkūno al. 11 rango vertybių apsauga turi tapti viešuoju interesu

LAR Taryba: Vilos Perkūno al. 11 rango vertybių apsauga turi tapti viešuoju interesu

2020 11 13
Valdžia nusprendė palikti Lietuvą be miškų?

Valdžia nusprendė palikti Lietuvą be miškų?

2020 11 07
Kapinės – archyvas po atviru dangumi

Kapinės – archyvas po atviru dangumi

2020 11 02
Visuomenė priešinasi kino tetro „Garsas“ griovimui | rengėjų nuotr.

D. Malinauskas. Atviras laiškas R. Karbauskiui: Stabdykite Panevėžio „Garsą“ griauti pasiruošusį buldozerį!

2020 10 19
Paveldo šventė „Heritas“ paveldosaugos paslaptis atvėrė visiems

Paveldo šventė „Heritas“ paveldosaugos paslaptis atvėrė visiems

2020 10 09
Leonpolio dvaro rūmai | Kultūros paveldo departamento nuotr.

Seime vėl bus svarstoma kaip išsaugoti kultūros paveldą (tiesioginė transliacija)

2020 09 10
Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities

Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities

2020 09 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Pokarvių mūšiui – 760
Baltų žemėse

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba | vvtat.lt logo
Lietuvoje

Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau

2021 01 22
Policijos reidas | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų

2021 01 22
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
Gamta ir ekologija

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime verda aistros dėl padėjėjų

2021 01 22
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Abiturientams šiemet laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos nereikės

2021 01 22
Verslas | ukmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Kauno rajono verslininkams – nemokami teisininkų patarimai

2021 01 22
Aušrinė Armonaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.
Lietuvoje

A. Armonaitė: Svarbu pasirengti geram ekonomikos startui po karantino

2021 01 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pokarvių mūšiui – 760
  • Vartotojų teisių apsaugą gyventojai vertina vis geriau
  • Už papildomą darbą pareigūnams numatyta 1 112,6 tūkst. eurų
  • A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2327; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1981; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1696; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1416; komentarų: 4
  • Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos) peržiūrėta: 1325; komentarų: 1
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1297; komentarų: 13

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

by Kristina Aleknaitė
2020 12 14
8
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Inžinierius, kraštotyrininkas, mokslo veikėjas Kazys Misius | Asmeninė nuotr. | vda.lt nuotr. Šilalės kraštas yra pagimdęs...

Skaityti toliau

Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

by Kristina Aleknaitė
2020 12 12
1
Išleista spalvinimo knyga „Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis“

Lietuvos pilys ir dvarai atgyja spalvomis, 24 psl. | Kultūros paveldo departamento nuotr. Lietuvos pilių ir...

Skaityti toliau

Patvirtintas veiksmų planas kuriant veiksmingesnę paveldosaugos sistemą

by Kristina Aleknaitė
2020 11 17
0
Patvirtintas veiksmų planas kuriant veiksmingesnę paveldosaugos sistemą

Patvirtintas veiksmų planas kuriant veiksmingesnę paveldosaugos sistemą | lrkm.lrv.lt nuotr. Kultūros ministro įsakymu patvirtintas Kultūros paveldo...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Astronomas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • Gal verta pažiūrėti apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Suremkime galvas! apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Seime verda aistros dėl padėjėjų
  • Beviltiškai žiopla apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Paskelbtos Seimo Antikorupcijos komisijos išvados (video, išvadų tekstas)

Paskelbtos Seimo Antikorupcijos komisijos išvados (video, išvadų tekstas)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai