R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (II) (42)

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Ričardas Garuolis

Dar A.Smetona pasakė: „Kiekvienas idealas geras, kad tik priemonės būtų geros, kuriomis jo siekiama (pabraukta A.Smetonos). Vadinasi, aukštas yra tautos idealas, kai keliai, vedantys į jį, yra dori. Ir priešingai: krikščionybės idealas aptemdomas, kai siekiamas nepateisinamomis priemonėmis, kai jomis nusižengiama Tėvynei. Argi ne jo vardu buvo žudomi lietuviai, ugnimi ir kalaviju spiriami virsti krikščionimis? Ir lietuvių kalba buvo pagoniuojama ir vejama iš bažnyčios. Taip tebedaroma ir šiandien Vilniaus krašte“, – rašė jis 1931 metais (žiūr. A.Smetona „Rinktiniai raštai“, „Religija ir tautiškumas“, 1990 m. 366–367 p.).

Galima daugelio Europos šalių pavyzdžiu neregistruoti kaip religinės bendruomenės „scientologų bažnyčios“, bet sunku uždrausti jiems veikti per tokius savo filialus, kaip „Dianetikos centras“, ar platinti savo literatūrą. Lietuvoje nėra įregistruotos „šėtonistų bažnyčios“, bet kapai vis viena jų išniekinami.

Dabartiniai įstatymai, teikiantys privilegijas „tradicinėms“ bažnyčioms, ne tik pažeidžia Konstituciją ir kitus įstatymus, bet ir skirsto piliečius į gerus – teisingai tikinčius, ir negerus – tikinčius neteisingai.

Dabar iš kažin kur atvykęs „tradiciškai“ tikintis musulmonas, pravoslavas, žydas ar kitas Lietuvos valstybei yra geresnis ir turi daugiau teisių už lietuvį, kuris čia gimė ir augo, bet yra senojo lietuviško tikėjimo išpažinėjas arba krikščionis, tikintis į Jėzų Kristų ne pagal tas tradicijas, kurios įstatymų leidėjams patiko. Tokia politika duoda vaisių, jau atsirado ir lietuvių musulmonų. Diskriminuojami ne tik „netradiciškai“ tikintys, bet ir vadinamieji „netikintys“, nes ir iš jų mokesčių remiamos „tradicinės“ bažnyčios.

Bet dažnas „patriotas“ pasakys: „Visokios sektos skaldo tautą“.

Dar beveik prieš šimtą metų Antanas Smetona pastebėjo, kad tautą skaldo ne įvairios tikybos, o nepakantumas kitaip tikintiems. „Katalikybė ne apsiaustas lietuviškumui ir lietuviškumas ne apsiaustas katalikybei. Viena ir antra sąvoka yra du atskiru dalyku. Negerai būtų, jei katalikas virstų lietuvio sinonimu arba atbulai“ (ten pat, „Krikščionybė ir politika“, 31–32 p.), – rašė A.Smetona, nors pats buvo praktikuojantis katalikas, ir įspėjo apie klerikalizmo pavojų, „kurio ligšiol dar nebuvo lietuviuose ir kurio reiktų vengti, nes jis susilpnintų mūsų tautą“ (ten pat, 34 p.), bei siūlė stotis „ant plataus krikščioniškos doros pamato“ (ten pat, 31 p.).

Šio amžiaus pradžioje negausios lietuvių inteligentijos tarpe vyko nesutaikoma kova tarp „pirmeivių“, kurie buvo įsitikinę, kad tikėjimas Dievu yra visuomeninio progreso stabdis, ir katalikų, pravardžiuojamų „atžagareiviais“. Ši kova kėlė pavojų tautai, nes katalikas lenkas tapdavo lietuviui katalikui artimesnis už lietuvį „pirmeivį“, o lietuviui „pirmeiviui“ žydas ar lenkas pirmeivis tapdavo artimesniu už lietuvį kataliką. Priešiškumas tarp šių sparnų buvo toks didelis, kad buvo neįmanoma dirbti bendrą darbą tautos labui. „Mums taip besipešant, svetimieji graibytų mus, kaip etnografinį materialą, savo naudai“, – rašė A.Smetona 1913 m. (žr. ten pat, „Katalikybė ir pirmeivybė“, 35 p.). Lietuvos ateitį A.Smetona matė ne nesutaikomoje tikybų, klasių ar kitų gyventojų grupių kovoje, bet harmoningoje jų interesų darnoje. Šiai jo nuostatai pritarė ir dalis katalikų kunigų. J.Tumas–Vaižgantas tapo vienu iš Lietuvių Tautininkų Sąjungos įkūrėjų. Iš tautininkų, kaip rašė Lietuvių enciklopedija, išspausdinta Bostone, „kilo raginimas rūpintis tuo „kas mus jungia, negu kas skiria“, rūpintis visų tautos sluoksnių darna, dėti akcentą ne išimtinai ant tikybos, socialinio sluoksnio, demokratijos, darbininkų, liaudies ar miestiečių, o ant lietuvių tautos“ .

Dabar pažiūrėkime, kaip didysis tautininkų vadas laikėsi šių nuostatų.

Metodistų pastorius K.Burbulys savo knygose „Gyvendamas privalai“ bei „Paskutinė Kosto Burbulio knyga“ pavaizdavęs A.Smetoną kaip Pietų Amerikos „gorilą“, apkaltino, kad jo valdymo metais vyko kitatikių persekiojimas. Jis mini, kaip Lietuvos kariuomenėje kai kuriuos karius, kurie laikėsi pietistinių pažiūrų, kad giedoti galima tik Dievui, versdavo dainuoti kareiviškas dainas. Kuopos vadas atsisakiusį dainuoti karį pastatė „su visa šarvuote saulės atokaitoje, visą kuopą vedė pro jį, sakydamas kiekvienam kareiviui spjauti jam į veidą“ (žr. „Paskutinė Kosto Burbulio knyga“, 43 p.). Kitam kareiviui liepė bėgioti apie žygiuojančius jo kuopos karius. K.Burbulys aprašė atvejį, kai kunigui paskambinus į policijos nuovadą buvo nuvestas Biblijas turguje pardavinėjęs baptistų seminaristas. 1938-39 m. kunigas V.Mironas, būdamas ministru pirmininku, atsisakė įregistruoti nedidelę, bet protestantiškame pasaulyje garsią „Brolių Draugiją“ (dar populiariai vadinamą hernhutiečiais arba „Moravijos broliais“), kurios vyskupu savo laiku buvo didysis pedagogas čekas Amosas Komenskis.

Čia galima  pridėti, kad pasitaikydavo atvejų, kai karininkai nuvesdavo į katalikų pamaldas savo karius, kurių tarpe būdavo nekatalikai. Tačiau šie visi atvejai yra išimtiniai ir prieštaravo to meto valdžios nuostatams bei įstatymams. Lyginant su šiandiena galima pasakyti, kad dabar oficialiose valstybinėse pamaldose katalikų bažnyčiose dalyvauja visi valstybės tarnautojai, kareiviai, policininkai, gaisrininkai, nepriklausomai nuo jų tikėjimo ar netikėjimo. Kitas dalykas, kad nekatalikai tokiai tvarkai nedrįsta prieštarauti, kaip prieškaryje.

„Brolių Draugija“ nebuvo registruota ne dėl to, kad ji buvo kažkuo bloga, bet dėl savo mažumo. Bendruomenę sudarė apie 30 tikinčiųjų, išsibarščiusių po visą Lietuvą. Tuo metu nesant civilinės metrikacijos, tokia maža išsisklaidžiusi bendruomenė negalėjo užtikrinti privalomos bažnytinės metrikacijos ir turėti savo kapus.

Aprašęs incidentą su Biblijomis prekiavusiu seminaristu, K.Burbulys vis tik baigdamas pamini, kad policininkas seminaristo atsiprašęs ir net davęs penkis litus kaip kompensaciją. Šiandien demokratinėje Lietuvoje protestantiškos bažnyčios dažnai iš savivaldybių negauna leidimo evangelizacijoms rengti, o konservatorių ir liberalų valdomo Vilniaus pareigūnas 1999 m. pats su policininkais areštavo „Tikėjimo Žodžio“ bažnyčios narį vien už tai, kad savivaldybės aikštėje dalino kvietimus į savo oficialiai leistą renginį Sporto rūmuose. Skirtingai nuo „nedemokratinės“ Lietuvos policininko, niekas jo neatsiprašė ir kompensacijų nemokėjo. Jei tai vyksta dabar, kas būtų buvę demokratijos sąlygomis tuomet, kai katalikų bažnyčia turėjo milžinišką įtaką visuomenėje? Netiesiogiai į tai atsako pats K.Burbulys, cituodamas jėzuitų ordino atkūrėjo B.Andriuškos Lietuvoje 1933 m. pasakytus žodžius:„Aš tuos bambyzus visus išpjaučiau, bet Lietuvos valdžia neleidžia!“ (žr. „Gyvendamas privalai“, 75 p.).

A.Smetonai nebuvo „tradicinių“ religijų, kurias reikia „palaikyti“, ir „netradicinių“, kurios yra „blogesnės“. Bet kokį skirstymą pagal tikybas jis laikė pavojingu „tautos skaldymu“. Keista, kodėl šiandien „tradiciniais“ nepripažįstami baptistai, sekmininkai, adventistai, metodistai, „Naujoji apaštalų bažnyčia“ bei senojo lietuviško tikėjimo išpažinėjai ir jehovistai, įregistruoti dar prieš II Pasaulinį karą, nors pagal religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 str. „tradicinėmis“ bendrijos gali tapti praėjus 25 metams po pirminio įregistravimo, o pagal šį straipsnį pirminis įregistravimas yra įvykęs, „jei religinė bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d.“.

Smetonos laikais katalikų bažnyčiai visi kiti krikščionys buvo „sektantai“ ir „eretikai“, o ne „klystantys broliai“, kaip yra dabar, ekumenizmo laikais. Kitatikių persekiojimas nebuvo laikomas klaida, už kurią atsiprašė popiežius Jonas Paulius II. A.Smetona nepabijojo Lietuvos kariuomenės vadovavimą patikėti „sektantui“ S.Žukauskui, o šalies finansus „sektantui“ M.Yčui. Ketvirtadalis karininkų, dalyvavusių nepriklausomybės karuose, buvo jų bendratikiai evangelikai reformatai iš Biržų! „Sektantas“ D.Zaunius iš liuteronų ilgai vadovavo Lietuvos užsienio politikai.

K.Burbulys rašo, kad iškovojus Nepriklausomybę, protestantai greitai buvo katalikų nustumti. Tai būtų teisinga kalbant apie krikdemus, bet ne apie tautininkus. Kodėl protestantai prisijungė prie tautininkų, tuo metų dar viltininkų, aprašė M.Yčas savo atsiminimuose, išleistuose 1936 m.

„1908 m. mes, Lietuvos reformatų synodo dalyviai, Vilniuje pareikalavome, kad Vilniaus bažnyčioje greta lenkų būtų įvestos ir lietuvių kalba pamaldos. Ginčytasi, kovota, iškovota. Pavesta lietuviui kunigui J.Šepečiui pamaldas laikyti. Aš apsiėmiau laikraščiuose parašyti apie šiaip svarbų mums įvykį. Pirmiausia einu, kun.J.Šepečio vedamas, į „Lietuvos Žinias“, kur buvo skelbiamas tolerancijos ir demokratijos monopolis. Sutiko mus pati redaktorė p-lė G.Petkevičaitė. Padedu aš jai suredaguotą žinutę, prašydamas įdėti į laikraštį. Ji, paskaičiusi, grąžino man atgal, griežtai pareikšdama nedėsianti. Aš didžiai nustebęs pažiūrėjau į ją ir į kun. Šepetį, kuris anais laikais buvo liaudininkų žmogus. Jis bandė palenkti demokratizmo argumentais užsispyrusią redaktorę, bet ir jais nepavyko. Tada aš nuėjau į kitą kambarį, kreipiaus pas administratorių, apmokėjau iš savo studentiškų skatikų, įdaviau skelbimą pirmam puslapiui, kad tokią tai dieną bus pirmą kartą Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje lietuvių kalba pamaldos. Iš ten einu į „Vilties“ redakciją. Manau sau, jei demokratai nededa mūsų žinutės, tai katalikų kunigas, redaktorius, tikrai išvarys mane su ta žinute. Sutiko mane labai maloniai. Kunigas J.Tumas priėmė mano raštelį be jokio prašymo, pasisakė mielai įdėsiąs į „Viltį“ ir paragino mane dar jam straipsnį parašyti iš tų metų mūsų synodo darbų. Pats tą žinutę papildęs, įdėjo kronikoje, reikšdamas džiaugsmą ir sveikindamas mus, reformatus, tokį žingsnį padarius. Be to, šventadienio sulaukęs, visas viltininkų būrys su A.Smetona pryšaky atėjo pas mus pirmųjų lietuvių kalba pamaldų klausytis. Šis faktas plačiai pasklido reformatų tarpe, sulaukė didelio pasitenkinimo, ir mums aiškiai įrodė, su kuo pakeliui. Mes pajutome, kad „demokratai“ demokratizmą ir toleranciją tik gražiai deklamuoja, o viltininkai tolerantingai elgiasi.

Tai matydami, mes be baimės ir abejojimo ėjome su „viltininkais“ tautinio darbo dirbti, nebodami jokių gąsdinimų klerikalizmais. Jau vienas mūsų evangelikų bendradarbiavimas „Viltyje“ pats už save sako, kad klerikalizmo siekimas „Vilčiai“ nerūpėjo. Tikyba ir krikščionybė jai nebuvo tuščios frazės, bet pozityvus mūsų visuomenės gyvenimo veiksnys“ (žr. M.Yčas, „Atsiminimai“, 1991 m., III tomas, 124–125 p.).

Šiandien demokratinėje Lietuvoje vidurinėse mokyklose mokyti „netradicinės“ tikybos pagal švietimo įstatymo 20 str. uždrausta, o „Smetonos diktatūros“ metais visi vadovavosi Konstitucijos 80 str.: „Religijos mokymas yra privalomas, išskyrus mokyklas, įsteigtas vaikams, kurių tėvai nepriklauso jokiai tikybinei organizacijai. Religijos privalo būti mokoma pagal reikalavimus tos tikybinės organizacijos, kuriai priklauso mokinys“.

„Netradiciškai“ tikintys tėvai, norėdami, kad vaikai mokytųsi tėvų tikybos mokykloje, turi steigti privačią mokyklą. Tik neseniai atsiradus „mokinio krepšeliui“ tokios privačios gavo teisę į valstybinį finansavimą, o tautininkų „nedemokratinio“ valdymo metu tai buvo numatyta ir vykdoma pagal Konstitucijos 82 str.: „Privatinės mokyklos, jei jos išpildo įstatymų numatytos programos minimumą, gauna iš valstybės iždo švietimo reikalams skiriamą biudžeto dalį, kuri atitinka oficialiai priklausomų tai tikybinei organizacijai, kurios mokslu tos mokyklos vedamos, Lietuvos piliečių ir mokinių skaičiui“.

„Nedemokratinė Lietuva“  tikybos laisvės klausimu net aplenkė to meto demokratija garsėjusias Skandinavijos šalis, kuriose, kaip pvz. Danijoje, tik prieš pat karą buvo panaikinti apribojimai išpažįstantiems ne valstybinį liuteronų tikėjimą dirbti valdišką darbą, mokytojauti.

Deja, tenka pripažinti, kad tautininkams ne visada pavykdavo nuosekliai laikytis savo linijos. Teisus K.Burbulys, kalbėdamas apie Klaipėdos kraštą. Dar ir šiandien daugelis nesupranta, kaip mažlietuviams galėjo nepatikti „lietuviškų“ rūpintojėlių bei koplytstulpių statymas Klaipėdos krašte. Protestantai vadovavosi antruoju Dievo įsakymu „Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems!“ (Jn 20,4–5). Todėl tai, kas didlietuviams atrodė kaip krašto puošimas bei lietuvinimas, mažlietuviams buvo jų žemės išniekinimas stabais bei katalikiška ekspansija.

Vienas Klaipėdos gubernatorius, kovodamas su vokiečių pasipriešinimu, išleido įsaką, kad bet kokiam susirinkimui vesti reikalingas leidimas, kurio negavus visi susirinkusieji bus įkalinti. Mažosios Lietuvos lietuvininkai nuo seno buvo garsūs savo pietistinėmis nuostatomis. Be savaitgalio susirinkimų bažnyčioje, jie dar rinkdavosi savaitės viduryje pas ką nors namie, melsdavosi, giedodavo, skaitydavo Bibliją, dalindavosi dvasiniais išgyvenimais. Istorikai pripažįsta, kad pietizmas padėjęs taip ilgai išlaikyti lietuviškumą šiame krašte. Klaipėdos krašto gubernatoriai, būdami katalikais, negalėjo suprasti krašto specifikos. Tuo puikiai pasinaudojo vokiečiai, sėkmingai patraukę į savo pusę didžiąją dalį lietuvininkų.

Daug klaidų būtų buvę išvengta, paskyrus valdininkais protestantus, pvz., tautininką M.Yčą.

Bet, jei A.Smetonos laikais K.Burbulio išvardinti atvejai buvo išimtys iš taisyklės, tai šiandien Lietuvoje tos išimtys yra taisyklė. Daugelyje valstybių, suprantant moralinių santykių naudą, bažnyčioms teikiama finansinė parama, proporcingai tikinčiųjų skaičiui. Bet tada reikėtų remti ir jehovistus, mormonus ir kitas įregistruotas religines bendruomenes, turinčias sektos požymių. Jei mūsų visuomenė tam nepritartų, tada tektų neremti nei vienos bažnyčios, kad lygybės principas nebūtų pažeistas. Iš pirmo žvilgsnio nepriimtinas antrasis variantas, įsižiūrėjus neatrodo toks baisus. Daugelis tyrinėtojų viena svarbiausių priežasčių, kodėl JAV vienintelės iš Vakarų valstybių beveik nepalietė sekuliarizacija, laiko tai, kad valstybė nesikišo į tikybinius reikalus ir nerėmė bažnyčių. Bažnyčios išlaikė save tik iš tikinčiųjų aukų, todėl buvo priverstos artimiau bendrauti su tikinčiaisiais ir labiau atsiliepti į jų poreikius.

JAV bažnyčios nariais save laikė 73% visų gyventojų 1937 m. ir 69% 1989 m., o Kanadoje, kur valstybė finansavo bažnyčias – 58% 1975 m. ir 29% 1990 m. Reguliarus bažnyčios lankymas JAV išliko stabilus (41% visų gyventojų 1937 m. ir 43% 1989 m.), o Kanadoje jis krito nuo daugiau kaip 50% 60–ųjų metų vidury iki 25% 1989 m. Vakarų Europoje, kur valstybė remia bažnyčias, jas reguliariai lanko apie 10–15% visų gyventojų. Kai kurie rodikliai JAV net išaugo, pvz.: Bibliją kasdien skaitė 10% visų gyventojų 1950 m. ir 15% 1989 m. (žr. Mark A.Noll „A History of Christianity in theUnited Statesand Canada“; Wm B.Eerdmans Publishing Co.,Michigan, 1992, 476–477 p.). Net JAV katalikų bažnyčia žymiai stipresnė ir aktyvesnė nei V.Europoje. Antrasis variantas būtų teisingesnis netikinčiųjų atžvilgiu, jei finansinė parama bažnyčioms teikiama ir iš jų mokesčių.

Tikybiniai klausimai yra visada jautri tema. Tikėjimo objektyviais moksliniais metodais nei įrodysi nei paneigsi. Vieni tiki Dievu, kiti dievais, treti, kad tikėjimas Dievu arba dievais yra žmonių išsigalvojimas ir t.t. Kiekvienas žmogus turi savo tikėjimą, kuris jam tuo metu atrodo teisingiausias ir geriausias. Tarp įvairių tikėjimų visada vyko, vyksta ir vyks kova dėl žmonių protų ir širdžių. Tačiau tik valstybei įsikišus į tą kovą ir stojus kurios nors vienos ar kelių tikybų pusėn, prasideda „tautos skaldymas“, galintis kaip Jugoslavijoje pavirsti kruvinais karais. Viena tauta, turinti vienas šaknis ir vieną kalbą, suskilo į tris priešiškas valstybes: pravoslavišką, katalikišką ir musulmonišką. Ir tik tarptautinės bendrijos dėka tarp jų vyrauja taika ir buvo sustabdytas tarpusavio genocidas. Tenka pripažinti A.Smetonos ir juo sekusių tautininkų išmintį ir konstatuoti, kad prieš daugiau nei 70 metų „Smetonos diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės, negu dabar demokratinėje Lietuvoje.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

42 komentarai

  1. Algirmantas:

    Kaip galima vadinti krikščionišką religiją tradicine? Jeigu jinai yra okupantinė. Tradicine turėtume vaidinti ir laikyti savo senajį tikėjimą, o neatneštas ir prievarta įbruktas svetimybes….

    • Kurmis:

      Na matai, ši religija Lietuvoje jau…600 metų. O tamstos neokupacinė susigalvota pagonybė kiek? Tradicinė pagonybė? O kokia ji? Ir kada ją sugalvojot? Kai į pensiją išėjot ar kai okupantų metraščius perskaitėt?

      • Vilmantas Rutkauskas:


        Klastingai pakišai iš karto penkis klausimus, iš kurių kiekvienas atsakant – gan pagan iš esmės savasčiai gilus. Manau, Jono Trinkūno knygoje “LIETUVIŲ SENOSIOS RELIGIJOS KELIAS” iš esmės yra apibendrinantys atsakymai, tad gali pasistengti juos bent peržvelgti.
        ———————————–
        Algirmantas gan teisus prožydiška tradicija išlietuvinimo atmetimo atžvilgiu.
        Str. autorius taipogi taikliai rašo: “Dabar iš kažin kur atvykęs „tradiciškai“ tikintis musulmonas, pravoslavas, žydas ar kitas Lietuvos valstybei yra geresnis ir turi daugiau teisių už lietuvį, kuris čia gimė ir augo, bet yra senojo lietuviško tikėjimo išpažinėjas arba krikščionis, tikintis į Jėzų Kristų ne pagal tas tradicijas, kurios įstatymų leidėjams patiko. Tokia politika duoda vaisių, jau atsirado ir lietuvių musulmonų. Diskriminuojami ne tik „netradiciškai“ tikintys, bet ir vadinamieji „netikintys“, nes ir iš jų mokesčių remiamos „tradicinės“ bažnyčios.” O tame klastigai darbuojasi tasai krikščionių ministras Gelūnas – biudžetinius pinigus, tarp kurių yra ir mano kažkiek litų, uoliai aukodamas božnycoms.

      • Algirmantas:

        Tamstele jinai niekada ir nebuvo nutrūkusi ji kaip ir sėkla jeigu nėra palankių salygų jinai tik egzistuoja, bet vos tik susidaro palankios sąlygos jinai pradeda Jorėti bujoti, tai dėsninga, kad ir kokį sluogsnį ant žemės užasvaltuotum ar padenktum kitokiu pagrindu, jį suardys net taip atrodantis silpnas daigelis kuris užaugęs ir subrandines sėklas paskleis anto kietojo paviršiaus, naujos sėklos įsiskverbs į susidariusius plysius ir toliau ardys kietąjį paviršių kol visai suirs, kaip ten Kristus sakė bažnyčią reikia statyti ant tvirtos uolos, bet jis pamiršo, kad ir kokios uolos atrodytų nepajudinamos ir tvirtos, ją ardo gamtos dėsniai, taip ir mūsų senoji religija turėjo numirti idan priimti naująją okupantų religiją, kad susidarius sąlygoms vėl galėtų atgimti ir kaip pastebėjau su kiekvienais metais vis daugiau žmonių atsisako bažnyčios tai nemano tušti svaičiojimai, nes tai sužinau bendraudamas su žmonėmis, tu dar kurmi miegi užliūliutas gražių bažnytinių sapnų ir bijai pabusti nes bijai pamatyti tikrovę tokią koki ji yr iš tiesų. Mūsų senoji religi jau nebebus tokia kokia buvo kadaise, kiekviena karta atsineša savo kuriamasias pasaulėžiūros formules ir supratimus kaip ir ką reiktų daryti, o bažnyčia miršta beveik jau agonijoj jinai yra traukiasi jinai su kiekvienais metais vis mažiau įstoja ne tik į Lietuvos seminarijas ,bet ir į kitų šalių seminarijas, tai va nubusk žmogau, nes sykį nubudusi Švento Ąžuolyno Gilė daugiau nebeliais, kad ją pavergtų jinai toliau išleis šaknis ir iš jos išauks didis ąžuolas kuris subrandis dar daugiau Šventųjų Gilių ir suardys ta uolą ant kurios stovi ta jūsų bažnyčia ir tada bus krahas ales jo driungen…. 🙂

        • Kurmis:

          Čia ir tamstos problema – vienintelis jūsų priešas – krikščionybė. Nieko daugiau ir nematot. Siaura, primityvi priešų paieška. Krikščionybės pabaigą skelbė ne tik tokie apsimetėliai kaip tamsta, skelbė ištisa plejada sovietinių imperijų..ir ką? Nieko – krikščionybė pergyveno ir juos, pergyvens ir jus, su visom jūsų gilėm. O jūsų neapykanta tik sustiprina mūsų tikėjimą. Kaip sovietmečiu KGB Lietuvoje “atkūrė” pagonių tikėjimą, kad lietuvius atmušti nuo krikščionybės ir taip ją silpninti, siūlant legalią alternatyvą – taip jūs ir dirbat savo “darbelius”, ir tada, kai krikščionybė buvo VIENINTELĖ pasipreišinimo jėga, taip ir dabar, kai krikščionybė yra VIENINTELĖ pasipriešinimo jėga prieš tolerastijas ir liberastijas.

          Beje, įdomus dalykas, kai per sausio įvykius, kunigas Grigas,klausė savanorių išpažinties, laimino jų galimą kovą ir kartu su jais buvo Seime, kai net “Tikėjimo žodis” (kad ir koks kontaversiškas jis bebūtų buvęs), tų įvykių metu ant Mažvydo bibliotekos laiptų giedojo:” Lietuva bus išlaisvinta, Dievo tikėk žodžiu..”..kur buvote jūs ir visi jūsų kovingieji super pagonys ???? Kažkaip jų nei matėsi nei girdėjosi???

          • Algirmantas:

            http://lt.wikipedia.org/wiki/Trolis_%28internete%29

            tamstele Kurmi, ar žinai kad ir viduramžiais ir nebutinai netgi per antrąjį pasaulinį karą kunigai yra nužudę nesavomis rankomis lietuvius amatininkus Vilkaviškio raj. Gižų kaimas, nes šie žmonės nepataikavo ir nepakluso kunigui, o šis paėmė ir paskudė vokiečiams prikalbėjo nebūtų dalykų, per tokius kunigus nevienas sibiran iškeliavo ar kitokį galą gavo, nes žmonės per išpažintis išsakydavo savo slapčiausius dalykus, o kunigai pasinaudoja jeigu tai bandysi paneigti esi naivuolis, nes kunigai taip susitvarkydavo kas jiems nepaklusdavo dabr irgi panašūs dalykai yra tai matai žmogus milijoną užrašė kunigui, kad tas jį iki gyvenimo galo nukaršintų, o rado žmogelį nužudytą, okunigas pinigus nusavino kiek žinau dabar bylinėjasi. Kaip sakoma ką nori matyti tuos ir matai kurie įvykiuose dalyvavo, per sausio įvykius aš dar buvau nepilnametis ir negalėjau vienas atvykti ir tankus vienas sustabdyti ir visokią kitokią velnevą, o norėjosi tai padaryti, nevisi galėjo suvažiuoti ir sustabdyti, nes jie per atstumą palaikė tuos kurie buvo atvykę, netgi ir žemutinės pileis kasinėjimai per tuos įvykius toliau vyko, bet žmonės buvo už išlaisvinimą, beje tie kurie sako aš buvau aš dariau, tai dažniausiai yr pagyrūnai, garbėtroškos ir galimas daiktas tai tik garsūs žodžiai tuščioje puodynėje ir niekur jūs ten mažu ir nedalyvavote.

            O beje senovėje kai krikščionybės maras plito po visas tautas tai krikščionims kitatikiai buvo vienintelis priešas, tai gal ir tu esi priešas bandantis toliau skaldyti Lietuvą, kuri ir taip yr susikladžiusi tarp žmonių…

            • Kurmis:

              Gerbiamasis – o kas neigia, kad kunigų visokių buvo ir visokių yra? Norit vieno asmens atsakomybę prikabinti visai krikščionybei??? Tai pagal tokią logiką tolerastai kabina VISAI lietuvių tautai žydšaudžių etiketę, neva visi kalti ir atsakingi??? Esate už kolektyvinę atsakomybę? O jei atvirkščiai – Maironis, Valančius, Mažvydas, Donelaitis, Bretkūnas, Lelešius, Grigas, Sladkevičius ir t.t. ir pan.?
              Pasiimkit kad ir N.Kairiūkštytės ir A.Gudonytės knygą – “Lietuvybės kovų verpetuose. Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje” – 80 proc. kovojusių už tai, kad tamsta dabar čia netaisyklingai blevyzgotų lietuviškai, buvo…kunigai. Švieskitės, nors jums vargu ar tai padės.
              O kiek 1918 metų Nepriklausomybės deklaraciją pasirašiusių buvo kunigai??? A…taip taip, vėl pamiršau – jie – slaptieji pagonys…o tai – “plieninis argumentas”.

              • Kurmis:

                O tie, kurie buvo sausio 13-ąją ten, kur buvo, mažiausiai tuo giriasi – tiesiog kunigą Grigą (kuris net sovietinėje kariuomenėje nedavė priesaikos, nes buvo prisiekęs prieš Dievą) ir kitus, užfiksavo filmavimo kameros…taip kad viskas puikiai žinoma.
                Kol tamstos kgb sukurti pagonys, kartu su sovietais kovojo su krikščionybe Lietuvoje, kunigai leido “Katalikų bažnyčios kroniką”, buvo nužudytas vienas įtariamų leidėjų, kunigas Zdebskis ir kiti kunigai…
                O kai skaitau pataloginius Rutkowskio, tamstos, kitų komentarus, suprantu, kad kgb tikrai prisidėjo kuriant “pagonių” judėjimą Lietuvoje, nors seniau tuo ir abejojau.

              • Algirmantas:

                O tamstele matau nežinojai, kodėl lietuvaičiai kai kurie žydelius nugnybinėjo, tai papasakosiu, turėjo visoje Lietuvoje įvykti kruvinasis sekmadienis, žydai buvo užminavę nevieną bažnyčią ir sekmadienį turėjo per mišias susprogdinti, bet jų nelaimiai tuo metu įsiveržė vokiečiai ir jiems to nepavyko padaryti, tik mūsiškiai istorikai ir politikai tyli, o anos Lietuvos lietuviačiai sužinoją, kad ruošiami su naikinti lietuviai pamaldų metu žydams kerštą padarė, nes žydai norėjo tokiu metodu užvaldyti mūsų valstybę, čia neišpiršto šitie dalykai laužti, dar yra gyvi liudininkai kurie man visatai papsakojo… Oi kaip tamstele nori pateisinti okupantinę religiją skriaudos neliks neužmirštos ji paskui mums buvo tarsi priedanga reikalinga, kad išgyventi ir atėjus laikui tuos krikščioniškus pasamonus nusimesti ir vėl tapti savimi, bet kitiems tie pasamonai krikščionių okupantų patinka nešioti tai ir nešiokite sau įsveikatą…

                • Kurmis:

                  Dar viena siaubo pasaka? Tai jūs ne tik antikrikščionis, bet ir antisemitas, visas komplektas, tsakant…. kaip ir sakiau – tamsta pataloginis ligonis.
                  O ar žinojot, kad per Nepriklausomybės kovas, 14 žydų savanorių buvo apdovanota Vyčio kryžiais??? Ir kad 82 žydų savanoriai yra žuvę už Lietuvą per Nepriklausomybės kovas??? O po to staiga persigalvojo ir Lietuvą užgrobt sugalvojo??? Užuojauta. Bet, matyt, tai neišgydoma.

              • S:

                Įdomu, kiek palikuonių lietuvių po savęs paliko tie už lietuvybę kovoję kunigai? O jei jie nebūtų buvę kunigais ir galėję turėti vaikų, gal nebūtų taip greitai Vilniaus ir Seinų kraštai nutautėję tada? Lietuvybės kovų verpetuose privalėjo vykdyti iš užsienio atėjusias celibato taisykles, būti savanoriškai sterilizuoti, “keista” religija sakyčiau.

  2. Algirmantas:

    Tradicine religija ar tik-ėjimu galima vadinti tik tai, kas yra mūsų protėvių sukurta nuo seno, o ne prieš 600 metų atneštų svetimybių, čia kiti rašinėja rašykite be klaidų nenaudokite svetimžodžių, tad nebenaudokime ir kitokių svetimybių kaip antai katalikų bažnytinės religijos, nes tai rigi yra svetimybė….

    • leitis:

      Algirmantai, nereikia išsigalvoti, buvo pagonybė, yra krikščionybė. po krikščionybės gali būti tik ateizmas. parodyk man praktikuojantį vadinamąsias senasias religijas lietuvį. nėra tokio.jeigu jis vasarą vaikšto po ąžuolų giraites ar kūrena aukurus ir džiaugiasi gamta, tai nerodo jo tikėjimo. tuo labai laimingai gali džiaugtis ir netikintysis žmogus.parodyk man tarp jų skirtumą. be to ir ąžuolų kiekvienais metais vis mažiau…pašnekėti apie tikėjimą mes galim kiekvienas. tas pats Trinkūnas, jei gerai įsiskaitei, pripažįsta, kad minėtos religijos geriausiu atveju gali būti kaip etnokultūrinis paveldas, o ne kaip tikėjimas.

  3. Algirmantas:

    Be to tamstele Kurmi, jeigu nežinojai, kad šiuo metu Žemės planeta yra Persėjo žvaigždyno globojama, o šis žvaigždynas turi labai didelę įtaką susikurtoms žmonėse dogmoms jis jas naikina nes reikia žmonėms gyventi pagal visatos ir mūsų planetoje esančius dėsnius, o ne sukurtus kaip bažnytinio tipo dėsnius-dogmas, jeigu žmogus ir toliau priešinasi natūraliems dėsniams jis susinaikina pats save, tas vyksta ir su bažnyčia, nes ji nepripažysta ir negyvena pagal šiuos dėsnius ir net neketina keistis ir susinaikins pati save… Sakai Kurmi, kad Trinkūnas ar į jį panašūs sukūrė dabartinę senąją religiją, jie tik tesia pirmtakų pradėtus darbus, o pirmtakai buvo labai seniai kai dar ir krikščionybės nebuvo, galvoji, kad dabar dauguma prisiskaitę ir vaidina senąją religiją? Nieko panašaus atmintis slypi ne tik tautosakoje tautos, bet ir kiekvieno žmogaus pasmonėjen nes galiu ir iš savos patirties, kad visa tai eina iš vidaus, o ne kažkieno nuomonė suformuota ir ja vadovaujasi, gali ir toliau gražius sapnus sapnuoti, bet kai nubusi žiūrėk, kad į kelnes nepakrautum… 🙂

    • leitis:

      Algirmantai, bet juk ir pats naudoji svetimžodžius-dogma, planeta, Persėjas, natūralus, suformuotas, religija. klaidos taipogi -nepripažYsta. taigi…:)

      • Algirmantas:

        tai pavyzdžiui aš ir aukurą kūrenu, kad ir ne kiekvieną dieną, ąžuolus sodinu ir kitus dalykus darau, o tu nespresk už vusus, kad dabar tik galim puoselėti tik kaip paveldą ar tik ateiszmą, svaigsti ir nejauti mažiau vartok žolės.. 🙂 Tai va esam ne tik tradicijų tesėjai, bet tuo ir gyvenam taip kai kadaise protėviai darė tada buvo anų laikų problemos, šeis laikais jų būdas nepakito tik forma pasikeitė esmė liko tapati problemų… Islamas gali būti, bet ir jis atėjus laikui išnyks… jeigu tuom tikrai tikėsime ir gyvensime tada svetimybėms nebeliks vietos kur bujoti ar nustelbti, reikia tarpusavį nesiskaldyti, o tapti tvirta girios užtvara kuri svetimiems būtų nejauki ir nemiela….

        • Kurmis:

          Matot, islamas, skirtingai nei impotentiškas tamstelė su Rutkowskiu priešaky, palieka daug įpėdinių, ir mes, krikščionys, susiremsim laikui atėjus su muslimais, o jūs, kaip per sausio 13-ąją, nepriklausomybės kovas, partizaninį karą ir t.t., eilinį kartą slėpsitės po mamų sijonais…

          • Algirmantas:

            nu nu bus įdomu pamatyti kaip jau jūs su tais musulmonais susiremsit tik jeigu jie gaus kokių teisių tai jie ir jomis vadovausis musulmonai ima senąją Europą be ginklo, o klasta taip kai kadaise darė ir krikščionys gi obuoliukas netoli nuo obels rieda gi musulmonų religija tai krikščionybės atskilusi šukė naudoja dar klastingesnius irsuktesnius metodus….

          • S:

            Jeigu ką, tai aš dalyvavau per sausio 13-ą ir vėliau saugant AT-ą, o palaikau senovės baltų tikėjimą, ne krikščionybę. Kol neperskaičiau šio liguisto komentaro, kažkaip iki šiol į galvą neatėjo, kad kažkas skaičiuoja, koks “pasiskirstymas tikėjimais” ten buvo. O būtų įdomu… 🙂 Dėl Nepriklausomybės kovų ir partizaninio karo šia tema taip pat yra savų niuansų, bet gal tiek to. Įdomiau dėl krikščionių susirėmimo su muslimais. Kiek žinau, tai tas susirėmimas baigėsi tuo, kad popiežius muslimų atsiprašė už kryžiaus žygius, va ir visas susirėmimas. Įdomu, kada lietuvių šventas tėvas atsiprašys už tą patį, negalėtumėt pakomentuot? 🙂 Ar krikščioniškai “susirėmimas” reiškia bučiuot priešui ranką ir atsiprašyt, o “artimo meilė” – tyčiotis ir žemint savo tautos tikėjimą “Marijos žemėj”?

            • Kurmis:

              “Dėl Nepriklausomybės kovų ir partizaninio karo šia tema taip pat yra savų niuansų” – na na, klausau įdėmiai.
              Dėl švento tėvo – imkit jo ir paklauskit…
              Tai kad jūs palaikote baltų tikėjimą, nereiškia, kad būtinai turit nekęst krikščionybės, kaip tai daro rutkowskis su Algirmantais. jei ką – imkit ir paskaitykit jų komentarus apie krikščionybės išnaikinimą ir bažnyčių deginimą, po to komentuokit.

              Ak, šmaikštusis pagonis suskėlė juoką …susirėmimas, reiškia susirėmimą – istoriją mokykloj mokėtės (pradedadant Puatjė, baigiant bent jau Viena)?

              “tyčiotis ir žemint savo tautos tikėjimą “Marijos žemėj”?” – o čia apie ką???

              Sakot, AT buvot, tai buvo kun. Grigas ten ar nebuvo? Laimino savanorius (galbūt ir jus tame tarpe) , ar ne?

      • Algirmantas:

        O aš ir nerašau pagal gramtikos taisykles, o jų prisilaikau ir beje jau nekatą esu parašęs. kad rašau šnekamaja kalba. tai tu man pasakyki kaip bus vadinams Persėjo žvaigždynas, nes šis vardas yra graikiškas, o kiti žodžiai yra tarptautiniai jie nėra grynos svetimybės, beje nežinau lietuvių kalboje žodžiui dogma atitikmens, gal gali įvardinti.?

    • Kurmis:

      Aš tik tamstelei sakau – tokių gąsdinančių ir pranašaujančių krikščionybėi galą ir išnykimą – buvo ir yra tūkstančiai – tamstelė tik vienas klounas iš milijonų pasaulyje. Tą teigė sovietai, dabar tolerastai ir tokie pagonys kaip jūs..ir ką? Ogi nieko – krikščionys pergyveno juos, pergyvens ir jus – sėkmingai.

      • Algirmantas:

        Kurmis aklas kaip kurimis pasižiūrėki realybę pasikelk duomenis tai sužinosi kas vyksta, tie kas jautėsi esą nebaudžiami t.y. bažnyčia viena iš instancijų juos jau baudžia, kunigai piderastai pajudinti, o nukentėjusioms šeimoms jokių iš bažnyčios išmokų nėra, vadinasi bažnytikai yr išverstaskūriai manipuliuojantys žmonėmis, kad jiems visą gerą atiduotų, o anie galėtų jų vaikus dulkinti ir prievartauti ir dar kaip nors išnaudoti, galėtų tokį dalyką pas katalikus priimti nori į kunigus visus sterilizuoti tada nė vieno kunigo nebeliktų….

      • Algirmantas:

        Čia tamstele negązdinimai tai jau vykstas ir nyksta…..

        • Kurmis:

          Kolektyvinę atskomybę visai krikščionybėi prikabint norit? Beje, katalikai, dar ne visa krikščionybė, jei ką, kokią knygutę paskaitykit. Taip kad sakau – negąsdinkit, kažkaip nebaisu, tūkstančius tokių pergyvenom ir tamstą su visais jūsų draugeliais sovietiniais toletastikais pergyvensim, kad ir kaip jūs mūsų nekenčiat, bet bijot. Ir teisingai – bijokit ir nekęskit. Viskas, kas mūsų neužmuša – padaro mus stipresniais. Taip ir jūsų pataloginė neapykanta krikščionybei mus tik sustiprina.

          • Algirmantas:

            A mums jūsų užmušinėti ir nereikia yr toki žmonės kaip aš kurie skleodžia gerąją žinią kas mes ištikrūjų buvome ir kas dabar esame ir kaip toliau eit ir ką daryti, kad savasias šaknis pažinti ir jomis vadovaujantis toliau gyventi irklestėti….

          • Algirmantas:

            Kai nubusi išsigąsi… 😀 beje aš ir negązdinu, otiesiai pasakau kaip yra….

          • Vilmantas Rutkauskas:

            Bet kuris krikščionėdamas prokryžiuotinis kolaborantinis piligrimas paprasčiausiai daro pražūtingą negarbę lietuvybei ir protėvystei. Nors ir kaip vis beskamba žiauriai, okupacinis atneštinis projudaizmas Lietuvoje iš esmės protėvių Baltų žodžiu ir krauju prakeiktas ( kad ir tų pačių Pilėnų), tad krikščionys pasmerkti Lietuvą TIK nykinti, nors ir kokie bebūtų geranoriški jų siekiai – Lietuvai TIK amen tebenykstant iš esmės pasmerktybėje…
            Taip, kitose šalyse krikščionys nesa prakeikti. Tačiau, anksčiau ar vėliau krikščionys įsivels į galutinį kryžiaus karą su muslimais – ir tai bus krikščionių pasaulio pabaiga, o tuo pačiu ir Lietuvos, jei ji bus krikščioniška.

          • S:

            “Krikščionybė pagal kurmį” ir tolerastija yra tas pats.

  4. zemaiciu zydas:

    negincytina yra dogma. Be konteksto nezinau.:) Nera turbut…

  5. S:

    Antra straipsnio dalis buvo įdomesnė, pagaliau susisiejo su pavadinimu, išdėstytos gana logiškos mintys. Kad Lietuvos religijų įstatyminis sudėliojimas netobulas, sunku ginčytis. Vis dėlto, aš manau, kad pirmas žingsnis turėtų būti ne tradicinių-netradicinių suskirstymo panaikinimas, o baltų senojo tikėjimo pripažinimas “tradiciniu” su kitom religijom. Grynai iš principo, kad sugrąžint teisingumą. Dar galėtų tas krikščionybės šakas, kurios likę už borto irgi pripažint kaip tradicines, koks skirtumas ar 10 tų tradicinių, ar 13-a… 🙂 Svarbiausia, kad tokiu žingsniu būtų išvengta nesąmonės, kuri aprašyta straipsnio pavadinime.

  6. S:

    Kaip reikėtų sudėliot galutinį religijų skirstymą? Čia labai įdomus klausimas. Autorius galimai teisus, kad reikia panaikint skirstymą į tradicines-netradicines bendruomenes ar panašiai. Tačiau, įtvirtinti pačius tradicinius tikėjimus kažkaip matyt reiktų. Apskritai, baltų tikėjimas ir bažnytinės religijos neturi daug panašumo, tai sunkiai palyginami dalykai. Visiškai skiriasi jų bendruomenių požymiai, sandara, veiklos būdai ir t.t. Jų nebūtina priešint, kad konkuruotų. Lietuvoj realiai turėtų būt pripažįstami tradiciniais tik du – senasis baltų (tikėjimas) ir krikščionybė (religija). Apie tai galėtų būti privaloma mokytis mokykloje, kaip etnokultūrinį ugdymą. Pavyzdžiui, I semestras – baltų tikėjimas, II – krikščionybė, III – kita ir apibendrinimas. Apie krikščionybę tokiose pamokose galėtų mokyti faktų, kokie kunigai ir kokių šakų nusipelnė lietuvių etninei kultūrai, kas kaip prisidėjo ir t.t. Panašius faktus, kurie surašyti straipsnyje, arba kuriuos varo aršiai nusiteikę krikščionybės šalininkai straipsnių komentaruose (apie krikščionių nuopelnus lietuvybei, kultūrai). Sužinoję tikėjimų istoriją mokiniai galės lengviau pasirinkti. Tai ir būtų skatinimas tradicinių tikėjimų, religijų, nes be krikščionybės ir senojo tikėjimo daugiau nei vienas neturėjo didelės reikšmės lietuvių tautos ir valstybės formavimuisi. Be to, tai padėtų rasti savitarpio supratimą tarp tradicinių tikėjimų (krikščionybės ir “pagonybės”). Ir išvengti skaldymosi. Kitu atveju bus žymiai blogiau. Nes bent jau aš, kiek turėsiu laiko, savo vaikams papasakosiu visą senojo tikėjimo istoriją, su visais kryžiuočių karais ir krikščionišku naikinimu, be jokių nutylėjimų. O dėl krikščionybės nesiruošiu agituot, ji man nepatinka. Pakanka vienpusiškos krikščioniškos propagandos visais žiniasklaidos kanalais, gal ir mokykloje. Kiti tėvai ar “sektos” gal primokys saviškius tik apie Jėzų, o ant baltų tikėjimo sakys “pagonys”, “stabmeldžiai” ir “kgb”. 🙂 Įdomu, kaip tokie vaikai vieni į kitus žiūrės?

    • H:

      😀 😀 😀 – “Nes bent jau aš, kiek turėsiu laiko, savo vaikams papasakosiu visą senojo tikėjimo istoriją,” _ ISTORIJĄ pasakos o TIKĖJIMUI neliks lako 😀 😀 😀

    • Kurmis:

      Matot, kad surasti kažkokį savitarpio supratimą tarp krikščionybės ir pagonybės (sentikystės, gamtmeldystės ir t.t.), pirmiau jūs turit tą tikėjimą (religiją – G. Beresnevičius būtent taip teigė) apibrėžti. Va čia prasideda problema. Aš gana glaudžiai bendrauju su nemažai pagonių etc., bet praktiškai kiekvienas jų net savo tikėjimą įvardina ir pavadina skirtingai. Galiausiai, gaunasi (kiek ir yra čia, Alke, diskutuota) kad “kiekvienas tiki taip, kaip nori…” Tai su kuriuo (kuriais) tas santykis turi būt palaikomas??? Romuva? Baltuva? Dar kokių 15 pagonių būrelių, ‘kraunančių” ant visų , kad ti komersantai ir t.t. ir pan.???

      Jei kalbos apie kgb ir pan., tai pasiskaitykit didžiąją dalį Rutkausko ar Algirmanto komentarų, ir suprasit, kad neapykanta krikščionybei yra praktiškai patalogiška (ką ir skiepijo sovietai).

      • Andrius Tiknius:

        man nieks nieko neskiepijo, uzaugau prie sovietu. Tevai katalikai, visi krikstyti, sliubyti ir t.t. As – netiksa. Gal ir tikintis, bet mano Dievas vardo neturi. As manau jeigu lesini paukscius, apkasi pries salcius medelius, pasneki su medziais, nu gali dar nunesti pieno lekste prie upes kokiai isivaizduojamai gyvatei – ir viskas, tu nebe krikscionis tikrai. Dar karta sakau – man nieks nieko neskiepijo. Mes mokykloje ismokom netiketi tuo, ko mus moko – uz tai sovietams didelis aciu. Labai pravercia dabar.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: