Kultūros veikėjai knygų mugėje viešai skaitys Maironį! (1)

Maironis

Maironis

Vasario 23 d. 14 val., pirmąją tarptautinės Vilniaus knygų mugės dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTS), minėdamas poeto Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) 150-ąją gimimo sukaktį ir pradėdamas jubiliejinius Maironio metus, kviečia į viešus Maironio skaitymus.

Čia Maironio poeziją skaitys žymūs Lietuvos kultūros žmonės: Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, aktoriai Kristina Kazlauskaitė, Juozas Budraitis, Aldona Vilutytė, poetas Alvydas Šlepikas, kunigas Julius Sasnauskas OFM, Maironio kūrybos tyrinėtoja Brigita Speičytė, kultūros žurnalistė Jolanta Kryževičienė ir kiti. Skaitymų metu ne tik bus skaitoma Maironio poezija, bet ir dainuojamos pagal jo eiles sukurtos dainos.

Idėja surengti renginį „Skaitome Maironį kartu!“ kilo norint gyvai priminti visuomenei, kad šiemet sukanka 150-osios poeto gimimo metinės. Renginio tikslas – atrasti gyvą ir asmenišką santykį su šio žymaus lietuvių poeto, padariusio milžinišką įtaką ne tik lietuviškai poetinei tradicijai, bet ir lietuvių tautos savivokai, kūryba. Kartu šiuo renginiu siekiama atgaivinti viešo skaitymo tradiciją.

Skaitymus rengiančio LLTS direktorius Mindaugas Kvietkauskas sako: „Maironio poezija – tai tapatybės žinia, kurią jis tikėjosi perduoti po šimtmečių ateisiančioms kartoms. Šiandien skaitydami Maironį, vėl galime apsispręsti būti savimi – taip, kaip jis pats apsisprendė carizmo ir spaudos draudimo metais.“

Maironį skaitysianti aktorė Aldona Vilutytė mano, kad „Maironio poezijos skaitymas XXI amžiuje yra savotiškas iššūkis, nes norisi pabandyti išvengti seniai įdiegtų poeto kūrybos skaitymo klišių, ir surasti asmenišką bei nuoširdų santykį su jo poezija. Dabar skaityti Maironį nėra lengva, bet įdomu.“

Ir išties, kai kurie beveik prieš 100-metį parašyti mūsų poezijos klasiko eilėraščiai nūdienių politinių realijų kontekste suskamba kaip niekad aktualiai ir ryžtingai, o gal jau, kaip sakytų kraštutinis liberalas – hipernacionalistiškai? Pavyzdžiui:

Maironis. Želigovskiui Vilnių pagrobus

Pavojuj motina-tėvynė;
Ateina audra iš pietų!
Tai lenkas, išgama tautų,
Mums neša pančius ir žudynę,
Dvarų ieškodams prarastų.

Dar vakar svetimoj vergijoj
Prieš caro klaupės dievukus, –
Prancūzo nūn globoj puikus
Mums švaisto gautu kalaviju
Ir mūsų degina laukus.

Gana po priedanga brolystės
Mums čiulpė syvus pasalais!
Kultūros savo skarmalais
Mums plėšė kalbą dėl lenkystės
Ir smaugė savo verpalais!

Dabar šalin numetęs kaukę,
Ginkluotus siunčia plėšikus
Ir taško mums kraujais laukus,
O po Europą visgi šauka,
Kad tai ne jų būrys smarkus.

Gana lietuviškos kantrybės!
Ginkluota kelkis Lietuva!
Dienelė laukia nelengva!
Bet gelbės dangiškos galybės,
Ir paskutinė bus kova!

Petys į petį už tėvynę!
Nuo Palangos lig Varėnos,
Sulaukę puotos kruvinos,
Kaip mūsų proseniai ją gynė,
Taip ginsme sūnūs šios dienos!

1921 m.

2012-uosius paskelbus iškiliausio XIX a. pab. – XX a. pradžios lietuvių poeto, lietuvių poezijos patriarcho Maironio jubiliejiniais metais, LLTS surengs ir daugiau poeto atminimui ir kūrybinio palikimo aktualizavimui skirtų kultūrinių bei mokslinių renginių: kaip ir kasmet, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją bus surengti tradiciniai „Klasikos skaitymai“, skirti Maironiui; vėlyvą rudenį, poeto gimimo mėnesį lapkritį vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Maironis ir jo epocha“; taip pat bus perleisti papildyti Maironio laiškai ir atsiminimai, pasaulį išvys ir Brigitos Speičytės parengta mokslinė studija „Anapus ribos – Maironis ir istorinės Lietuvos literatūra“.

Tad Maironio skaitymai Vilniaus knygų mugėje – tai gražus įvadas į visus metus vyksiantį poeto Maironio kūrybos prisiminimą ir populiarinimą.

Renginys „Skaitome Maironį kartu!“ vyks vasario 23 d. (ketvirtadienį) 14 -16 val. tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje (LITEXPO konferencijų salėje 5.1, 5 paviljonas, II aukštas).

Maironio eilėraštis skaitymui Vilniaus knygų mugėje:

Lietuva – didvyrių žemė

„Lietuva – didvyrių žemė“
Mūsų giedama seniai;
Bet iš tos didybės semia
Savo naudą tik velniai.

Bočių laurais pasipuošę,
Vien temokame svajot,
Ar, didžius planus paruošę,
Sau ramiai ant jų miegot.

Dirbti darbą, nešti naštą,
Braukti prakaitą dienos,
Pasišvęst už savo kraštą,
Jei to niekas nežinos, –

Tai per žema, negarbinga,
Mums, didvyriams tos tautos,
Kur norėtų tapt galinga
Nuo Liepojos lig Brastos.

Mums platybių reikalauja
Bočių sienos, jų vardai,
Bet viduj šeimininkauja
Lenkai, žydai ir gudai.

Čia lietuvis besijausti
Gal kaip svetimoj troboj,
Tik kad mažumų neskriausti
Joms užtikrintoj globoj!…

Servilizmo atėjūnų –
Svetimtaučių dar ilgai
Nenustosme mes, galiūnų
Vakarykštieji vergai.

Bet savitarpy puikybės
Iki sočiai mums gana,
Jei tik yra galimybės
Ką paspausti letena.

Ministerijų pritvėrę,
Joms neskundžiame kasos
Ir iš jos, gerai įgėrę,
Siausti turime drąsos.

Valdininkai ir atstovai,
Demokratai, rods, visi,
Bet nejau tautos valdovai
Vaikščios pėsti ir basi?

Automobiliais tik dunda
Su mergaitėmis linksmi!…
Sąžinė tik tuomet bunda,
Kai už kyšius teisiami.

O tų partijų tarp mūsų,
Jū programų ir barnių!…
Tiek vargiai pas vargšą blusų
Atsiras už marškinių.

Vargo, skurdo mums nestoka,
Nesimato nei giedros,
Bet užtai jaunimas šoka
Iš aukų lig pat aušros!…

O Dievuliau, duok mums proto
Ir daugiau sveikos doros!
Argi jau ant mūsų ploto
Vienos usnys tekeros?

Kategorijos: Literatūra, Visi įrašai, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *