V.Radžiūnas. Vasario 16-oji su Dž. Čanu (3)

Galite ilgai ieškoti sąsajų tarp pavadinime išreikštų žodžių, bet vargu, ar ką susiesite. Bent jau man to padaryti nepavyko, kai savaitgalio popietę tingiai praleidau klaidžiodamas po mūsiškius TV kanalus.

Aš čia apie programų anonsus, po tautos dainiaus Andriaus Mamontovo patriotinio kūrinio skraiste skambiai anonsuojančius, ką šaunaus galite išvysti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną. Šiemet ją galite sutikti su Pelene, Dž. Čanu, Šamachando princese ir dar daug daug kitų veikėjų, jei tik taip norėsite įprasminti vieną originaliausių ir svarbiausių mums XX a. įvykių – Lietuvos valstybės atkūrimą.

Be abejo, kiekvienas atkūrimą gali pažymėti savaip – Simono Daukanto aikštėje akis į dangų keldamas kartu su trimis plevesuojančiomis Baltijos šalių vėliavomis, Vasario 16-osios šv. Mišiose ar šventiniame koncerte. O kitam – kas ta Vasario 16-oji? Ant užšalusio ledo pamaryje eilinė diena balalaika traukti stintą. Turime laisvę ir ją įprasminti galime kaip tik norime.

Lengviausia, žinoma, pareikšti, kad rodyti išliekamosios vertės turinčius produktus – LRT darbas, bet ar tai tik visuomeninio transliuotojo užduotis – ugdyti patriotiškumą, priminti šių dienų prasmę ir suvokti jos realijas? Ar tik šis transliuotojas turi patriotiškumo pajautą, ar tik jame dirba kraštą šviečiantys žiniasklaidos darbuotojai?

Vyresnieji gerai atsimena Raimondo Vabalo tarpukario Lietuvą vaizduojantį filmą „Miškais ateina ruduo“, Roberto Verbos „Lituanikos sparnus“ ar Rimanto Gruodžio „Oną ir Mykolą“. Yra, žinoma, ir naujesnių, tikrai neprastesnių lietuvių kūrėjų darbų, kurie dar visai neseniai buvo pristatinėjami kino salėse. Tad kodėl tokią dieną rodomi filmai per televiziją yra iš anapus Atlanto? Taip norėtųsi, kad iš mokyklų, universitetų paleistas jaunimas pamatytų, kaip Vytautas Tomkus vaidina Tadą Blindą, o ne trys vyrai ir moteris augina mažąją Meri.

Savo raštuose Vydūnas yra pasakęs, kad „Valstybė turėtų būti tautos namas, tautos vaikų mokykla. Bet, įsižiūrint į šios dienos valstybes, pasirodo, kad taip labai retai tėra“. Man kartais atrodo, kad mūsiškis namas be langų ir taip pučia didelė dalis beverčių užsieniečių kūrinių skersvėjų.

Galime klausti tik savęs ir transliuotojų, ar valstybinės šventės tampa dar viena eiline poilsio diena. Tik poilsio ir pramogų?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: